Rusija nesiruošia sustot?
Tuoi dar pora ispejimu gausi ir leksi is forumo.
Protingas prezidentas, nekistu savo valstybes i ugni kaip tai dabar daro Grybauskaite.
P.S. Protingas prezidentas, kuris atstovautu Lietuvos interesus, o ne europos sajungos 😉
Jupiteris rašė:Marius prisiklauses Grybauskaites motyvaciniu kalbu, kaip mes isgasdinsim rusus, nes niekas musu negali sustabdyti, juk mus saugo NATO, rekim visa gerkle, kad rusai tokie ir tokie ;D
Protingas prezidentas, nekistu savo valstybes i ugni kaip tai dabar daro Grybauskaite.
P.S Protingas prezidentas, kuris atstovautu Lietuvos interesus, o ne europos sajungos 😉
Kas pagal tave protingas prezidentas butu? R. Paulauskas? ;D
''Protingas prezidentas, nekistu savo valstybes i ugni kaip tai dabar daro Grybauskaite.
P.S Protingas prezidentas, kuris atstovautu Lietuvos interesus, o ne europos sajungos ;)'' ''
Bolatiruokis į prezidentus..tu tikrai matau žinai, ką turi ir ko neturi daryt prezidentas..:-) (juokas pro ašaras..)
Nes man tikrai nesuprantama, gal as toks durnas, nezinau.. Tiesiog paaiskink man, ka mes pasieksime dabar rekaudami ant rusu labiau nei visi kiti?
Jupiteris rašė:Marius prisiklauses Grybauskaites motyvaciniu kalbu, kaip mes isgasdinsim rusus, nes niekas musu negali sustabdyti, juk mus saugo NATO, rekim visa gerkle, kad rusai tokie ir tokie ;D
Protingas prezidentas, nekistu savo valstybes i ugni kaip tai dabar daro Grybauskaite.
P.S. Protingas prezidentas, kuris atstovautu Lietuvos interesus, o ne europos sajungos 😉
Ta Grybe musu tai toke juokinga nu tikrai 😀 Kaskoke arogantiska kaimiete.Ir dar su platcia gerkle kaip ir sake kaskas sukauja is visu garsiausiai.Nors pati yra maziausia..Toke gali ir bedu pridaryt su toke savo politika..Rimtu bedu
Jupiteris rašė:Tiesiog paaiskink man, ka mes pasieksime dabar rekaudami ant rusu labiau nei visi kiti?
Įsivaizduok, kad gyveni daugiabutyje, o tavo kaimynas – narkomanas, terorizuojantis kitus tavo daugiabučio gyventojus. Tas narkomanas labai turtingas, turi įtakingų draugų, o tu paprastas žmogelis. Nieko reailiai jam padaryti negali. Tačiau esi patyręs jo terorą, neblogai supranti tą kaimyną, turi patirties ir suvokimo apie jį. Tačiau, vėl – realiai nieko jam padaryti negali.
Bet greta esančiame daugiabutyje gyvena įtakingi teisėtvarkos pareigūnai, kurie tiesiogiai su tuo narkomanu nesusiduria, tačiau kartas nuo karto žvilgteli, kad jis per daug neįsijaustų.
Klausimas: Ar neskųstum savo kaimyno gretimame name esantiems pareigūnams? Ar nesistengtum vėl ir vėl atkreiptį pareigūnų dėmesį į eilinius jo išsišokimus? Ar nepranešinėtum apie jo smurtą? Ar nepasidalintum savo asmenine patirtimi, su juo susiduriant? Ar neprisidėtum prie jo 'pažabojimo' pagal savo galimybes?
Ar tiesiog laižytum to narkomano teroristo batus ir tyliai tikėtumeisi, kad gal kada nors tai savaime pasibaigs, gal kas kitas įsikiš, gal pareigūnai patys užvažiuos ir t.t.?
Ok…………..
Tu man išaiškink,kaip Lietuva būdama europos sajungos dalis,gali vykdytvien tik europos sajungos,o ne Lietuvos interesus??????na kur tavo žodžiuose logika???????????????????????
