001 rašė:Silpni, nes jie ten pateko.
Tūkstančiai pabėgėlių iš Sirijos, Palestinos ar kitų konflikto zonų, netekę namų, šeimų, viską praradę, iš paskutiniųjų siekdami išgyventi, glausdamiesi belekur, prašydami išmaldos iš bet ko, tačiau vis tiek gyvenantys, – yra daugybę kartų silpnesni ir mažiau verti gyventi, nei 001 🙂
Tiesiog nuostabi logika. Pofig, kad tie žmonės galėjo būti pačios nuostabiausios ir sėkmingiausios asmenybės, kūrusios ir dariusios nuostabius dalykus, sukūrusios nuostabią mylinčią ir mylimą šeimą ir t.t. Tačiau, kadangi neteko namų, – pasirodo, kad tie žmonės yra žymiai mažiau vertingi už 001. Nes pastarasis, mat, šią akimirką gali sau ramiai ir patogiai sėdėti prie kompo, nieko nedarydamas ir nieko vertingo nepadaręs.
Ir nereikia lialia, kad tu čia nekalbi apie pabėgelius, ar žmones dėl karų netekusius namų. Nes tu kalbi. Tu nekeli klausimo, kaip žmogus tapo benamiu. Tu iš karto kategorizuoji ir žvėriškai siauraprotiškai vertini, be lašelio empatijos.
Ir nesvarbu, kad šią akimirką galbūt įsivaizduoji ne dėl karų namų netekusį žmogų. Ar dėl karo, ar dėl avarijos, ar dėl šeimos nelaimių, ar dėl ligų, ar dėl kitų sąlygų žmogus neteko namų, – tu apie nieką nepagalvoji ir nekeli klausimų. Tu nesi to patyręs, ką jie patyrę, nepaisant to, svaidaisi tokiais bukaprotiškais vertinimais, kaip kad jie "silpni" ar "jų gyvenimai beverčiai".
Tiesiog labai siauraprotiškai vertini ir tiek. Nesugebi sau iškelti klausimo "kodėl?" žmogus yra benamis. Nesugebi sau iškelti klausimų, ką žmogus patyręs, kas jam susiklostė, kokios jo sąlygos buvo. Nesugebi už benamio išvaizdos išmatyti žmogaus, kuris iki tol turėjo kažkokį gyvenimą, ir jam kažkas atsitiko.
Žmonės ir jų gyvenimai nėra tokie primityvūs, paprasti, lengvai perprantami ir kategorizuojami, kaip kad tu dabar bandai daryti, 001.