Pereiti prie turinio

Richardas Dawkinsas: nemoralu gimdyti vaiką su Dauno sindromu

Tai – Anomalija.lt forumo archyvas (2011–2026). Diskusijas galima skaityti, tačiau naujų žinučių rašyti nebegalima.
purpur2014-09-02 01:57

crystal rašė:

Lapino šešėlis rašė:Ir net jeigu būtų, žinai, manau pats metas susivokti, kad žmogaus vystymasį, jo gyvenimą ir jo sprendimus daug aiškiau apsprendžia gamtos dėsniai, o ne įstatymai.<…>

Dėl to ligonio, tai žinoma neprivalai. Jei esi bedvasis, tik savimi besirūpinantis ir apie nieką daugiau negalvojantis hominidas. <…>

Kokią teisę turėtum vadinti ligonį gelbėti atsisakiusįjį bedvasiu savanaudžiu hominidu, jei manai, kad pati gamta daug aiškiau viską sprendžia? Gamta neturi nei įstaymų, nei moralės. Čia tik pats subjektyviai išskiri kada leisti gamtai daryti savo darbelius, o kada į ją truputi įsikišti su žmonijos susikurtom vertybėm, kad galėtum švaistytis įžeidinėjimais.

Lapino šešėlis rašė:Čia yra diskusija tiesiog elementarus žmogiškumas prieš antžmogiškumą ir tiek.

Nejaugi? Nors gal ir taip…:
Richardas Dawkinsas: nemoralu gimdyti vaiką su Dauno sindromu – paveikslėlis 4

Lapino šešėlis rašė:Aš sutinku su faktu, kad žmonės abortus darosi ir darysis, ir manęs tai netgi labai nepykdo. Kas mane labiausiai pykdo, tai jog, toks elgesys yra traktuojamas kaip užpakalio nusivalymas. Tai nėra teigiamas dalykas. taip, galbūt aplinkybės verčia, galbūt atsitinka nelaimių, bet pasiteisinti, kad čia nieko tokio, kaip suvalgyti saldainį yra visiškai žema.

Ne, šitaip netraktuojama. Niekas nesako, kad pats aborto darymas pats iš savęs yra teigiamas dalykas, kuris yra vertybė ir kurį reiktų kažkaip skatinti ar panašiai. Reikalas tas, kad tiesiog negalima šito veiksmo drausti. Civilizuotame žmonių pasaulyje, kur atsižvelgiant į įvairiausias žmonių gyvenimo aplinkybes ir veiksnius yra konstruojamos kintančios vertybės ir normos, negalima versti, daryti kažkokį spaudimą ar šiaip plauti smegenis toms, kurios nenori ar negali gimdyti. O priežastis jau ne kartą minėjau.

Lapino šešėlis rašė:Netgi dauguma abortų šalininkų, kaip esu jau paminėjęs yra ne už patį aborto faktą, o už tai, kad vieniems visuomenėje gyventi gali būti sunkiau nei kitiems. taip, kad jie sutinka, kad abortas nėra sprendimas. Sprendimas yra visuomenės keitimas. Abortas yra tik šalutinis efektas, dėl to, kad pastaroji vis degraduoja.

Na, degraduotų dar labiau, jei abortai būtų draudžiami. Tokiais atvejais paprastai prasideda nelegalūs abortai ar kažkokie liaudiški metodai mėginant nutraukti nėštumą, kas neretai pasibaigia mirtimis ar sunkiomis komplikacijomis. Gal vis tik daug blogiau kai miršta ir „savarankiškasis“ gemalas ir „inkubatorius“, ar ne?

Lapino šešėlis rašė:<…>Embriono gyvybė nėra svarbesnė. Ji tokia pat kaip ir visų mūsų čia sėdinčių. Štai ką aš noriu pasakyti (ir tiesą sakant tą ir pasakiau, tad vis dar nesuprantu, kas čia tau konkrečiai užkliuvo už akių). Tai įrodyk tu dabar, kad taip nėra.

Tikrai taip. Objektyviu požiūriu nėra kažkokios absoliučios tiesos nurodančios kas yra vertesnis gyventi, o kas ne. Reikalas tik tas, kad su tokiu požiūriu galima absoliučiai viską pateisinti. Visatos „nuskriaudimo“/ Pasaulio sukimosi atžvilgiu nei miškų deginimai, nei gyvulių skerdimai, nei žmonių genocidai nereiškia visiškai nieko. Lygiai taip pat ir abortai. Ir neįrodysi, kad tai kažkas blogo. Todėl ir nesąmoningas toks teiginys į kurį šiaip jau ir neatsakinėjau, o tik norėjau parodyti jo beprasmiškumą kai jis buvo naudojamas tam tikrame (šiuo atveju abortų nepateisinimo) kontekste. Tik gal nevisai aiškiai išsireiškiau.

crystal, būtinai pasidaryk abortą, kai tapsi nėščia prieš pat gimdymą ir mums forume papasakok kokie pojūčiai. Tai būtų labai įdomi patirtis, kuria galėtum su visais forumiečiais pasidalinti. 😉

Master2014-09-02 05:30
O kuo diskusija susijusi su Crystal lytimi?
(kadangi jai siūlomas abortas)
Kažkoks neracionalus argumentas, mano galva.

O šiaip, nenatūralu gimdyti dauno sindromu sergantį vaiką, nes be šiuolaikinės medicinos ir atidžios priežiūros, kitomis sąlygomis jis neišgyventų. Visgi veikia atrankos dėsniai ir šiais veiksmais visata parodo, kad jai tų vaikų nereikia.

nereikalinga2014-09-02 08:22
Dauno sindromas,ar kitoks koks,kas sukelia ne tik širdies skausmus. Tai bet kokiu atveju yra kančia,ir didelė. Kiekvena tokio ar kitokio ligoniuko atėjusiam į pasaulį ,mamoms net siūlo rinktis. Gimdyti ar ne. Kitos pasiryžta kentėti likusį gyvenimą,kartu su dar vienu kenčiančiu žmogučiu šiam pasauly. Aš šioj būtent srityje patirties neturiu,bet šią minutę,galvoju jog nenorėčiau Dauniuko. Ir kolkas, už tai.
Be to ,kiek sveikų,taip ir negimusių vaikų jau yra ,tas liūdniausia man. Kurios, čia nenoriu,čia ne laikas,čia ne tas vyras,čia dar kokia priežastis ir nėštumai nutraukiami taip paprastai,be jokios graužaties ir t.t. Man asmeniškai tai apsileidimas jau.
paragraf 782014-09-02 08:40

Master rašė:O šiaip, nenatūralu gimdyti dauno sindromu sergantį vaiką

O kuo nenatūralus dauno sindromu sergančio vaiko gimimas? Kuo jis skiriasi nuo tavo gimimo?
Na taip, suprantu jei jie visi gimtų per ausį tada būtu kažkas nenatūralaus. Arba kokio cezario pjūvio pagalba, tai irgi būtų nenatūralu. Žinoma, aš niekad negimdžiau, bet kiek žinau dauno sindromu sergančių vaikų gimimas yra toks pats natūralus kaip ir tavo ar mano. Ar ne? jei lystu pataisyk

Master2014-09-02 18:06
Na Paragrafe, aš linkstu prie Darvino teorijos.
Be specialios priežiūros (+nuolatinio tėvų dėmesio), kuri vaikui teikiama iki mirties, paaugęs individas savarankiškai, ar aplamai prastesnėmis sąlygomis neišgyventų. 
Tačiau šiuo išsireiškimu, nerodau savo pozicijos. Tiesiog diskusijoje buvo minėtas natūralumas ir pagarba visatai.
Bet ar tai gali būti argumentu?
Ar visata turi moralę?
Juk ji kintanti. Naikina, kad prikeltų… Todėl nėra nei bloga nei gera. Yra harmonija. Tai kaip galima vadovautis ja? 🙂
paragraf 782014-09-02 18:35
Na tai pagal Darvino teoriją mutavusių palikuonių susilaukimas yra naturaliausias dalykas. Natūraliau ir nebūna 🙂 vienos mutacijos ateina į aklavietę kitos veda evoliuciją pirmyn.
Tai kad tokie palikuonys neišgyvena, taip pat natūralus reiškinys gamtoje.
Gamtos požiūriu nenatūraliu galime laikyti rūpestį tokiais paliegėliais (na bet tada ir seneliai ir visokie kiti rūpesčio reikalaujantys asmenys taip pat yra nenatūralus reiškinys).
Lapino šešėlis2014-09-02 19:46

crystal rašė:Gamta neturi nei įstaymų, nei moralės. Čia tik pats subjektyviai išskiri kada leisti gamtai daryti savo darbelius, o kada į ją truputi įsikišti su žmonijos susikurtom vertybėm, kad galėtum švaistytis įžeidinėjimais.

Nepavyks man čia taip skurpulingai surankioti kiekvieno tavo sakinio pasidėjus po padidinamuoju stiklu, bet pamėginsiu dar kartą išsakyti keletą pastebėjimų.

Pirmiausia – kodėl man ir vėl prikaišioji kažkokius nebūtus dalykus? Kurioje vietoje aš tavo žodžiais: "subjektyviai išskyriau gamtą nuo žmogaus"? Na ir kur tu tą matai? Aš visur ir visada aiškiai pabrėžiu: GAMTA = ŽMOGUI, ir ŽMOGUS = GAMTA. (pamėginsiu gal taip kalbėt, tada bus aiškiau suprast).

Taigi, toks mano pirmas teiginys.

Toliau, gamta – valdoma įstatymų ir moralės? Ir kurioje vietoje pasakykite aš šitaip kažkada kalbėjau?

Įstatymai valdo tik žmogų. (Taip pat jį valdo visokie troškimai, geismai, norai, priklausomybės ir daug kitų blogų dalykų, tarkime noras darytis abortus).

Ką aš dar pabrėžiau, kad gamta yra valdoma dėsnių.

Logikos pradžiamokslis: ŽMOGUS yra VALDOMAS DĖSNIŲ.