Lietuva (baltijos valstybės ir lenkija) geriausiai europoje žino ką reiškia rusija ir jos represijos bei politika.Todėl Mes kaip susidūrę su tuo visu akis į akį turim pareigą užsnudusiai europai primint kas per dalykas ta tikroji rusija,nes vakarinė europos dalis ,kas liečia rusija truputį užsnūde yra ir nesupranta tikrosios padeties..Kitas dalykas,kodėl mes aplomai turim tylėt jei matom ,jog kažkur yra neteisybė ir pažeidžiamos normos?ir tai vyksta mūsų pašonėje..Kokį mes darom nusikaltimą,jei yvardinam blogus dalykus,kurie jei jų nesustabdyt,gali ir mum pakent..ok visi tylės ir nieko nesakys fasistinei rusijai,tai ji visiškai nebaudžiama eis tiek kiek norės,bet jei garsiai kalbėt ir pabudint miegančią europą galima sustabdyt beisibegėjantį liliputiną,taip užsitikrint ir savo saugumą.,nes europa turi visas įmanomas priemones susitvarkyt su pamišėliu putinu..Beto mes nerėkiam garsiau nei visi kiti,pažiūrėk kaip anglija su ruskiais kalbasi,kaip sankcijas yveda,kanada,jav taipogi..tai apie ką tu kalbi?Tu jaučiu pamatęs gatvėj mušamą žmogų ir praeini pro šalį,kad tik neerzint smurtautojų..per tokius kaip tu ir yra visuomenėje susiskaldymas ir abėjingumas,nes visi žiūritik savo subinės,bet kai jiem y pagalbą niekas neateina,tada jau klykia kokie visi negeri ir nedraugiški..
''Ta Grybe musu tai toke juokinga nu tikrai 😀 Kaskoke arogantiska kaimiete.Ir dar su platcia gerkle kaip ir sake kaskas sukauja is visu garsiausiai.Nors pati yra maziausia..Toke gali ir bedu pridaryt su toke savo politika..Rimtu bedu''
Na jo,vos vidurinį išsilavinimą igavęs pauglys,kritikuoja pasaulyje pripažiną politikę..:-D
žinot,man visuomet keistai atrodė ginčai apie politiką
šia tema niekada nebūna ramaus,nuoseklaus bendravimo, netgi prie ruso ,vyrai beveik susimušdavo 😀
politika-slidus reikalas
galima išsisakyti būkštavimus ar kuo džiaugiamės,bet bartis-tikrai neverta
patikėkit,mūsų prezidentei dzin,kad čia riejatės,dėl putino -nors ir bambas nusipjaustykit-jis darys savaip,niekada nieko neklausė ir neklauso,aplamai, valstybių interesai judės numatytomis linkmėmis,nepriklausomai nuo to,kiek liaudis parašys forumuose ar pakalbės susitikę
parašiau dabar todėl,kad vos permetus akimi šios temos komentarus-matosi barnis
politika- nevertas reikalas piktų komentarų
do rašė:matosi barnis
politika- nevertas reikalas piktų komentarų
Tai kam tada dešimtis žinučių čia rašei apie tą politiką?
tiesiog kai imi,žmogus į širdį-tada trūksta žodžių ir atrodo beprasmės kalbos,juo labiau erzelis,
bet aš dingau,atrodo penkioliktam puslapy, o atrandu jus jau dvidešimtam,o kur dar panašios temos
šiaip ar taip,visa kas vyksta yra labai aktualu,kažkur užkliuvo mariaus pasakymas apie prezidentę,
negerai taip,
be reikalo ,anonime,parašiau, tur būt tam,kad pamatytum ,jog esu,nepabėgau
Vytukai,laba, tu ar gali parašyti,gal klausinėjai švytuoklės ,gal atsakinėjo tau, šia tema,turiu omeny
nes tie perskaityti temų ir komentarų neįmanoma,dievaži
a.t.sielis rašė:Dažnai pagalvoju, kad, jeigu Rusija mus bandytų pulti, geriausiai būtų visiems mums trims miljonams išvažiuoti į ES gilumą. Karių sluoksnio pakankamo neturime, o kovoti, kai nėra šanso pergalei – savižudiška. Nėra reikalo prisirišti prie šito žemės gabalo – kažko labai ypatingo čia kol kas nesukūrėme. Žemė be geros kūrybos nieko verta.
