TinSoldier rašė:Ar yra kitų istorinių šaltinių, patvirtinančių, kad daugmaž apie I a. Artimuosiuose rytuose reinkarnacija buvo tokia "savaime suprantama", kad net 'dievo pranašui' nereikėjo normaliai (be pritempinėjimo) užsiminti apie vieną esminių gyvybės egzistavimo principų?
TinSoldier, žinoma, kad yra. "De Somniis" Philo Judaeus (Filonas iš Aleksandrijos) ,"The Complete Works" Jozeph Flavius (Juozapas Flavijus). Žymusis žydų religinis lyderis Hilelis, gyvenęs pirmame amžiuje prieš mūsų erą, buvo laikomas Aarono įsikūnijimu. Nors aš linkęs manyti, kad pagrindinis tokių žinių šaltinis buvo iš lūpų į lūpas.
Tu, beje, keistai paklausei. Tikėjimo dalykai buvo savaime suprantami tik mažai daliai žmonių, pagrindinė masė buvo tamsūs.
Be to, reikia suprasti, kad reinkarnacija nebuvo esminė doktrina. Ir negalėjo būti. Nes tautai duodama žinoti tik tiek kiek ji yra subrendusi priimti. Taip buvo visada. Todėl daugelyje svarbių žmonijai tradicijų žinios buvo koduojamos eilėmis alegorijomis ir t.t., kad jos nepatektų neišmanėliams. Pagrindinė giluminė Toros esmė irgi buvo perduodama iš lūpų į lūpas iš mokytojo mokiniui. Nežiūrint to net ir Toroje esama gana aiškių užuominų į reinkarnaciją. Kristus irgi vienaip kalbėjo viešai, kitaip savo mokiniams.
Pirmieji krikščionys buvo žydai, o ne ateiviai iš kosmoso, tad būtų naivu manyti, kad jie nežinojo ką žino žydai. Minėtasis Filonas iš Aleksandrijos ir graikų filosofija kurioje buvo reinkarnacijos idėja stipriai įtakojo ankstyvąją krikščionybę.
Nepraėjus nei 150 metų nuo Kristaus mirties krikščionybė ėmė išsigimti, gyvą Kristaus išgyvenimą pakeitė Kristaus aiškinimas, t.y. teologija, ėmė įsigalėti autoritarizmas, o pirmasis Nikėjos susirinkimas palaidojo krikščionybę karste į kurį paskutinė vinis buvo įkalta 6 amžiaus viduryje, Konstantinopolyje įvykusiame cirke kuris vadinamas antruoju bažnyčios susirinkimu.
Paragrafe, paradoksas dėl bažnyčios tėvų yra paradoksas tik tau. Aš jau minėjau, kad katalikai neturi monopolio krikščionybei, todėl man visiškai vienodai ką katalikai laiko Bažnyčios tėvais, o ką ne. Man jie visi krikščionybės teologai ir aš vadovaujuosi savo galva vertindamas jų pažiūras.
paragraf 78 rašė:Taip, tikrai, reikia būti neeilinių sugebėjimų kad taip tikėti. Taip pat reikia visiškai neišmanyti srities kurią kritikuoji, teigdamas kad taip mąstoma 🙂
O, taip. Tikrai negaliu sakyti, kad esu susipažinęs su visa tavo bažnyčios skleidžiama propaganda. Bet su Kristaus žinia esu susipažinęs pakankamai gerai, kad būčiau atsparus tavo ir kitų skleidžiamai propagandai.
paragraf 78 rašė:Krikščionys (na neskaitant kai kurių nežymių denominacijų) tiki, jog danguje sutiksime ne tik tuos kurie tikėjo Jėzumi. Gal net Hitlerį ten susitiksime. Esmė yra gyvenimas pagal sąžinę.
Jei atidžiau paskaitytum NT, kad Jėzus numirė už visus žmones, ir visi yra išganyti. Tas kas gyvena pagal sąąžinę ir yra doras žmogus, jis pateks į dangaus karalystę.
O tai ką tu parašei, šiaip jau yra visiškas nesupratimas to kuo tiki krikščionys 😉
Gal, sakau, pradėk nuorodas (be teologinių please) dėt, nes jau visiškus vėjus rašai 🙂 Norisi paklaust kam tau išvis Kristus jei tu tokiais dalykais tiki?
paragraf 78 rašė:Dažniausiai, kaip reinkarancijos biblijoje įrodymas cituojama ši vieta:
Eidamas pro šalį, Jėzus pamatė žmogų, aklą gimusį. Jo mokiniai paklausė: „Rabi, kas nusidėjo, – jis pats ar jo tėvai, – kad gimė neregys?“ Jėzus atsakė: „Nei jis nenusidėjo, nei jo tėvai, bet jame turi apsireikšti Dievo darbai. (Jn 9,1-3)
Na atseit, jei jis nusidėjo tai nusidėti galėjo tik praeitame gyvenime, kad gimtų luošu.
Valius rašė:Ši citata dar mažiau susijusi su reinkarnacija, negu mano pateiktos. Mano manymu, Dievo darbai, kurie turėjo pasireikšti tame žmoguje, buvo jo išgydymo stebuklas, apie kurį ir pasakoja visas 9 skyrius.