O dabar kokie tie dėsniai? Gamta mus verčia darytis abortus? Girtuokliauti? Vogti? Prievartauti?

Pagrindinis ir esminis gamtos bruožas yra nuolatinė kūryba. Iš paprastų dalykų sukuriami sudėtingesni, tobulesni ir gražesni gamtos dariniai.

Tokia yra gamta. Tai, kad kažkas toje gamtoje nuolatos mato kruviną kovą už išlikimą, kur galioja vienintelė taisyklė "kiekvienas už save" nesupranta gamtos procesų. Jis tiesiog mato ten savo paties atvaizdą, ir tuo pateisina savo nedorą elgesį.

Tavo šitas bandymas manipuliuoti kažkokiomis mano išsakytomis mintimis, bandant pateisinti aborto "moralumą" yra visiškai bergzdžias, vien todėl, kad tai nepadarys aborto teigiamu veiksniu. Tai tik apsaugos nebent tuos žmones, kurie mano, kad gali sau leisti žaisti su viskuo kas tik pakliūva jiems į rankas. Kaip sakant yra brandus elgesys, kuomet yra suvokiamos pasekmės ir yra nebrandus elgesys, kuomet yra galvojama tik kaip išpešti kažkokios asmeninės naudos.

Tęsdamas toliau, be galo esu nepatenkintas dar dėl vieno dalyko, kurį paminėjai. Pasinaudojai mano teiginiu, dėl gyvybės svarbos, tam, kad tarsi pateisintum neigiamus dalykus, miškų deginimą, žmonių genocidus ir abortus. Lyg tai nebūtų reikšminga, bet vėl nesupratai esmės, todėl pakartosiu trečią kartą:

GYVYBĖ – SVARBU, todėl, tą GYVYBĘ, reikia SAUGOTI. Kodėl tu šiuos žodžius paverti tokiais, lyg aš būčiau sakęs, jog gyvybė yra nereikšminga?

Koks elgesys yra geras? kai tau nereikia slapstytis už milijono kaukių. Kai gali būti atviras prieš save ir aplinką. Kai esi šio pasaulio dalimi, tuo pačiu išlaikydamas savo individualumą.

Prisiminiau citatą apie meilę, berods Fromo, tiksliai jos neįvardinsiu, bet skamba ji maždaug taip: "meilė tai gebėjimas dviems žmonėms būti viena, tuo pačiu išliekant savimi" (iš jos ir pasiskolinau mintį prieš tai suformuluotai frazei). O meilė kaip žinia irgi yra gera.

Tai reiškia vertini kiekvieną gyvybę. Ją saugai ir puoselėji. Gerbi kitus žmones, jų norus ir pasirinkimus taip pat, BET tik tol, kol jie nepažeidžia kitos gyvybės egzistavimo.

Yra sakoma: tavo laisvė baigiasi ten, kur prasideda kito žmogaus laisvė. Perfrazuočiau: tavo gyvybė baigiasi ten, kur prasideda kita gyvybė (nesvarbu ar tai embrionas, ar daunas, ar medis, ar musė, ar bet kas kitas). Tai nereiškia, kad reikia saugotis, kad netyčiomis neužmuštum kokio uodo, bet reikia tą gyvybę gerbti.

Liūtas niekada nežudys daugiau nei jam reikia pasisotinti, uodas niekada nesiurbs kraujo daugiau nei jam jo reikia, kad sėkmingai savo palikuonių "susilauktų"

Tik žmogus kažkodėl įsivaizduoja, kad jis gali sau leisti negerbti gyvybės ir ją eikvoti veltui, tam, kad pajusti savo didybės pasitenkinimą.

Štai tokiais principais stengiuosi vadovautis, nes tokie principai yra geri, kadangi man prieštarauji, reiškia esi blogas žmogus. Kitaip negaliu atsiliepti.

P.S. Vadinai mane veidmainiu, bet ar nėra didesnės veidmainystės už tai, kaip kažkur mačiau aršiai ginant homoseksualus, pagrindžiant tuo, kad visi mes esame vienodi, bet štai daunai jau yra nevisaverčiai. (čia gal Master labiau taikau). Taigi kuo remiasi toks žmonių išskirstymas?

TinSoldier2014-09-02 20:40
Pirmiausiai, netikslumas:

"Pagrindinis ir esminis gamtos bruožas yra nuolatinė kūryba. Iš paprastų dalykų sukuriami sudėtingesni, tobulesni ir gražesni gamtos dariniai."

Tobulesni, gražesni, – visiškai subjektyvus vertinimas. Gamtos dėsniai nepavaldūs subjektyviems vertinimams. Sudėtingesni? Irgi visiškai nebūtinai. Viskas priklauso tik nuo to, kokia "konfiguracija" pasiteisina.

O dabar kokie tie dėsniai? Gamta mus verčia darytis abortus? Girtuokliauti? Vogti? Prievartauti?

(jeigu šitą tavo citatą būsiu supratęs ne taip, kaip tu parašei, atsiprašau. nes abejoju, kaip ją suprasti reikėjo)

Pala, o tai neverčia? O kas verčia, jei ne gamta, kuri yra visiškai atsakinga už viską, koks yra žmogus, ką jis patiria, kaip jis elgiasi? Kas kitkas, jei ne gamta sukūrė žmogų su visais jo mūsų vadinamaisiais trūkumais, troškimais, poreikiais, savybėmis?

Diagnozavai, kad gamta turi kurti vis "gražesnius ir tobulesnius" dalykus, ir viską, kas neatitinka į tavo tą apibrėžimą, pagal patogumą nurašai nebepriklausant gamtos atsakomybei?

GYVYBĖ – SVARBU, todėl, tą GYVYBĘ, reikia SAUGOTI.

Tai nereiškia, kad reikia saugotis, kad netyčiomis neužmuštum kokio uodo, bet reikia tą gyvybę gerbti.

Manau, kad čia veidmainystė. Jeigu jau svarbiausias kategorizavimas yra ties žodžiu "gyvybė", tegul taip ir lieka. Ir jeigu jau teigi, kad jokiomis aplinkybėmis, niekada nėra moralu nutraukti tam tikros gyvybės rūšies egzistavimo (gemalo), tai būk nuoseklus, ir lygiai taip pat vertink visokių uodų gyvybes. Netraiškyk jų. (Kol jie nepasikesina į tavo gyvybę. O jie juk nepasikesins)

Liūtas niekada nežudys daugiau nei jam reikia pasisotinti, uodas niekada nesiurbs kraujo daugiau nei jam jo reikia, kad sėkmingai savo palikuonių "susilauktų"

Tik žmogus kažkodėl įsivaizduoja, kad jis gali sau leisti negerbti gyvybės ir ją eikvoti veltui, tam, kad pajusti savo didybės pasitenkinimą.

O, galima paklausti, kodėl, tuomet, gyvūnai dėl įvairiausių priežasčių dažnai žudo savo jauniklius? Kodėl jie įsivaizduoja, kad gali leisti negerbti gyvybės?

Savo jauniklius žudo tiek vabzdžiai, tiek žuvys, tiek paukščiai, tiek žinduoliai ( http://en.wikipedia.org/wiki/Infanticide_(zoology) ). Visi savais, sau būdingais būdais.
Kodėl visą laiką kalbėjęs apie gamtos harmoniją, tobulumą ir tvarką, staiga primeti dvigubus standartus žmonėms? Kodėl, staiga, "graži ir tobula gamta" tampa nebepateisinama, kai prakalbama apie žmonių rūšiai savitą infanticido veiklą, dar net stengiantis užtikrinti, kad nužudomas palikuonis (gemalas) nebūtų sąmoningas = negalėtų jausti/manyti ar įsivaizduoti kažką prarandantis, ir proceso metu nejaustų jokio skausmo?

Tai arba ir gamtą/kitus gyvūnus kaltink amoralumu ir gyvybės niekinimu, arba jų neaukštink žmonių, kurie yra tos pačios gamtos dalis, sąskaita.

Ir aš sutinku, kad kai kurie mano teiginai čia gali skambėti kiek sociopatiškai ir amoraliai. Bet pagrindinis mano tikslas buvo ne savo poziciją moraliai pagrįsti ar paaiškinti. O tik išskirti bent porą keistumų, kuriuos pastebėjau tavo žinutėse.

Sharikovas2014-09-02 21:25
Neina kalba ar aborta darytis yra moralu ar amoralu, cia ir taip viskas aisku, yra nubreztos ribos iki kelintos savaites abortas galimas ir t.t., tai tiesiog medicinine procedura kuria atlieka ne kai NORI, o kai REIKIA.
Esme yra, ar moralu gimdyti dauna, kai egzistuoja medicinines proceduros galincios uzkirsti tam kelia dar vaisiui nepradejus formuotis i asmenybe.
Zmones visais laikais buresi i grupes, kad butu lengviau isgyventi ir gyventi, visuomenes istatymai, nuomone, morales normos viskas yra sukurta musu ir nuolat tobulinama, tokia forma yra patikrinta ir veikia, ir tai yra svarbiausia, ne isgalvoti dievai, ne Visata, o sociumas. Kiekvienas individas turi inesti savo indeli i sociuma, daunas negali nieko duoti, jis tik ima, yra nasta iki galo. Zinoma tai nereiskia, kad reikia atsikratyti jau gimusiais daunais, visdelto mes turim empatija ir morales normas, todel rupinames ir padedam silpnesniems, bet jei medicina ir technologijos leidzia uzkirsti kelia gimdyti individus kurie yra issigime ir jokios naudos visuomenei negali atnesti, tai tik valio, belieka padekoti medicinai, kad galim gimdyti sveikus vaikus ir tobuleti. Todel gimdyti daunus zinant, kad gali to isvengti sakyciau yra amoralu, nes kenki visu pirma visuomenei, o paskui ir sau ir tam individui kuri paleidai i pasauli.