Nemanau, kad būtume mes vieni, a.t.sieli, todėl kova tikrai nebūtų beviltiška. O abejingumas problemos neišspręs – tokia valstybė kaip Rusija eitų toliau, nes mes, Baltijos šalys su Lenkija, esame tik buferinė zona 🙂
do rašė:Vytukai,laba, tu ar gali parašyti,gal klausinėjai švytuoklės ,gal atsakinėjo tau, šia tema,turiu omeny
nes tie perskaityti temų ir komentarų neįmanoma,dievaži
Tiesiog nusiraminkit ir nepanikuokit. Niekas čia nieko nepuls. Šiaip turiu įdomios informacijos kurios negaliu skelbti. Tiesiog reik palaukti ir įsitikinti.
a.t.sielis rašė:…. geriausiai būtų visiems mums trims miljonams išvažiuoti į ES gilumą….. Nėra reikalo prisirišti prie šito žemės gabalo…..
😮 😮 😮 😮 😮 o tai kas iš viso skaitosi ta LIETUVA be teritorijos, be nuosavos vertybių sistemos, ir jei visi išvažiuotų -tai ir be nuosavos kalbos paliktų?
Kol kas lietuvių tauta nieko ypatingai vertingo nesukūrė. Kalba, nors ir graži, tėra priemonė. Jeigu ta kalba nėra kultivuojama aukšto lygio kultūra, tada ji nėra tiek jau reikšminga.
Jeigu būtume sukūrę laimingą visuomenę, kurioje nebūtų ekonominio išnaudojimo, svaiginimosi, pykčio, stresų ir konfliktų, gyvų esybių žudymo ir kankinimo, kurioje būtų daug išminties, realistinių idealų, mokėjimas prasmingai gyventi, būties situacijos pažinimo, tai turėtume ir stiprų karių sluoksnį, ir visuomenės vieningumą bei atsparumą blogiečių propagandoms, sugebėjimą apsiginti. O kol kas nėra kuo didžiuotis. Jeigu tokios valstybės dėl nepakeičiamo likimo posūkių neliktų, pasaulis nei ką prarastų, nei ką laimėtų. O mums užtenka elgtis savižudiškai ir per kvailumą pakliūti po agresyvių kankintojų ir teroristų kareivišku batu. Pasaulis didelis, vietų, kur nebūsime engiami, tremiami į Sibirus, terorizuojami, atrasime. Užtenka to sadomazochizmo dėl prisirišimo prie pavadinimų, tuščių dalykų.
Lietuvos žmonės darė viską ką galėjo… Niekas nekaltas, kad papuolėme į tokią geografinę foną.
Ir negi dabar dėl to reikia nuleisti rankas. Nekariaujantis už savo idėjas ir nekuriantis, neturi teisės džiaugtis rezultatais, kurių jis nepasiekė.
Bet mes buvome stiprūs, nes šitaip plėšomi sugebėjome išgyventi, sugebėjome išlaikyti savo tradicijas.
Ir nežinau kaip būtų susiklostę, bet nuoširdžiai dėkoju tiems, kurie kažkada stojo už Lietuvos nepriklausomybę (nes jeigu didžiuma Lietuvių tuo metu būtų mane šitaip, kaip tu)… Neduok Ra, dabar kalbėčiau rusiškai ir kęsčiau jų priespausdą …
Nieko nepasiekėme? Realybėje turbūt užsikosėčiau kraujais (ta prasme, taip smarkiai kosėčiau)…
Kuo Užsienietis (Amerikietis, Švedas, Anglas) geresnis už Lietuvį, čia rasizmas ar kaip? (kai sakai, kad nėra kuriamosios galios? kad nėra verta kovoti?) Tai manau, kad tokiu požiūriu niekuomet nebus verta konors siekti… (jeigu nėra pradžios, kam kažką pradėti?)… Lietuviai pastaruoju metu vieni iš labiausiai išsilavinusių žmonių (pagal univerų baigimus ir pan). Nors kita vertus visi žmonės lygus…
Nėra ką ginti… Reikia žvelgti iš kitos pusės.