Paragrafe, tavo komentaras labai "išsamus". Šita vieta iš Jono evangelijos aiškiai parodo, kad Kristui klausimą uždavę mokiniai žinojo apie reinkarnaciją, t.y. jiems buvo žinoma, kad vaikas gali gimti aklas dėl savo nuodėmės. Kadangi mokiniai nebuvo kretinai tai jiems turėjo būti aišku, kad negimęs kūdikis negali nusidėti šiame gyvenime, kad jis galėjo nusidėti nebent prieš gimimą. Nes jei jie nebūtų žinoję tokios galimos priežasties jie to net nebūtų klausę. Kristus turėjo puikią progą paneigti reinkarnaciją ir pamokyti mokinius, kad toks tikėjimas/požiūris neteisingas, žalingas ir t.t., tačiau jis to nepadarė. Kodėl? Nes klausimas buvo visiškai normalus. Jis tiesiog paneigė mokinių minėtas dvi galimas priežastis, t.y. kad vaikas toks gimė nei dėl savo nuodėmės, nei dėl tėvų ir pasakė trečią kuri jo mokiniams atvėrė ( ar bent jau turėjo atverti) naują supratimą apie karmą ir blogį.
Valiau, su reinkarnacija pagrinde siejamas ne tavo pateiktas pavyzdys su Eliju, o kiti:
Mt 11:13 "Visi pranašai ir Įstatymas pranašavo iki Jono, 14 ir, jeigu norite priimti, tai jis yra tas Elijas, kuris turi ateiti. 15 Kas turi ausis, teklauso!"
Mt 17:10 Tada jo mokiniai paklausę: "Kodėl Rašto aiškintojai sako, jog pirmiau turįs ateiti" Bet aš jums sakau, kad Elijas jau buvo atėjęs, ir jie jo nepažino, bet padarė su juo, ką norėjo. Taip nuo jų turės kentėti ir Žmogaus Sūnus" 13 Tuomet mokiniai suprato jį kalbėjus apie Joną Krikštytoją.
Jeigu čia kalbama ne apie reinkarnaciją tuomet atsiranda keli prieštaravimai.
Malachijo pranašystė aiškiai sako, kad Elijas ateis, o ne kas nors kitas ar panašus į jį. Jei Jonas Krikštytojas yra Elijas reiškia pastarasis reinkarnavosi, nes Jonas gimė iš moters, o ne nulipo laiptais iš dangaus.
Jei Jonas ne Elijas, tuomet arba Kristus ne Mesijas arba ST pranašystė netikra. Nelengva pasirinkti 🙂
Beje, Origenui kuriame ilgai grūmėsi už ir prieš reinkarnaciją šita vieta buvo vienas pagrindinių prieš. Tik jis į tai žiūrėjo kitu kampu. Jam pagrįstai užkliuvo kalnas, kuriame pasirodė Mozė ir Elijas.
Galima būtų tęsti, bet nematau prasmės, nes sveikai mąstančiam žmogui turėtų būti aišku, kad kažką įrodyti ar paneigti remiantis tekstais neįmanoma. Gali būti tik "most likely so" or "most likely not so".
Yra vienas labai svarbus dalykas apie kurį dažniausiai niekas nekalba – tai tiesioginis žinojimas be pagrindimo įgyjamas superjusliniu būdu jei taip galima išsireikšti. Nes jei tokio žinojimo nė pas vieną gyvą būtybę nebuvo tai tada reinkarancija yra paprasčiausias išmislas arba pasaka. Ne tik reinkarnaciją, bet viską kas yra už loginio suvokimo ribų galime laikyti pasaka. Bet tuomet visą dvasinį palikimą reikia mest į šiukšlyną 🙂
Pereikim prie labiau apčiuopiamų apibendrinimų.
Faktas, kad buvo judėjų tikėjusių reinkarnacija. Faktas, kad judėjai nors ja ir tikėjo, tai nebuvo jiems svarbu kaip, beje, ir pomirtinis gyvenimas. Faktas, kad užuominų apie reinkarnaciją yra tiek Senajame tiek Naujajame testamentuose (o kur dar apokrifai). Faktas, kad NT yra vietų kurias galima vertinti kaip prieštaraujančias reinkarnacijai. Faktas, kad reinkarnacijos nebuvimas prieštarauja filosofinei gero ir teisingo Dievo sampratai. Faktas, kad ankstyviesiems krikščionybės filosofams (išskyrus Aleksandrijos teologus) reinkarnacija buvo devynioliktoje vietoje lyginant su kitais klausimais. Faktas, kad po 1-o Nikėjos susirinkimo bažnyčia tapo politine, o ne dvasine organizacija, todėl jos aiškinimus apie Kristaus mokymą neverta priimti rimtai, nes ji tai darė vadovaudamasi labiau politiniais nei dvasiniais sumetimais.
Ta politinė organizacija "vadovaujama" skystapročio Justiniano 6 amžiaus viduryje panaikino sielų preegzistavimą, todėl reinkarnacijos klausimas buvo išbrauktas iš dienotvarkės ilgiems amžiams iki katarų judėjimo atsiradimo.
O šiaip kiekvienam žmogus pasirinks kas jam primmtiniau – pasaulis su ar be reinkarnacijos.
P.S. Valiau, singuliarumas nereiškia, kad nebuvo nei erdvės nei laiko.