Nezinau kuo skiriasi gemalo isvalymas nuo masturbacijos, techniskai ziurint, tai isliejas sekla nuzudai begale spermatozoidu kurie galejo but potencialiais vaikais jei vietoj to pamyletum moteri. Nesuprantu kaip galima sulyginti susiformavusi, save suvokianti zmogu turinti savo asmenybe, mastyma, seima, draugus, istorija su gemalu ar spermatozoidu kuris nera asmenybe, neturi jausmu, net saves nesuvokia ? Kur cia logika ?

Jau dabar planeta yra perpildyta zmoniu ir ateityje reikes spresti sita problema, galbut isvis atsisakyti naturalaus gimdymo ir pereiti prie vaiku is megintuveliu su vyriausybes leidimais.Apie tai reikia jau dabar galvoti ir spresti, o visokie religiniai marazmai ta stabdo. Zmonija nestovi vietoje, visa laika yra progresas visose srityse ir atsakymus mes randam mumyse paciuose. Laikas pamirsti biblija, ji pasenus, neteisinga ir melaginga.

paragraf 782014-09-02 21:56

Sharikovas rašė:Nezinau kuo skiriasi gemalo isvalymas nuo masturbacijos, techniskai ziurint, tai isliejas sekla nuzudai begale spermatozoidu kurie galejo but potencialiais vaikais jei vietoj to pamyletum moteri. Nesuprantu kaip galima sulyginti susiformavusi, save suvokianti zmogu turinti savo asmenybe, mastyma, seima, draugus, istorija su gemalu ar spermatozoidu kuris nera asmenybe, neturi jausmu, net saves nesuvokia ? Kur cia logika ?

Jei nežinai kuo skiriasi gemalas ir spermatozoidas teks pakartoti biologijos kursą, dar mokykloje tai puikiai paaiškina 🙂
Esminis skirtumas tas, kad kai spermatozoidas susijungia su kiaušialaste, užsimezga nauja gyvybė. Ji turi atskirą nuo motinos ir tėvo DNR ir t.t. O tai kad mąstymo procesai atsiranda tik daug vėliau nereiškia kad tas gemalas tėra mėsos guzas, auglys motinos pilve. Jis yra besivystantis žmogus. Žmogus nuo pradėjimo momento eina per įvairias vystymosi fazes. Buvimas gemalu yra viena iš tų fazių. Jei viską ką laikome žmogumi nulemia tik mąstymas, tada reikia dauguma paauglių eliminuoti, nes jie atrodo kaip nemąstantys idiotai 🙂 (čia hiperbolizuotai sakau).

Šarikovai, kokie tavo manymu dalykai nulemia, kas yra žmogus o kas nėra. Na kalbant filosofiškai kokie būtų žmogaus akcidentai?

Sharikovas2014-09-02 22:14
Saves suvokimas yra svarbiausia, o gemalas tera viena faze i virtima zmogumi.
paragraf 782014-09-03 07:56
Tai jei tau užeis senatvinė silpnaprotystė, ar būsi komoje ir tai savęs negalėsi suvokti, tai tu jau nebebūsi žmogumi?
O jei miegi ir nesapnuoji, tada savęs tai pat nesuvoki. Tai pagal tavo akcidentą gaunasi jog vos užmigęs tu nebebūni žmogumi. Kažkoks vilkolakio gyvenimas išeina 🙂
Sharikovas2014-09-03 14:58
Vis su lapinu offtopica varot…

Kaip rusis zmogus ar miega ar komoj vistiek yra zmogus, bet saves suvokimas zmogu daro isskirtiniu. Embrionas is dalies irgi yra zmogus, bent jau faze i zmogu, bet jei zinom, kad embrionas neturi jausmu, nemasto ir net nesuvokia egzistuojantis, tai kodel turetu but amoralu reikalui esant nutraukt jo egzistencija ? Nes gyvybe sventa ? Nes embrionas turi siela ? Cia religiniai terminai, jie kaip argumentai beverciai.

paragraf 782014-09-03 15:43
Prie ko čia religija išvis? Kaip tu viską sugebi pasukti link religijos, nors oponentas į ją net neapeliuoja.
Tai kuo tada skiriasi embriono ir komoje gulinčio žmogaus savivoka? Juk ir vienas ir kitas nesuvokia savęs kaip asmens.
nereikalinga2014-09-03 16:48

paragraf 78 rašė:Tai kuo tada skiriasi embriono ir komoje gulinčio žmogaus savivoka? Juk ir vienas ir kitas nesuvokia savęs kaip asmens.

Pasimečiau ir aš,arba ką nors klaidingai supratau. Nesuvokia savęs kaip asmens,tai kaip čia ? Nebe žmogus ? Vienam tik dar nesusiformavęs suvokimas,kitam tiesiog dėl priežasties galbūt atsijungęs suvokimas. Bet vistiek žmogus juk.

paragraf 782014-09-03 17:40
@nereikalinga, čia aš pabandžiau padėstyti kas seka iš šarikovo minties.
Šiaip manau, kad nesugebėjimas savęs suvokti nepadaro tavęs nežmogumi. Nes tada psichiatrinės ligoninės, stacionarai ir senelių namai yra pilni nežmonių
Lapino šešėlis2014-09-03 21:57
Man nepatinka, kai iš konteksto yra ištraukiamos mano mintys ir kiekvieną jų bandoma paversti neteisinga. Aš parašau žodį ŽODIS, o tada kas nors ima raidę O ir sako – ji kreiva, antras sako – aš D neįskaitau. Ir tuomet mano ŽODIS tampa nebe tuo, ką aš ten parašiau, o kaip jūs jį perskaitėt.

Bet kokią pateiktą informaciją reikia mokėt interpretuoti. Paskutinį kartą prabylu apie gamtą ir tuomet grįšiu prie esmės.

Įsivaizduokime vandenyną. Kartais jame siaučia žudančios audros. kartais jis švelniai banguoja. Vietomis jis lygus kaip stiklas, o vietomis jis pilnas pavojingų sūkurių. Jis niekada nestovi vietoje, nuolatos juda ir maišosi. Tuo pačiu šis vandenynas yra prieglobstis milijonams įvairių gyvių. Jų namai, vieta, kuri juos maitina. Maitina jis ir žmogų. Tokia štai yra gamta.

Žmogus šiame vandenyne yra tik svečias. Jis žvejoja, gaudo jūros gėrybes su saiku. Keliauja laivais. Žvalgosi, tyrinėja. Ieško vandenyno prigimties. Rodo pagarbą vandenynui, gyvena ilgai ir sočiai. Kas ne, greit pražūva grėsminguose jos gniaužtuose (paskutiniojo atodūsio metu, iškeikdamas vandenyną, kaltindamas jį žiaurumu).

Žmogus gali išmokti pažaboti vėją, iš debesų pažinti besiartinančią audrą suprasti kada vandenyje būti saugu, o kada ne. Kol jis taip elgiasi, vandenynas jam padeda ir jis yra be galo maloninga vieta.
Toks turėtų būti ir šiandieninis žmogus.

Bet koks yra šiandienins žmogus? Jis teršia šį vandenį. Žudo vandens gyvūnus. Kartais vien iš malonumo. Jei kas nors sako "sustokim, greit vandens nebeliks, mes žūsim, juk tai mūsų namai", bet likusieji atrėžia jam: "juk tas vanduo nesibaigiantis, apsidairyk, niekur krantų nematyt, galų gale pažiūrėk, mes pažabojome vandenį, mes išmokom išvengt audrų, išmokom greit plaukti, išmokom prasimaitint, dabar mes vandenyno karaliai".

Kiekviename iš mūsų gyvena ir tas vandenyno gynėjas ir tas teršėjas. (Taip, netgi manyje) Bet čia kaip toje pasakoje, kurio balso mes klausysime?

O po tokios ilgos įžangos pamėginsiu grįžti prie abortų.

Patiko Sharikovo mintis:

medicinine procedura kuria atlieka ne kai NORI, o kai REIKIA.

Apie ką ir eina kalba. Tai nėra kažkoks poreiko, prestižo ar "laisvo pasirinkimo" reikalas. Tai paprastai yra būtinybė.

Pažaiskime žaidimą:

1 pavyzdys:

"Susituokusi, jauna, pasiturinti pora. Abu gražūs, sveiki žmonės. abu nori vaikų (berniuko). Abiem ateitis ir karjera užtikrinta. Kiekvienas jiems pavydėtume. Mergina pradeda lauktis. Gydytojas pasako: jūs laukiatės sveiko vaikelio, bet tai bus mergaitė. Tėvai nusprendžia darytis abortą"

Ar palaikytumėte jų pasirinkimą ir kodėl?

2 pavyzdys:

"Ta pati situacija, bet vietoje sveiko vaikelio, paaiškėja, kad tai dauno sindromą turintis vaikas"

Ar palaikytumėte tėvų sprendimą darytis abortą ir kodėl?

3 pavyzdys:

"Antro pavyzdžio situacija, bet gydytojas prideda: Bet, mūsų klinikoje yra organizuojama gausiai finansuojama programa, žmonėms su genetinėmis ligomis pagalba, jos metu mes padedame dauno sindormą turintiems vaikams adaptuotis visuomenėje, prisitaikyti prie aplinkos, susipažinti su panašiais kaip jie, išmokti pritaikyti savo įgūdžius, taip pat tai naudinga ir mokslo bendruomenėj edukaciniais tikslais (žodžiu daktaras prisako dar daug dalykų, kurie parodo, kad mažasis vaikas augs laimingas, prižiūrimas, bus ir naudingas ir nebus našta tėvam) "

Ar palaikytumėte tėvų sprendimą darytis abortą ir kodėl?

Sharikovas2014-09-03 23:47
1. Asmeniskai ne, nes tokia atranka sukuria vyru ir moteru diproporcija, geras to pavyzdys Kinija, ten berods 120vyru tenka 100moteru, daugeja seksualiniu nusikaltimu.

2. Pritarciau abortui, kodel savo nuomone jau isdesciau anksciau.

3. Palaikyciau aborto galimybe, nes issigimimo neisgydis ir nepaisant graziu programu daunas vistiek bus nasta tiek tevams tiek visuomenei.