Visas blogybes, kurias išvardinai… Kur jų nėra? Jas sukūrė ne valstybė, o žmonės. Ir tų "parazitų" rasi visur.
Kuo Vakaruose kultūra geresnė? Kai kuo geresnė, kai kuo blogesnė. Tarkim, jie mažiau alkoholio vartoja. Turi visuomenės struktūrą. Pas mus čia bardakas, kas ką nori, tas tą daro. Žiniasklaida tyčiojasi iš visuomenės. Pati visuomenė elgiasi baisiai su savim.
Šiais laikais visos valstybės degradavusios, visi valdantys sluoksniai – daugiau mažiau blogiečiai. Na bet Rusijos regionas su juos valdančia valdžios mafija – tai jau ypatingas chaosas. Sakau, likti to regiono įtakoje – sadomazochizmas, beprasmės kančios. Kiek žmonių prakentėjo lageriuose, kalėjimuose, ir dėl ko visa tai? Tik dėl to, kad liko čia, kur pasiekė šių teroristų ranka. Mes neturim jėgos juos sunaikinti, ir tegalim likę čia nuo jų nukentėti. Tai iracionalu ir savižudiška būtų, panašiai kaip pačiam kišti ranką į ugnį. Niekas neverčia, nėra dėl ko.
Jeigu manai, kad nesugebėsi įveikti agresoriaus, pašauksi pagalbą.
Jupiteris rašė:Man Mariaus mastyma labai gerai parodo viena ensteino citata – Patriotizmas tai liga..
Einšteinas sakė, kad ne patriotizmas, o nacionalizmas yra liga. Tai skirtingi dalykai, nors ir turi tam tikrą ryšį. Išmok cituoti 🙂
Atsiprasau, bet Atsielio mintis man asmeniskai nuskambejo slyksciai ir izeidzianciai mane asmeniskai, bei daugeli Lietuvos pilieciu seimu kuriu giminaiciai padejo galvas gelbedami sita maza, bet sava zemes gabaleli nuo vokieciu ir rusu okupantu. Atsiprasau uz emocijas, bet siela yra tik zodis, o musu Lietuviu Zeme nudazyta musu lietuviu krauju yra auksciau uz zodi ir nors jie abu neaprepiami, bet tik uz viena verta kovoti, uz tai ka musu seneliai savo krutinem gyne, ta maza salele zemes kuri yra musu.
Atmetus emocijas galima paziuret i zydus, kuriuos isvijo is visur kur tik imanoma ir vistiek jie rado savo kampeli, kuris dabar klesti ir yra gan stipri jega pasauli, jau nekalbant apie povandenines jegas, bet deja lietuvis neturi tokio dviveidiskumo ir suktumo, mum lietuviam reik but isvien ir gint tai ka turim, net jei paskutine viltis bebutu vakarai, kurie visa savo esybe priestarauja musu tikejimui ir gyvasciai.
Daug ukrainiečių, rusų, lietuvių, padėjo galvas Žalgirio mūšyje. Bet Žalgirio mūšio teritorija dabar nėra nei lietuvių, nei ukrainiečių, nei rusų, ir niekas nemano dėl jos kovoti.
Baltieji atvažiavo į Amerikos žemyną, suvarė indėnus į rezervatus, didžiają daugumą iš jų sunaikino, ir pasakė, kad Amerikos žemė priklauso baltiesiems. Indėnai turėjo ką pasakyti apie tai:
Spoileris
Indėnų vado Sietlo kalba, pasakyta 1854 metais JAV prezidentui.
Didysis Vadas iš Vašingtono pranešė, kad pageidauja pirkti mūsų žemę. Didysis Vadas mums taip pat siunčia draugystės ir geros valios žinią. Jis labai geras, bet mes žinom, kad mūsų draugystė – pernelyg mažas mokestis už jo palankumą. Vis dėlto mes pagalvosime apie jūsų pasiūlymą. Kadangi suprantame, kad, jeigu neparduosime žemės, blyškiaveidis ateis su šautuvais ir atims ją jėga.
Kaip jūs nupirksite dangų ir žemės šilumą? Šito mes nesuprantame, jeigu mes nevaldome oro tyrumo ir vandens pliuškenimo, tai kaip jūs galite juos iš mūsų nupirkti? Mano tautai kiekviena žemės pėda yra Šventa. Kiekvienas žvilgantis pušies kankorėžis, kiekvienas smėlio krantas, kiekvienas rūko debesėlis miške, kiekviena pievelė, kiekviena zyzianti muselė, medžių kamienais tekančios sultys – viskas šventa mūsų tautos atmintyje ir jausmuose. Pasitraukę į kelionę tarp žvaigždžių, mirusieji blyškiaveidžiai užmiršta savo gimtąją šalį. Mūsų mirusieji niekada neužmiršta tos nuostabios žemės, kadangi ji – raudonodžių Motina. Mes – tos žemės dalis ir ji–- dalis mūsų pačių. Kvepiančios gėlės – mūsų seserys. Elnias, žirgas, didysis erelis – mūsų broliai. Kalnų viršūnės, sultingos pievos, šiltas mustango kūnas ir žmogus – visi jie viena šeima.
Kai Didysis Vadas iš Vašingtono sako, kad nori pirkti iš mūsų žemę, jis iš mūsų per daug reikalauja. Didysis Vadas praneša, kad jis mums paliks vietos patogiai gyventi. Jis taps mūsų tėvu, o mes tapsime jo vaikais. Bet viskas ne taip paprasta, kadangi mums ši žemė – Šventa. Šis žvilgantis vanduo, tekantis upeliuose ir upėse, – ne paprastas vanduo, o mūsų protėvių kraujas, jeigu mes parduosime jums žemę, jūs privalote atminti, kad ji šventa, jūs turite mokyti savo vaikus, kad ji šventa. Vandens čiurlenimas – tai mano tėvo tėvo balsas. Upės – mūsų seserys, jos malšina mūsų troškulį. Upės plukdo mūsų kanojas ir maitina mūsų vaikus. Jeigu mes parduosime jums žemę, jūs turite atminti ir mokyti savo vaikus, kad upės – mūsų seserys ir jūsų seserys; ir ateityje su upėmis privalote elgtis gražiai ir gerai, kaip elgiatės su savo seserimi.
Raudonodis visada pasitraukia prieš pirmyn einantį blyškiaveidį, kaip kalnų rūkas pasitraukia prieš tekančią saulę. Bet mūsų tėvų palaikai šventi. Jų kapai – šventos vietos, ir todėl šios kalvos, medžiai ir žemės sklypai mums tapo šventi.
Mes žinom, kad blyškiaveidis nesupranta mūsų minčių. Jam vienas žemės sklypas niekuo nesiskiria nuo kito, kadangi jis – svetimas, kuris ateina naktį ir ima iš žemės viską, ko panori. Jam žemė ne brolis, o priešas, ir jis eina pirmyn, ją užkariaudamas. Jis palieka tėvų kapus ir dėl to nesijaudina. Jis pagrobia žemę iš savo vaikų ir jaučiasi ramus. Jis užmiršta tėvų kapus ir savo vaikų teises. Jis į Motiną-žemę ir į brolį-dangų žiūri kaip į daiktus, kuriuos galima pirkti, vogti, parduoti kaip avį ar spalvotus karolius. Jo godumas suryja žemę ir po savęs jis palieka dykumą.
Aš nesuprantu…
Mūsų mintys kitokios negu jūsų. Jūsų miestų vaizdas – skausmas raudonodžio žvilgsniui. Galbūt todėl, kad raudonodžiai – laukiniai, ir jie daug ko nesupranta. Blyškiaveidžio miestuose nėra tylos. Juose nėra tokios vietos, kur būtų galima pasiklausyti, kaip pavasarį skleidžiasi pumpurai, kaip plevena vabzdžių sparneliai.