Lapino šešėlis2014-09-04 11:12
Mano manymu, pirmuoju atveju toks aborto motyvas būtų be galo nebrandus nei visuomeniškai, nei socialiai. Kad ir kaip mes puoselėtume tą "kiekvienas elgiasi taip kaip nori" idėją, bet ar iš tikrųjų kažkam toks sprendimas pasirodytų pagrįstas, racionalus ir visiškai neperžiangiantis jokių ribų? Iš tikrųjų mes nežinome kokie mūsų vaikai gims. Gražūs, protingi, talentingi, o gal bus negražūs, bet be galo draugiški. Įvairovė yra normalu. Taip klostosi mūsų gyvenimai. Subjektyvu yra bet koks bandymas nuspėti ateitį, o ne kalbėti apie dabartį.

Na, antruoju atveju, sprendimo pats nepalaikau, bet priimsiu tą pasakymą, kuris manau yra neteisingas, kad tai yra kiekvieno pasirinkimo laisvė (arba, tai, kad daunas bus našta visuomenei), taip, nuomonė dėl to buvo išsakyta.

(šiek tiek noriu pakeisti trečią pavyzdį, tėvai nenori aborto, bet svarsto ką daryti, o jūs esate jiems patariantis gydytojas (ar šiaip draugas, pažįstamas) ir nuo jūsų sprendimo priklausys tų tėvų sprendimas)

Trečiasis atvejis. Vėlgi, buvau nuolatos kaltinamas subjektyvumu kalbant tiek apie abortus, tiek apie gamtos sampratą, bet ar šiuo atveju toks pasirinkimas nėra subjektyvus, atsižvelgiant į tai, kad daunas bus našta visuomenei? Dėl tėvų spręsti apie tai nėra garbinga, nes juk buvo paminėta, jog tėvai kurių šeimose auga daunas, tikrai nėra nei nelaimingi, nei nusivylę gyvenimu (bent jau ne visi), tai kad auginti dauną yra galbūt sunkiau, nėra labai pateisinama priežastis. Bet kokį vaiką auginti sunku, gyvūną, net ir augalą prižiūrėti yra daugiau ar mažiau vargo, bet taip pat visa tai sukelia ir laimės ir džiaugsmo, kuris tuos vargus atperka. Todėl sakyti, kad daunas bus našta tėvam – taip. Bet ar jie to TIKRAI gailėsis – nemanau, kad galime taip spręsti. Nes našta yra bet kokia atsakomybė už kitus, bet tai ne visada yra kažkas neigiamo ir blogo.

Dėl visuomenės. Iš dalies sutikčiau, tačiau ar dabar mes kalbame tik apie daunus ar apie bet kokias protines ar fizines negalias turinčius žmones, kurie gyvena šiame pasaulyje. Nes jei mes darysime abortą, bet kokius sutrikimus turintiems žmonėms, vėlgi – tai nebus nei labai raconalus, nei labai pagrįstas sprendimas. Kodėl, nes pasaulyje mes turime daug nuostabių protų ir talentų, turinčių vienokias ar kitokias negalias, bet dovanojusių mums kur kas daugiau, nei žmonės neturintys jokių problemų gyvenime (dažnu atveju gyvenimo sunkumai mus išmoko daugiau, nei tuomet kai viskas yra lengvai pasiekiama). Kiek daug jų yra tapę "motivational speaker'iais", mokslininkais, menininkais ir įkvėpę gyvenimui daugiau žmonių. Tad apskritai kalbant įvairūs apsigimimai ne tik, kad nėra našta, bet kartais net ir augina tą visuomenę. Tad ar tikrai palaikytumėte tuos tėvus, jei tai nebūtų daunas, bet koks nors žymus genetinis defektas, kuris reikš, kad tas žmogus negalės gyventi normalaus gyvenimo tokio, kokį gyvenate jūs, kad jam dažnai reikės pagalbos ir panašiai? (prisiminkime, kad tėvam nieko netrūksta, tik jūsų sprendimo, jie turi viską, pinigų ir išteklių)

Jei kalbant tik apie daunus. Prisiminkite gydytojo žodžius, jis sakė, jog iš tikrųjų tie daunai bus reikšmingi mokslui, jie bus reikšmingi visuomenei. Be abejo, jie bus savotiška našta, nes gyvens kitokį gyvenimą, galbūt patys nieko fiziškai ir nesukurs, bet iš esmės ar tai ir yra toji našta? Nes tuomet juk reikėtų uždrausti vaikų susilaukti visiems, kurių socialinis statusas mums sako, kad jų vaikai gali neduoti nieko vertingo. Ar gal apskritai reikėtų kiekvieną šeimą prieš susilaukiant vaikų patikrinti, kiek jų vaikai bus vertingi?

Jei antruoju atveju, gerbčiau kitų nuomonę, ir nusileisčiau, sakydamas, tebūnie, tegul viską valdo mūsų norai. Trečiuoju atveju, kadangi nepaisoma gražių programų ir tikslų, kurie užtikrina sėkmingą, tiek tėvų, tiek dauno egzistavimą, man nelieka nieko kito, kaip tik pavadinti jus "daunofobais". 🙂

Master2014-09-04 21:57
Ar moralu sąmoningai sudaryti asmeniui sunkias gyvenimo sąlygas?
Pavyzdys: tarkime žinai, kad atsikraustys pas Jus į namus žmogus, ir nėra vietos.
Ir vienintelis kambarys rūsys. Ir sakai, nemoralu nepriimti žmogaus, tad mes jį priimsime rūsyje (suvokiant, kad kitu atveju jis pas jus tiesiog neatvažiuotų ir tiek).

Kaip ir kalbėjome su Lapino Šėšėliu.
Dauno sindromu sergantis vaikas yra labiau "empty shell", jis negali naudotis savo valia, jis apriboja šalia esančiųjų laisvę.

Kaip tik šiandien apsilankiau centre, kuriame globojami šitokias negalias turintys žmonės.
Taigi, jie neracionalūs. Jų kūnas per daug apribotas. Jūs patys pagalvokite, jeigu už jų slepiasi dvasia (imkime kitą požiūrį), ar moralu ją kalinti tokiame kūne? Ar Jūs patys norėtumėte šitaip kentėti?  Save žaloti, nesugebėti suvokti aplinkos?
Tiesa pasakius, aš juose matau gyvybę, todėl man atrodo tiesiog barbariška ją laikyti šitokiose sąlygose.
Kartais pykstame ant tėvų, kad jie mums perdavė tam tikrus genus (aš tai labai nepatenkinta dėl savo nuolatinio pasimetimo) , bet kaip jaustis asmeniui, kuris buvo sąmoningai gimdomas šitaip sergantis? Tai rodo, kad empatijos nėra, tik darymas kaip man "ale" moraliai neskaudėtų. (paralelu: valgykime kiaules, bet gink dieve ne šunis…. Nes pastarieji arčiau mūsų aplinkos)

Bet yra įvairių požiūrių.. 

omcikas2014-09-04 22:18
YouTube vaizdo įrašas▶ Žiūrėti YouTube
„Per visą gyvenimą išmokau adaptuotis pasaulyje. Dabar nesijaučiu kitoks. Aš normalus žmogus. Nematau pasaulio aukštyn kojomis“.
Jei šis žmogus sugebėjo prisitaikyti pasaulyje tai ar Dauno sindroma turintis žmogus negali jaustis laimingas?
Man atrodo, kad jums atrodo "nemoralu" gimdyti dauno sindromu sergančių ne dėl to, kad jie negalės pritapt ir būti laimingais tokie kokie yra, o dėl to, kad jums ir tik jums tai per didelis vargas, našta.  Aš už pasirinkimo teise gimdyt ar ne, bet nereikia slapstytis, po neva kilniais tikslais. Nemažai dauno sindromu sergančiūjų ko gero jaučiasi laimingi tokie kokie yra ir moka gyvenimu džiaugtis labiau nei sveikieji, didesnė problema ne jų liga, o žmonių požiūris į juos.
Master2014-09-04 22:29
Rimtai, tai tu nueik į belenkokį centrą, kuriame globojami tokie žmonės…
Ko gero šneki iš interpretacijos filosofine prasme.
…Kuriuos reikia saugoti, kad jie patys savęs nesusižalotų. Tai kokia čia persilaužusi sąmonė, instinktas paėmęs viršų turėtų būti?
Kam didesnė nauda: ar daunui ar moralinei užgaidai?
Manai jis iš tiesų bus laimingas? (nebent tuo atveju jei pats savęs nesuvoks… Tada klausimas ar ta siela tikrai verta gyvenimo? Ar ji kaip gyvulys, mūsų nuolatinė prekė, valdoma instinkto?)

Bet gal geriau pasakyk kuo remiesi.. Iš kur kyla pozicija, moralė ir filosofija?… Nes įvairūs galimi argumentai palaikantys Jūsų poziciją man susikerta su logika.

omcikas2014-09-04 22:41
Tikrai nesu kažkaip artimai susidūręs su sergančiais ir visas mano požiūris apie juos tik iš laidų ir filmų, bet kiek man teko matyt (vėl gi tik iš laidų ir dokumentikos) tai jie ne visi tokie linkę žalotis ir negalintys nieko savarankiškai. Būna, kad turėdami šia ligą skirtingai pažengusia gali netgi mokintis ir dirbti.
Na bet čia tavo žodžiuose tikrai yra tiesos, tau yra tekę kur kas iš arčiau su jais susidurt.
Visgi aš pasiliksiu prie savo nuomonės ir toliau su pagarbą, bet ne panieką žiūrėsiu į tėvus, kurie pasirinko žymiai sunkesnį kelią.
Master2014-09-04 22:56
Jeigu mes tai suprasime kaip ligą…
Liga nėra asmenybė.
Dėl krūties vėžio galima amptuoti krūtį ir tai bus prevencija, o ne moralinė auka.
Ar geriau vaikšioti su kokia gūžimi po kaklu? Nes reikia mylėti ir priimti tai kas tau duodama, gerbti kiekvieną savo ląstelę!
Tik pamąstymas.
Lapino šešėlis2014-09-05 00:04
Aš asmeniškai mąstau, jog didesnė našta visuomenei būtų kokioj nors alkoholikų, narkomanų, nusikaltėlių šeimoje gimęs vaikas, kuris būtų ugdomas pagal tos šeimos "tradicijas" (kas vėlgi nėra vaiko, o visuomenės kaltė, nes būtent joje susiformuoja tokie dariniai).

O čia apie daunus, "moralės, dorovės ir teisingumo sergėtojams":

"Mitas: Žmonės, turintys Dauno sindromą, yra sunkiai protiškai atsilikę.

Tiesa: Daugumos tokių žmonių kognityvinis atsilikimas yra lengvas arba vidutinis. Vaikai su Dauno sindromu gali visiškai dalyvauti valstybinėse ir privačiose ugdymo programose. Ugdytojai ir mokslininkai vis dar atradinėja didžiulį šių žmonių ugdymo potencialą.

Mitas: Dauguma žmonių, turinčių Dauno sindromą, turi gyventi institucijose.

Tiesa:  Žmonės su Dauno sindromu puikiausiai gali gyventi savo šeimose ir aktyviai dalyvauti edukacinėse, socialinėse ir rekreacinėse bendruomenės veiklose. Jie gali būti  integruoti į įprastą ugdymo sistemą, dalyvauti sporto, stovyklavimo, muzikos bei kitų menų programose. Žmonės, turintys Dauno sindromą, gali būti naudingi šeimų ir bendruomenių nariai, įvairiopai prisidedantys prie bendrojo gėrio.

Mitas: Vaikai su Dauno sindromu turi būti mokomi atskirai specialiose ugdymo įstaigose.

Tiesa: Bent jau JAV daugybė vaikų, turinčių Dauno sindromą, mokosi bendrose mokyklose. Kai kuriais atvejais jiems sudarytos specialios programos, tačiau paprastai jie drauge su kitais vaikais mokosi tuos pačius dalykus. Vis daugiau žmonių su Dauno sindromu JAV baigia vidurines mokyklas ir gauną įprastą diplomą, mokosi koledžuose bei gauna jų baigimo pažymėjimus.

Mitas: suaugusieji, turintys Dauno sindromą, yra nedarbingi.

Tiesa: Kai kuriose šalyse žmonės su Dauno sindromu eina įvairias pareigas. Jie įdarbinami mažuose ir vidutiniuose ofisuose – bankų, korporacijų, globos namų bei restoranų. Jie dirba muzikos ir pramogų versle, vaikų priežiūros, bažnyčios įstaigose, sporto aikštynuose ir netgi kompiuterių pramonėje.

Mitas: Suaugusieji su Dauno sindromu negeba užmegzti artimų tarpasmenių santykių, kurie gali pasibaigti vedybomis.

Tiesa: Šie žmonės turi artimų draugų, eina į pasimatymus, sukuria ilgalaikius santykius ir netgi tuokiasi.

Ir galiausiai – pasirodo, netiesa, kad žmonės, turintys Dauno sindromą yra nuolat laimingi…"

Dar viena patikusi ištraukėlė:

"Šiek tiek ir iš mano kuklios patirties. Redakcijos kaimynystėje įsikūrusiame „neįgaliukų“ dienos centre lankosi jaunuolis, turintis Dauno sindromą. Pasirodo, jis kasdien mina dviračiu iš Šeškinės į centrą ir atgal. Moka puikiai susiremontuoti savąją transporto priemonę. Kaskart prasilenkdami pasisveikinam, šnektelim. Kartą susidūrėme bendrame mūsų įstaigoms koridoriuje. Nešiau iš plovyklos indus, abi rankos buvo užimtos, nesumojau, kaip rekės atsidaryti kabineto duris. Vaikinukas ėjo drauge su savo „sveikuoju“ vadovu. Nenoriu sumenkinti pastarojo, tačiau tas, kuriam nepristigo nuovokos pasisiūlyti atidaryti duris, buvo „nesveikasis“. Kai įėjau į kabinetą, jis pavymui mandagiai paklausė: „Ar uždaryti?“ Džiaugsmo pakako visai dienai ir lig šiol tai prisimenu kaip mažytį stebuklą."

Visas straipsnis:

http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2014-03-20-jurga-ziugzdiene-dauno-sindromas-na-ir-kas/115420

Dar pora:

http://www.delfi.lt/news/daily/health/dukteri-su-dauno-sindromu-auginanti-jauna-mama-nenoriu-net-pakartoti-ka-isgirdau-is-mediku.d?id=64336754

http://www.tavovaikas.lt/veidai/neisgalvota-istorija-auginu-dukryte-su-dauno-sindromu.d?id=61323065

Ir jei paskutinis Jūsų argumentas išlieka tik toks, kad jie nesugeba to, ką sugeba kiti "normalūs" žmonės, todėl neverti galimybės gyventi, tai atsiprašau… Neturiu ką atsakyti… Nes toks argumentas be galo racionalus, neradau jame nei lašelio subjektyvumo… Ko gero jūsų požiūriu idealiausias pasaulis būtų toks, kuriame visų mintys būtų tokios kaip jūsų… O gražiausi žmonės būtų tie, kurie atrodytų kaip tas, kurį kasryt matote veidrodyje…

nereikalinga2014-09-05 07:40
Tam,kad jie pritaptų maždaug visuomenėje,reikia itin daug darbo įdėti,ir ištisai.
TinSoldier2014-09-05 10:04
Lapino Šešėli, aš nemanau, kad kas nors sako, jog dauniukai yra visiškai nieko neverti, negali patirti džiaugsmo, ar suteikti džiaugsmo tėvams. Jie yra lygiai tokie pat žmonės, kaip ir mes. Tiesiog turi sutrikimą/ligą. Gali gimti vaikas juk ir su kokia sunkia širdies yda ar dar kuo nors. Niekas tokių žmonių nenuvertina.

Tačiau tai gali būti sunkiau: tiek pačiam vaikui, tiek jo aplinkai.
Jei tėvams nusispjauti, kas gims, dauniukas, ar su širdies yda, ar berniukas, ar mergaitė, ar drambliukas, – puiku. Tegul gimdo, augina, džiaugiasi. Visuomenė jokiu būdu negali uždrausti gimdyti vaiko, kad ir koks jis bebūtų. Visuomenė jokiu būdu neturi teisės diskriminuoti žmogaus, kad ir koks jis augtų.

Tačiau, jeigu tėvai dėl kažkokių priežasčių yra emociškai, psichologiškai, finansiškai, morališkai ar dar kaip nors kitaip nepasiruošę auginti vaiko. Jeigu jiems atrodo, kad vaikui bus daug geriau tiesiog neegzistuoti, nei kad augti aplinkoje, kurioje, jie numato, kad vaikui bus blogai, – turi būti teisė pasidaryti abortą.

Mano mama dirba įstaigoje, ugdančioje ir prižiūrinčioje neįgalius vaikus. Pas ją ten įprastai sunkesni vaikai. Todėl ir dauniukai, pvz, yra sunkaus atsilikimo. Ne tie, kurie turėtų daug vilčių susituokti ar net išsilavinti. Bet esmė tokia, kad iš to, ką nuolat mačiau ir girdėjau, galiu užtikrintai sakyti, kad yra visokių tėvų: ir tokių, kurie vaiką laiko tik tam, kad pašalpą gautų. Vaikas uždaromas įstaigoje džiūti. Tikrų tėvų praktiškai nemato, nes jiems tiesiog nusispjauti ant sunkią negalią turinčio vaiko.

Ir, žodžiu, jeigu tėvai nėra pasiruošę auginti negalią/sutrikimą turinčio vaiko: manau, moraliau yra tiesiog nesuteikti jam galimybės suvokti savo egzistavimo, išvysti pasaulio, pajausti BET KĄ. Tiesiog nutraukti jo būvimą (su gilesne prasme) dar jam praktiškai net neprasidėjus.

Jei, pvz, man kas nors leistų pasirinkti, – aš tikrai rinkčiausi neegzistavimą, nei kad augimą su kokia nors sunkia negalia. Nesakau, kad žmogus su negalia negali būti laimingas. Gali būti 10 kartų laimingesnis ir vertingesnis pasauliui žmogus, nei sveikieji. Tačiau, esu įsitikinęs, kad mažų mažiausiai pusė mūsų verčiau rinktumėmės negimimą, nei kad sunkią negalią.

Lapino šešėlis2014-09-05 14:01
Pritarčiau beveik viskam ką pasakei.

Bet, dabar aš pamėginsiu pažodžiui išnarplioti tavo žinutę. 🙂

aš nemanau, kad kas nors sako, jog dauniukai yra visiškai nieko neverti, negali patirti džiaugsmo, ar suteikti džiaugsmo tėvams. Jie yra lygiai tokie pat žmonės, kaip ir mes. Tiesiog turi sutrikimą/ligą. Gali gimti vaikas juk ir su kokia sunkia širdies yda ar dar kuo nors. Niekas tokių žmonių nenuvertina.

Taip, visiškai sutinku. Jei nuo pat pradžių būtume apie tai kalbėję, šita diskusija nebūtų tiek išsiplėtusi, bet viskas prasidėjo nuo to, jog daunai yra niekas kitas – tik našta tėvams ir visuomenei, o su tokiu teiginiu sutikti jau negalėjau.

Jei mes suteikiame tėvams teisę rinktis. Šioje vietoje negalime būti šališki ir patarti jiems darytis abortą arba nesidaryti (ką ko gero patarčiau aš ir taip dėl to esu kaltas). Bet privalome jiems paaiškinti, kad gimusio dauno nelaukia tik vienas kelias – amžina kančia jam ir jo artimiesiems, nes tai būtų netiesa.

tėvai dėl kažkokių priežasčių yra emociškai, psichologiškai, finansiškai, morališkai ar dar kaip nors kitaip nepasiruošę auginti vaiko…turi būti teisė pasidaryti abortą. 