Galbūt aš paprasčiausias laukinis ir daug ko nesuprantu.
Man atrodo, kad triukšmas įžeidžia klausą. Argi čia gyvenimas, jeigu žmogus negali išgirsti vienišos klaidžiojančios ugnelės šauksmo arba naktinio varlių ginčo tvenkinyje?
Aš – raudonodis, aš daug ko nesuprantu.
Indėnai kur kas mieliau klauso švelnaus vėjo šiurenimo virš tvenkinio, uodžia popietinio vėjo ir lietaus kvapą, prisigėrusį pušų sakų aromato. Raudonodžiui oras – brangenybė, nes tuo pačiu kvėpuoja visa, kas gyva: ir žvėris, ir medis, ir žmogus. Blyškiaveidis nepastebi oro, kuriuo kvėpuoja. Jis nejaučia dvoko, kuris sklinda nuo mirštančiojo jau daug dienų. Bet jeigu mes parduosime jums savo žemę, jūs privalote atminti, kad mums oras – brangenybė, kad oras savo dvasia dalijasi su visais, kas gyvas. Vėjas, kuris įkvėpė gyvybę mūsų protėviams, dabar priima jų paskutinį įkvėpimą. Ir šitas vėjas turi pripildyti gyvybės dvasia mūsų vaikus. Jeigu mes parduosime jums savo žemę, jūs turite laikytis atokiai nuo jos ir elgtis su ja kaip su šventa, kad liktų tokių vietų, kur galėtų ateiti netgi blyškiaveidis, norintis pajausti saldų gėlių kvapo prisotintą, iš pievų sklindantį vėjo skonį.
Mes pagalvosime apie jūsų pasiūlymą pirkti mūsų žemę. Jeigu mes nuspręsime jį priimti, aš pasakysiu vieną sąlygą: blyškiaveidis su tos žemės gyvūnais privalo elgtis kaip su savo broliais. Aš laukinis – aš negaliu kitaip mąstyti. Prerijose mačiau tūkstančius negyvų bizonų – juos nužudė blyškiaveidis, šaudęs iš pravažiuojančio traukinio. Aš – laukinis ir aš negaliu suprasti, kad dūmus leidžiantis geležinis žirgas gali būti svarbesnis už bizoną; mes jį užmušame tik atsidūrę ant mirties slenksčio. Kas bus su žmogumi, jeigu neliks žvėrių? Jeigu bus išžudyti žvėrys, žmonės išmirs nuo visiškos vienatvės. Kas beatsitiktų gyvūnams, tas pats atsitiks ir žmogui. Viskas tarpusavyje susiję. Jūs privalote savo vaikus mokyti, kad žemė po jų kojomis – tai mūsų protėvių palaikai. Tada jie gerbs tą žemę ir pasakos savo vaikams, kad joje slypi mūsų giminės gyvybė. Mokykite savo vaikus to, ko mokėme savo vaikus mes, o mes jiems aiškinome, kad žemė – mūsų Motina. Kad ir kas atsitiktų žemei, tas pats atsitiks ir jos vaikams. Kai žmogus spjauna ant žemės, jis spjauna pats ant savęs.
Štai ką mes žinome: ne žemė priklauso žmogui, o žmogus priklauso žemei.
Štai ką mes žinome: viskas pasaulyje su viskuo susiję, kaip kraujas, kuris suvienija visą giminę. Viskas tarpusavyje susiję. Kas atsitinka žemei, tas atsitinka ir jos vaikams. Ne žmogus mezga gyvybės tinklą -– jis tik viena gija jame.
Ir vis dėlto mes apsvarstysime jūsų pasiūlymą išeiti į tą rezervaciją, kurią jūs paruošėte mano tautai. Mes gyvensime nuošaliai nuo jūsų, mes gyvensime ramiai. Ne taip jau ir svarbu, kur mes praleisime paskutines savo gyvenimo dienas. Mūsų vaikai jau matė savo tėvus, pažemintus po pralaimėjimo. Mūsų kariai jau patyrė gėdos jausmą.
Po pralaimėjimo jų gyvenimas visiškai pasikeitė, ir jie naikina savo kūnus saldžiu maistu ir stipriais gėrimais. Ne taip svarbu, kur mes praleisime savo likusias dienas, jų liko ne tiek daug. Tik keliolika valandų, tik keliolika žiemų, ir neliks nė vieno didžiųjų genčių sūnų, kurie kažkada taip mylėjo šitą žemę ir kurie dabar mažomis grupelėmis bastosi miškuose. Niekas negalės apverkti tos tautos, kuri kažkada buvo tokia galinga ir vilčių pilna, kaip ir jūsų.Kam man apverkti savo tautos mirtį? Gentis – tai tik žmonės, ir nieko daugiau. Žmonės ateina ir išeina, kaip jūros bangos. Netgi blyškiaveidis, kurio Dievas eina greta ir kalbasi su juo kaip draugas, negali išvengti visuotinio likimo. Galų gale galbūt mes tapsime broliais – pažiūrėsim.
Bet mes žinome TAI, ką blyškiaveidis dar tik sužinos kada nors ateityje: mūsų ir jūsų vienas Dievas. Dabar jūs įsivaizduojate, kad valdote savo Dievą lygiai taip, kaip norite paimti mūsų žemę, bet yra ne taip. Jis – Dievas visų žmonių ir vienodai užjaučia tiek raudonodžius, tiek blyškiaveidžius. Jam šita žemė – brangenybė, ir blogai elgtis su žeme reiškia pakelti ranką prieš jos Kūrėją. Blyškiaveidžiai taip pat išeis, nors galbūt vėliau už kitas gentis. Toliau purvinkite savo guolį, ir vieną naktį jūs uždusite savo nuosavose išmatose. Bet savo žūtyje jūs degsite ryškiai, apimti galingos Dievo liepsnos. Dievo, kuris atvedė jus į šitas žemes ir dėl kažkokios ypatingos priežasties suteikė jums galią valdyti ir šitą žemę, ir raudonodžius. Toks likimas mums – mįslė, kadangi mes nesuprantame, kodėl reikia užmušti bizonus, kodėl prijaukinti laukinius arklius, kodėl trikdyti paslaptingas miško svajones sunkiu žmonių minios kvapu, kodėl kalvas apraizgyti kalbančiais laidais. Kur želdiniai? Jų nėra. Kur erelis? Jo nėra. Tai gyvenimo pabaiga ir išmirimo pradžia. Mes pagalvosime apie jūsų pasiūlymą pirkti mūsų žemę. Jeigu mes sutiksime, tai būsime saugūs pažadėtoje jūsų rezervacijoje. Ten mes galėsime pragyventi nedaug likusių dienų taip, kaip norėsime. Kai iš šios žemės išnyks paskutinis raudonodis, o prisiminimas apie jį bus tik debesėlio šešėlis, sklandantis virš prerijų, šiuose krantuose ir miškuose kaip ir anksčiau išliks mano tautos dvasia, nes ji myli šitą žemę, kaip naujagimis myli motinos širdies plakimą.