Šioje vietoje taipogi su tuo sutinku. Bet vėlgi, už tą abortą iš esmės tėvai turi prisiimti atsakomybę ir suvokti pasekmes. Šis nepasiruošimas yra tėvų atsakomybė ir abortas tai bandymas sugrąžinti laiką atgal ir pamėginti viską iš naujo. Gyvenime nutinka nenumatytų dalykų ir bandymas nuo tų problemų slėptis, jas igonoruoti ar apeiti – retai kada yra veiksminga priemonė. Jei nori aborto – tegul darosi. Bet įvardyti tai – kaip teigiamą, šiuolaikišką, technologinio išsivystymo priemonę, kuri padeda visuomenei tobulėti, vėlgi, su tuo sutikti negaliu. abortas egzistuoja, jei jo neįmanoma išvengti. Ir pakeisiu savo nuomonę dėl to, kad jį reikia drausti (jei kažkada taip sakiau). Bet jis turi būti atliekamas tik pagrįstais atvejais, o ne tada, kai kažkas tiesiog ima ir užsimano, nes tokia galimybė tikrai nėra joks socialinis pasiekimas.

Jei, pvz, man kas nors leistų pasirinkti, – aš tikrai rinkčiausi neegzistavimą, nei kad augimą su kokia nors sunkia negalia.

Negalios ne visada būna įgimtos. Kartais jas įgyjame gyvenimo eigoje. Ir tuomet savo egzistenciją nutrauktum? O jeigu ne… Jeigu išmoktum su tuo gyventi, manau, jei kas nors užduotų tą patį klausimą tuomet… Greičiausiai atsakytum kitaip.

Tačiau, esu įsitikinęs, kad mažų mažiausiai pusė mūsų verčiau rinktumėmės negimimą, nei kad sunkią negalią.

Jeigu ir taip… Kiekvienas žmogus vengia problemų. Bet esmė yra ne pačiame vengime, o mokėjime su tuo susidoroti. Mokėjime tas bėdas įveikti. Apie tai užsiminiau pačioje pradžioje.

Yra lengviau vakare pažiūrėti filmą, nei išeiti į kokią sporto salę. Yra lengviau ryte išsimiegoti, nei keltis kasryt anksti į darbą. Yra lengviau restorane užsisakyti maisto, nei pačiam jį pasigaminti. Tai tik primityvūs pavyzdžiai, bet žinoma yra lengviau užlipti laiptais savo nuosavom kojom, nei užsiropšti jais sėdint invalido vežimėlyje, yra lengviau nukirsti medį nei jį užauginti, yra lengviau auginti sveikus vaikus, nei tokius kurie turi kokią nors negalią. (net jei tas vaikas yra protiškai atsilikęs, išsigimęs ir savęs nesuvokiantis, pirmiausia tėvai įgyja neeilinę galimybę suvokti savo pačių egzistavimo vertę, išmokti matyti dalykus kurių anksčiau nematė ir pažinti gyvenimą, kartais nors tokie vaikai ir atrodytų našta, jie išmoko kur kas daugiau)

Bet kiek mes turime pavyzdžių pasaulyje tarp menininkų, kuriem visi liepdavo nustot kurti ir pradėt gyventi, nes taip daro visi normalūs žmonės. Tarp sportininkų, kuriems nuo vaikystės kartodavo, kad jie nieko nepasieks, kuriems sakydavo, kad jau esate per seni sportuoti ar kitaip demotyvuodavo. Tarp mokslinikų, kuriuos tėvai versdavo mokytis amatų, o jie pasislėpę skaitydavo knygas.

Bet kokios iškilios istorinės asmenybės, žmonės kuriais žavimės, visada gyvenime vienu ar kitu etapu turėdavo susidurti su išbandymais ir tuos išbandymus įveikdavo. (taip būdavo ir tokių, kurie gimdavo karaliais, kuriems viskas ant lėkštutės būdavo padėta, slysdavo gyvenimo keliu, bet ar kas nors tokius žmones iš tikrųjų labai gerbia?)

Sportininkai stovėdami ant pjedestalo, verkia ne todėl, kad gavo tą kelių centimetrų skersmens metalinį skrituliuką. Verkia, nes tam, kad tai pasiekti, jie išliejo kalnus kraujo, prakaito ir ašarų. Už nugaros lieka tie, kurie su tais sunkumais nesusidorojo.

Tik pasiekęs savo galimybių ribas, žmogus gali pajusti tikrojo gyvenimo skonį. Ir tik pajutus tą skonį, mes imame vertinti savo gyvenimą.

Yra tėvų, kurie išsigąsta ir pasirenka abortą. Kurie būna nepasirengę. Yra tokių kurie priima gyvenimo mestą iššūkį ir sukandę dantis galiausiai jį įveikia. Kaip manote, kurie mirties patale galiausiai jaučiasi kaip nugalėtojai?

dzabas2014-09-07 00:25
Labai retai rašau šiame forume (daugiau mėgstu skaitinėti čia), bet šioje temoje pagalvojau, kad verta apžvelgti kai kuriuos aspektus iš neutralios pozicijos. Kiek pastebėjau, tą darė TinSoldier, bet norėtųsi pridėti ir kažką savo. Nesu nei abortų šalininkas, nei priešininkas, bet įdomu tiesiog panagrinėti tai kaip reiškinį. Turbūt labiau pritarčiau tam požiūriui, kad visuomenė turėtų siekti to, jog kiekvienas vaikas (kad ir koks jis bebūtų) būtų laukiamas mūsų visuomenėje.

Pirma įdomu aptarti šio klausmo problemiškumą. Turbūt negalime teigti, kad arba abortų šalininkai, arba priešininkai yra kvailiai (čia taikau griežtąją disjunkciją), nes tiesiog visos pusės turi savų argumentų. Pavyzdžiui, aršiam abortų priešininkui atrodo, kad būtina saugoti bet kokią gyvybę, nepriklausomai nuo to, kaip ji atsiranda. Jeigu ji atsiranda vienokiu ar kitokiu būdu, vadinasi, tai yra gamtiška ir neturėtų būti kažkaip nutraukta. Kita vertus, žmogaus techninės galimybės, kurias jis turi, tikrai neišeina iš gamtos ribų. Juk jis jas visas sukūrė, naudodamasis gamtoje esančiais resursais, tad, kad ir kaip besijaustume išskirtiniai, esame gamtos dalis su viskuo, nes joje esantys dėsniai mums ne tik kad leidžia tai daryti, bet kartais ir padeda.

Tad kur čia problema. O problema pirmiausia tame, kad gali būti visai sudėtinga iškelti ir patį klausimą, t.y. kokią probleminę sritį mes nagrinėjame. Šioje temoje probleminis klausimas lyg ir būtų toks: "Ar moralu gimdyti vaiką su Dauno sindromu?" Kad nenukrypčiau nuo pačios temos, aš stengsiuosi samprotauti šio klausimo ribose.

Kaip nagrinėjami probleminiai klausimai? Paprasčiausia turbūt būtų išskaidyti klausimą į esmines dalis (t.y. dekomponuoti į paprastesnes, lengviau aptariamas dalis). Tai turbūt esminės dalys būtų šios: "moralu gimdyti vaiką" ir "Dauno sindromas". O tuomet šių elementų konjunkcija ir klausimo formavimas ir iškelia tą pradinį klausimą, kuris ir aptariamas šioje temoje.

Toliau pereikime prie elemento "moralu gimdyti vaiką". Manau, visiems aišku, kas yra "gimdyti vaiką". Nesiruošiu to apibrėžinėti kaip tai darytų biologai, nes manau, kad tiesiog visi maždaug vienodai tą suprantama. Kita vertus, "moralu" šios temos kontekste suprantame skirtingai (turbūt tai ir yra pagrindinė problema, dėl kurios visi čia ginčijosi). Tačiau bendrajame kontekste "moralu" turbūt irgi visi vienodai suprasime. Tai turbūt yra kažkas, kas leistina, kas gerbtina, kas savaime suprantam ir vykdytina ir panašiai. Kitaip tariant, "moralu" galime keisti kiek kitais žodžiais: "Ar derėtų?", "Ar galima?" ir t.t.

Ir atrodo, jog viskas labai paprasta, nes jau klausimas tampa kažkuo panašiu į "Ar derėtų gimdyti vaiką su Dauno sindromu?". Tačiau visas kortas sumaišo tas terminas "Dauno sindromas". Tai yra tam tikra liga (genetinė), dėl kurios ir atsiranda skirtumas tarp "sveiko vaiko" ir "vaiko, sergančio Dauno sindromu" (tarkime supaprastintai, nes yra krūva ir kitų ligų, kurios gali sukelti ne mažiau aršių diskusijų už šią). Tiesiog dabar pacituosiu dalį iš Wikipedia, kas tai yra Dauno sindromas ir kas iš jo išeina:
"Dauno sindromas (Dauno liga) kitaip dar žinoma kaip Trisomija 21, tai yra genetinis sutrikimas, kurio priežastis yra 21 chromosomos trisomija, tai reiškia, kad 21 chromosoma yra patrigubėjusi. Paprastai chromosomos turi dvi chromatides, tai yra dvi dalis, iš kurių susidaro X formos chromosoma, trisomijos atveju X formos nebelieka ir atsiranda pavienės trys chromosomos – chromatidės. Taip suardoma natūrali genetinės informacijos tvarka. Trisomija yra bene dažniausias apsigimimas tarp žmonių".
Turbūt ne biologams ar biologijos per daug neišmanantiems žmonėms šis apibrėžimas daug prasmės neduos. Kita vertus, tie, kurie nori tikrai išsiaiškinti šio klausimo problemiškumą ir netgi prieiti prie galimo sprendimo, manau, turėtų pasidomėti biologija plačiau. Bet tema ne apie tai, tad tęsiu toliau. Kokia yra šio "genetinio sutrikimo" esmė? Ogi tokia, kad tai sukelia žmogaus organizme tokių disfunkcijų kaip (vėlgi cituosiu tą pačią Wikipedia):
1. "Ši liga pasireiškia vėluojančių pažinimo gebėjimų vystymusi – protiniu atsilikimu (Mental retardation or MR) bei sutrikusiu /vėluojančiu fiziniu augimu" <-> Dauno sindromu sergantys žmonės turi protinį atsilikimą.
2. "Labai aiškiai ši liga yra skiriama pagal pakitusius veido bruožus" <-> Yra pakitę veido bruožai.
3. "Suaugusių žmonių su Dauno vidutinis IQ koeficientas lygus apie 50, kai vidutinio suaugusio be sutrikimų jis lygus apie 100" <-> Tai yra, Dauno sindromu sergantys žmonės turi mažesnį IQ.
4. "Didelė dalis žmonių sergantys Dauno sindromu turi sunkaus laipsnio protinę negalią" <-> Žmonės, sergantys Dauno sindromu, laikomi protiškai neįgalūs.