Jeigu mes parduosime jums šitą žemę, mylėkite ją taip, kaip mes ją mylėjome. Rūpinkitės ja taip, kaip mes ja rūpinomės. Savo atmintyje išsaugokite šios žemės vaizdą, koks jis buvo, kai jūs ją atėmėte. Ir visomis savo jėgomis, visomis savo mintimis, visa savo širdimi išsaugokite ją savo vaikams – ir mylėkite ją taip… kaip Dievas myli mus visus. Mes žinom viena: mūsų ir jūsų vienas Dievas. Jam šita žemė – brangenybė. Netgi blyškiaveidžiui neįmanoma išvengti visuotinio likimo. Galų gale mes dar galime tapti broliais. Pažiūrėsim…
Mes galvojam kad žemė mūsų nuosavybė, bet taip nėra. Mes nesukūrėme Žemės. Ir net nei vieno atomo, kuris sudaro mūsų fizinius kūnus, nesukūrėme. Nuosavybė yra to, kas tai sukūrė, o mes tik naudotojai. Be to, bėda ta, kad ant tos savo naudojamos žemės tesugebame sukurti kažką panašaus į pragarą. Dar Vaižgantas rašė, kad kiekvienas lietuvis viduje nešiojasi "pragariuką". Kitoms tautoms yra panašiai, čia nėra kažkoks lietuvių žeminimas, bet siūlymas atsitokėti iš nepagrįstų nacionalistinių didybės manijų. Todėl mano tezė būtų ta, kad tiesiog nėra kuo didžiuotis. Geriau atsisakyti tų tuščių įvardijimų ir lozungų, kurie yra klaidingi ir nusmukdo į iliuziją, nieko gero neduodami. Geriau bandyti pažinti realybę, būtį, tokią, kokia ji yra, ir tada siekti tikrųjų gyvenimo vertybių. Realistiškai pripažinti savo trūkumus, pažinti savo geras savybes, spręsti savo problemas, o ne darytis vis blogesniems, ir vis didesnį pragarą kurti savo gyvenamoje teritorijoje ir visoje Žemėje, kartu su visomis kitomis tautomis. Tada bus už ką kovoti, ir bus jėgos kovoti.
a.t.sielis rašė:Dažnai pagalvoju, kad, jeigu Rusija mus bandytų pulti, geriausiai būtų visiems mums trims miljonams išvažiuoti į ES gilumą. Karių sluoksnio pakankamo neturime, o kovoti, kai nėra šanso pergalei – savižudiška. Nėra reikalo prisirišti prie šito žemės gabalo – kažko labai ypatingo čia kol kas nesukūrėme. Žemė be geros kūrybos nieko verta.
gali būti,kad iškilus realiai karo grėsmei,daugybė jaunuolių tūps į savo bmv ir mersus,neš kudašių kur giliau ir saugiau,kad tik nemobilizuotų,nepašauktų kariauti
kas žino,gal jie būtų teisūs,bet teisūs ir tie ,kurie liktų ir eitų,aišku,žūtų
tur būt svarbiausia-nemeluoti sau,išlikti savimi
sakai ,nieko nesukūrėme……
viskas paprastaatsieli,mažo žmogaus-maža kūryba,didelio žmogaus-didelė kūryba
analogiškai taikyk valstybėms
ar tu pagalvojai kodėl ta lietuva mažiukė,apskaldyta,apgramdyta-vis dar lietuva ir mes -lietuviai?
o todėl kad valstybę lietuvą sudaro žmonės-lietuviai, o išliko todėl,kad lietuvis-stiprus savo dvasioje,savo vidumi
nėr svarbu,kad mažas akmenuka,bet didelį vežimą išverčia patogioj vietoj atsigulęs
jei žemėlapyje yra lietuva,tai tik lietuvių stiprybės dėka,kas ne kiekvienam duota
valia,ištikimybė,tikėjimas,viltis-lietuvio bruožai,padedantys išlikti ir valstybei,tautai ir kalbai
atsieli,ar nereiktėtų tau pradėti didžiuotis,esant lietuviu?juk tu gimes stipriu
Vytautas rašė:Tiesiog nusiraminkit ir nepanikuokit. Niekas čia nieko nepuls. Šiaip turiu įdomios informacijos kurios negaliu skelbti. Tiesiog reik palaukti ir įsitikinti.
Vytautai, labai smalsu,gal padaryk atskirą temą,pvz"švytuoklės atsakymai"
o jeigu Globa teisus????? 😮
1. Vertybių sistema, kultūra.
2.Kalba (girdėjau teiginį, kad kokią kalbą (užsienio) žmogus gerai moka, tai tos ir vertybės pasidaro savos).
3. Teritorija (be savos teritorijos išnyktų ir 1, ir 2)
4. Valdžia (turi įtakos 1,2,3, bet ir 1,2,3, įtakoja valdžią.)