Tad kodėl visgi dauguma žmonių priima sprendimą darytis abortą, jeigu sužino, kad būsimas naujagimis sirgs Dauno sindromu? Kol kas į tai giliai nelįsiu, bet tiesiog panagrinėsiu, su kokiais sunkumais tie žmonės susidurtų:
1. Reikėtų atidžiau prižiūrėti vaiką, nes jis būtų protiškai atsilikęs. Tai yra, vaiką tektų prižiūrėti daug labiau nei paprastai, nes paprastas vaikas aplinką priimtų kaip labiau įprastą nei vaikas, sergantis Dauno sindromu.
2. Vaiko IQ yra mažesnis nei vidutinis, todėl jis tarsi kvailesnis ir dėl to jis lyg ir negali integruotis į visuomenę. Juk visuomenėje gali išlikti bent jau vidutiniokai arba ne daug nuo jų atsiliekantys asmenys. Kitaip tariant, tėvams galbūt būtų gėda jausti, kad jų vaikas pasiekė mažiau nei jų bendraamžiai. Toliau iš to galima išvesti ir tai, kad dėl to šie vaikai negali suvokti savęs kaip asmenybės ir dėl to tiesiog yra nepajėgūs integruotis į visuomenę.
3. Tai būtų didžiulės išlaidos tėvams, kurių vaikai, sergantys Dauno sindromu, užaugę turbūt negalės padengti. Tai yra, jie kaip ir žala visuomenei.
Na priežasčių yra daug ir jų visų nesurašysiu, o ir esamas surašiau, daugiau remdamasis savo pastebėjimais (dėl to jie gali būti subjektyvūs). Bet turbūt pagrindinė problema, su kuria susidurtų visuomenė, turėdama išlaikyti vaikus, sergančius Dauno sindromu, yra jų "protinė negalia".

Toliau paimkime turimas technines galimybes. Tai yra, mes galime nustatyti, ar gimstantis vaikas sirgs Dauno sindromu, ar ne, t.y. ar turės "protinę negalią", ar ne. Ir tokiu atveju išeitų, mes galime priimti sprendimą – arba jo atsisakyti (t.y. darytis abortą), ar jį priimti kaip pilnavertį visuomenės narį.

Tarkime, mes atsisakome šio vaiko, sergančio Dauno sindromu. Ką tai duotų visuomenei:
1. Sumažintų atsakomybę (šalyse, kuriose tokiems vaikams skiriamos integravimo, edukavimo programos, naudojami ir mokesčių mokėtojų pinigai) rūpinantis vienu individu, kuris ateityje galbūt neduos planuojamos naudos.
2. Sunaikintų gyvybę. Taip, kad ir kaip bebūtų, kad ir ką besakytų aršiausi abortų šalininkai, bet kuris abortas turėtų būti laikomas gyvybės sunaikinimu. Čia jau daugiau mano nuomonė, bet visgi manau, jog tai turėtų būti traktuojama kaip atskira gyvybė (kad ir kokia jos forma bebūtų vystymosi metu), dėl ko tai būtų gyvybės sunaikinimas. Na o kas embriono nelaiko gyvybe, turėtų sutikti su tuo, kad būtų sunaikinta "potenciali gyvybė", t.y. tam tikra gyvybės forma, kuri vėliau išsivystytų į pilnavertę gyvybę, galinčią atlikti pagrindines biologines funkcijas (maitintis, daugintis ir pan.)
Tad ir kyla toks įdomus atvejis. Bet kuriuo atveju, atlikus abortą gyvybinei sistemai, kuri išsivystytų iki vaiko, sergančio Dauno sindromu, yra atsikratoma atsakomybės rūpintis juo.

Tačiau, ką duotų (ar atimtų) iš visuomenės tas atvejis, jeigu būtų gimdomas vaikas su Dauno sindromu? Tam irgi yra argumentų:
1. Reikėtų tuo vaiku labai atidžiai rūpintis, jį prižiūrėti, skirti daugiau išlaidų jam. Kitaip tariant, didesnė atsakomybė yra.
2. Taipogi visuomenė irgi turėtų juo rūpintis. Pavyzdžiui, mokyklose turėtų būti sudaromos specializuotos mokymosi programos tokiems vaikams.
3. Bet pažvelkime ir iš kitos pusės. Tokie vaikai yra puikus mokslinių tyrimų objektas (žinoma, viską tinkamai įforminus dokumentiškai). Pavyzdžiui, jeigu būtų ieškoma būtų jiems gydyti ir pavyktų surasti kažkokį būdą, tai gali būti, jog tas būdas gali būti sėkmingai pritaikytas ir vidutinio ar aukšto intelekto žmonių intelektui padidinti. Jeigu tokių vaikų ar suaugusiųjų nebūtų, tai kyla klausimas, ar tai būtų įmanoma? Tai yra, galbūt tokie žmonės yra potenciali sritis gydyti kitas psichines ligas ir netgi padidinti žmonių kognityvines galimybes ilguoju laikotarpiu? Tai yra, ar tikrai galime teigti, jog aplinka, kurioje gyvename, yra visiškai statiška, ir joje neįmanomas joks lūžis. Turbūt vargu, nes iki šiol buvo ne vienas ir ne du tokie lūžiai, tad tokie tikėtini ir ateityje. Tai šiuo požiūriu Dauno sindromu sergantys vaikai gali būti ir naudingi.
Kitaip tariant, Dauno sindromu sergantys vaikai gali būti ir našta, ir nauda visuomenei, ir mes to tiesiog dabar negalime tiksliai žinoti. Na o jeigu kas teigia, kad žino, tegul pateikia tikslų loginį samprotavimą su visais faktais šia tema, ir išveda, kad toks vaikas yra nenaudingas visuomenei bet kokiu įmanomu atveju. Turbūt to niekas negali įrodyti (jeigu galėtų, tai greičiausiai šia tema tokių aršių diskusijų net nebūtų). Tiesiog ko pasigedau šioje temoje, tai koncentruoto retorinio samprotavimo, kuris galėtų labiau sudėlioti į vietas šią problemą ir į ją pamėginti atsakyti iš neutralesnės, t.y. mažiau emociškai remiamos, pusės.

Toliau apskritai įdomu dar apie vieną dalyką pasamprotauti. O ar mes galime teigti, kad tikrai žinome, kas yra "protinė negalia"? Tai yra, atrodo, psichiatrija tą gali pasakyti, bet iš kitos pusės yra daugybė atvejų, kai žmonės tampa daug neįgalesni po psichiatrų taikomų metodų. Tiesiog kaip mes apibrėžiame terminą "protinė negalia"? Na tam yra terminas "psichikos sutrikimas", kuris iš esmės nieko nesako. Išeina, kad žmogus, kuris kitaip mąsto, t.y. neadekvačiai, galimas laikyti psichiškai sutrikusiu, tačiau nebūtinai, nes galbūt yra toks jo požiūris. Kitaip tariant, mes ne visai galime pasakyti, kuris žmogus tikrai psichiškai neįgalus, o kuris ne, nes netgi "adekvatumo" sąvoką skirtingai suvokiame. Aišku, tikrai yra atvejų, kur jau akivaizdu, ar žmogus psichiškai sutrikęs, ar ne, bet yra ir tokių, kur yra vadinamasis "50/50", t.y. nelabai pasakysi, kaip čia iš tiesų. Tas pats galioja netgi ir Dauno sindromu sergantiems asmenims.

Tad kokios išvados šių mano pamąstymų? Tiesiog nemanau, kad reikėtų aršiai pulti ginti kažkurią iš pozicijų – ar gimdyti vaiką su Dauno sindromu, ar ne. Manau, geriausia yra šias abi pozicijas išnagrinėti logiškai, renkant visą egzistuojančią informaciją ir, jeigu paaiškės, jog tos informacijos per maža, jos sukaupti gerokai daugiau, kad būtų galima užtikrintai atsakyti į šį klausimą (o informacijos turbūt nėra tiek daug, nes ir patys medikai, turintys aukštą profesionalumo lygį, nedrįsta dalinti savo rekomendacijų ir leidžia rinktis). Kita vertus, dar geriau būtų, jeigu siektume visuomenės, kur bet koks vaikas būtų laukiamas (ši mintis, čia minėta, man labai patiko, o ir pats apie tai ne kartą buvau susimąstęs). Esama gamtos dalis, evoliucija galioja ir mums, bet egzistuoja ir terminas "kultūrinė evoliucija", kuris iš esmės reiškia, kad mes veikiame vadinamąją "natūralią evoliuciją". Iš esmės tai turi nesuvokiamai didelį potencialą (tiek kuriamąjį, tiek naikinamąjį), kurį suvokus galima pamatyti, jog ne viskas yra juoda arba balta – dažnai tos spalvos persipina taip, kad tampa ir žalia, ir geltona, ir raudona ir t.t. Tad galbūt neturėtume teigti, jog tokie gyvūnai gyvūnijos pasaulyje neišgyventų. Taip, žmonės yra gyvūnai, bet jie kitokiai. Kaip Aristotelis yra pasakęs: "Žmogus – socialinis gyvūnas". O tai mus labai išskiria iš kitų gyvūnų, nes tai suteikia galimybę patiems kurti visuomenę tokią, kuri visiems būtų rojus, o ne kažkoks minų laukas. Tad ar tikrai galime teigti, jog turime daryti abortus vien todėl, kad gamtoje tokie gyvūnai neišgyventų? O galbūt pas mus išgyvena dėl to tokie "gyvūnai", kad mūsų socialinė struktūra galingesnė nei kitų gyvybės formų? O tą irgi mums leido suformuoti gamta, tad į tą patį aspektą galima pažiūrėti iš įvairių pusių, ar ne? Tikrai nebūtina visko remti "pseudodarvinizmu" ("išlieka stipriausi").

Sharikovas2014-09-07 01:05
Sakyciau pagrindine problema yra ta, kad nieks nenori tureti dauno savo kolektyve, ar tai butu darbas ar tiesiog kiemo bendruomene. Skamba gan ziauriai, bet jie nepritampa, jie nebus geri pagalbininkai, jie atrodo atstumenciai ir zmones su jais biciuliaujasi nebent is gailescio. Deja tokia yra tiesa, taip sudaryta musu visuomene ir ja reiketu gerbti.

Su dabartine technologija mes galim isvengti dauniuku musu visuomeneje, tai kas gi stabdo ? Galvoju religija. Vel atsimusam i religine siena. Kodel nutraukti pradineje stadijoje gyvybe yra blogis ? Gamtoje tai normalu, o kas mus stabdo ? Kazkodel kiekvienoje diskusijoje aborta (uzsimezgusios gyvybes nutraukima) automatiskai laikome blogiu, bet tai nera tas pats kaip zmogzudyste, embrionas neturi samones, nesuvokia saves, tai koks mums turetu but skirtumas ? Gal istikruju blogis yra paleisti i musu negailestinga visuomene toki bejegi vaika kuris be kitu pagalbos neisgyventu ?

paragraf 782014-09-07 08:08
Šarikovai, prie ko čia religija? Ar tiesiog turi pasidaręs tekstuką kur copy paste pagalba jauti pareigą įmesti kur reikia ir kur nereikia? Didelė dalis dauno sindromu sergančius vaikus auginančių šeimų nevaikšto į bežnyčią, taip pat didelė dalis žmonių nesidarančių abortus irgi nieko bendra su religija neturi. Taip kad nustok kaišioti kur reikia ir kur nereikia tą religiją 🙂

Sharikovas rašė:bet tai nera tas pats kaip zmogzudyste, embrionas neturi samones, nesuvokia saves, tai koks mums turetu but skirtumas ?

Tai grįštame prie to paties apie ką kalbėjome: jei tu prarasi sąmonę ir nesuvoksi savęs, arba pasenęs sirgsi alschaimeiu ir vėlgi nesuvoksi savęs, tai ramiai galėsiu tave nužudyti?
Beje, arba pražiobsojau arba tu neatsakei į mano klausimą: kas yra žmogus, kokia jo akcidensija?
Nes kaip jau pamatėme, sąmonė tikrai nėra tai kas padaro žmogų žmogumi. Juk praradęs sąmonę žmogus vistiek lieka žmogumi.

Sharikovas2014-09-07 11:19
Atsakiau anksciau, zmogus yra rusis, visi gime is zmogaus yra zmones, bet be samones prarandamas bet koks tikslas. Kazkodel abejoju, kad sergantis alshaimeriu negali saves suvokti, bet jei liga vis delto tai padare ir procesas negryztamas tada manau geriausia iseitis eutsnazija, bet velgi tai daug sunkiau nei embriono atveju nes subrendes zmogus turi istorija, artimuosius.
paragraf 782014-09-07 20:36

Sharikovas rašė:Atsakiau anksciau, zmogus yra rusis, visi gime is zmogaus yra zmones,

Šiaip toks tavo atsakymas tik patvirtina tai kad embrionas yra toks pats žmogus kaip ir kiti. Ar žmogus jau tik tada kai išlindo iš pilvo? Tai kaip įvyksta tas stebuklingas virsmas?

exopolitics.lietuva2014-09-07 21:23
Noriu tik pridet nuomone kad kiekvienas gimimas fiziniame pasaulyje yra mirtis dvasiniame, o kiekviena mirtis fiziniame plane yra analogiskas gimimas dvasiniame pasaulyje, – toks yra uzburtas ratas. Negimusio zmogaus embriono mirtis nera tas pats kas subrendusio zmogaus mirtis, i embriona ''nusileidzia'' siela jo gimimo momentu, o visiskai uzbaigta ''dvasini karkasa'''zmogus igauna kai subresta lytiskai.
Steiblys2014-10-03 12:36

Ezekiel rašė:Manau humaniška negimdyti vaikus, kurie vėliau turės patirti kančias dėl genetinių ligų, skurdo, blogų tėvų ir t.t. Taip pat kentės patys tėvai.  Abortas nėra žmogžudystė iki tol kol embrionas neįgyja sąmonės ir sąmoningo skausmo pojūčio. Deja krikščionys yra įsitikinę, kad abortas yra blogis bet kokiu atveju ir atsisako jo bet kokiomis aplinkybėmis.
Man papiktino vienas vaizdo įrašas, kuriame krikščionė…

Dabar įrodyk – nuo kada embrionas įgyja sąmonę?

Ezekiel2014-10-03 13:53

Steiblys rašė:Dabar įrodyk – nuo kada embrionas įgyja sąmonę?

Nežinau kada įgyja sąmonę, tačiau žinoma pagal smegenų išsivystimo lygį kada galima sąmoningai jausti skausmą. Yra smegenų dalys reikalingos mąstymui ir emocijoms, kurioms dar neišsivysčius abortas yra pilnai humaniškas. Kaip nutarta mokslininkų žmogiška sąmonė atsiranda po 24 savaičių.

Steiblys2014-10-03 14:11
Nutarta mokslininkų žmogiška sąmonė atsiranda po 24 savaičių. !!!?
Ar galėtumėte nurodyti oficialų šaltinį?
TinSoldier2014-10-03 14:48

Steiblys rašė:Nutarta mokslininkų žmogiška sąmonė atsiranda po 24 savaičių. !!!?
Ar galėtumėte nurodyti oficialų šaltinį?

Ką tu laikai sąmone? Net ir gimęs vaikas dar nėra sąmoningas (nesuvokia savęs, nesuvokia aplinkos, nesusieja savęs su aplinka, su atsiminimais ir t.t.). Tačiau jo juslės jau išsivysčiusios, todėl, kai gimsta, jį staiga pasiekia įvairiausi šviesos, garso, prisilietimų ir kt. dirgikliai, kurie jį vis atakuoja, atakuoja. Kuriuos smegenys vis apdoroja, kuriasi nervinės ląstelės, formuojasi neuronų ryšiai, kol galiausiai po truputį formuojasi savęs suvokimas, atsiminimai ir toji sąmonė, kurią galime taip vadinti.

Kai vaikas nejaučia skausmo, neturi išsivysčiusių receptorių ir išsivysčiusių smegenų dalių, galinčių apdoroti informaciją. Jis negali turėti sąmonės: jis nesuvokia aplinkos, nesuvokia savęs aplinkoje, nejaučia aplinkos, nesuformuoja atsiminimų. Todėl ir laikoma daugmaž "sąmoningumo" atsiradimu, kažkur apie 24 savaitė – kai pradedamas jausti skausmas, kiek labiau išsivysčius nervinei sistemai.

Rimto mokslinio šaltinio, konkrečiai teigiančio, kad sąmonė atsiranda 24 savaitę, tikriausiai nelabai rasi. Dėl paprasčiausios priežasties – nėra nediskutuotino "sąmonės" apibrėžimo. Pernelyg nekonkreti, filosofinė sąvoka. Pvz, ar kokia ameba yra sąmoninga, vien todėl, kad gali reaguoti (bet nesuvokti) į išorinį stimulą, kaip prisilietimą ar ten šviesą ar pan.?). O ir nervinės sistemos vystymąsis – nuoseklus, nuolat palaipsniui vykstantis. Neatsirandantis staiga, pvz, užsimęzgus gemalui ar gimus ar pan.

Tačiau, to, ką mes kituose gyviuose galėtume laikyti sąmoningumu (jo pradžia), daugmaž iki 24 savaitės, embrione dar nėra. http://www.digitaljournal.com/article/293847

Atsiprašau Ezekiel'io, kad už jį atsakinėju..

Steiblys2014-10-03 15:31
TinSoldier,
bet ar tu 100% garantuotas, kad tu esi vertingesnis už 23 sav. negimusį kūdikį? Žiūrėk, pas kai kuriuos žmones (vaikus) dar 10-ies metų ne viskas pilnai išsivystę, tai gal ir tokio amžiaus galima būtų abortuoti? Kas nustato humaniškumo laipsnį?
TinSoldier2014-10-03 15:37

Steiblys rašė:TinSoldier,
bet ar tu 100% garantuotas, kad tu esi vertingesnis už 23 sav. negimusį kūdikį? Žiūrėk, pas kai kuriuos žmones (vaikus) dar 10-ies metų ne viskas pilnai išsivystę, tai gal ir tokio amžiaus galima būtų abortuoti? Kas nustato humaniškumo laipsnį?

Tai juk kalbam apie sąmoningumą ir jaučiamą skausmą. O ne apie tai, kas vertingesnis ir pan.
Esme tokia, kad humaniškumas, kalbant apie embrioną, didesnis, kadangi jis nieko nesuvokia ir nieko nejaučia. Jis nekenčia, jis nieko nepraranda, ką galėtų suvokti. Net ir pasaulis nelabai ką praranda, kadangi tas embrionas ryšių su pasauliu jokių nesuformavo (turint omenyje, jei tėvai neturi emocinio ryšio su juo ir nesigailės po aborto.)

Apie tai, kas galėjo būti, kuo tas embrionas galėjo tapti – čia jau nepagrįsti išvedžiojimai. Jei ką.