Kas praktikuojat, siūlau pasidalinti, pradėsiu nuo savęs:
2014.02.08 Baimė kartais pereina į technikos įrenginius. Meditavau 10 minučių. Vizualizavau virš manęs esantį skritulį. Neutralus dalykas pasirinktas, kad sukeltų kuo mažiau asociacijų ir blaškymų. Dirbame viską iš naujo. Tikrinamės kasdien. Grįžtame prie pradų. Kiekvieną dieną. Kaip medis kasdien geria vandenį per šaknis, kad ir koks jis didelis bebūtų, vis tiek prieš mirtį tą patį darys.
2014.02.09
15:00 Meditavau. Kvėpavimo pratimus bei pasitikrinau, ar vis dar gebu susitelkti į vieną objektą. Kaip ir pavykdavo, bet ateidavo susivokimai, kaip „vat štai kaip reikia tikrinti status quo“ „niekur nepabėgsi nuo elementarių dalykų“ „kiekvienas savarankiškas žingsnis atrodo lyg negrabus mažo vaiko griūvimas ant žemės“ Bet ir tai reikia praeiti.
Atliekant LBRP net neišlaukus pabaigos, atėjo klausimai ar gerai darau, ar efektas bus. Atrodė lyg ir nieko nevyksta, bet vos tik užbaigus sakyti žodį „Amen“ rezultatas pasijautė. Viską pradėjau lyg ir atlikinėti su kažkokiu viduje esančiu kanonu, kuris lyg ir modeliuoja viską.
Lai būna šviesa. Fiat lux frazė mintyse užsižiebė beuždegant žvakę.
Atlikus enochiano peržiūrą(scrying), užsimerkęs nesugebėjau jpamatyti jokių vizijų. Prisiminau, jog rekomenduojama atlikinėti kai yra prieblanda, o aš atlikinėjau dienos metu. Pabandžiau akimis užsidengti užmerktų akių vokus ir atsirado visiška šviesa. Akių vokai ne visiškai blokuoja šviesą, per plona oda. Pamačius stipresnę tamsą, atsivėrė nuostabaus grožio miškas, o netoliese mažas ežeriukas su ypač tyru vandeniu. Aš atsigeriu to vandens ir jaučiu jo šaltį bei gaivumą. Toliau paėjus, pamatau, jog neaiškios gyvatės juda link manęs. Aš išsigąstu ir nubėgu iki sausumos. Dvi gyvatės atšliaužė iki manęs. Pradėjo mane gąsdinti, bandyti įkasti. Aš sakau, kas jus? Atsako, atėjom tavęs pažinti. Aš sakau, jog pats save pažįstu. Gyvatės provokuoja, „ar tikrai?“ Atsakau, jog bent jau bandau ir kažkas gaunasi. Gyvatės pradeda kąsti, aš ignoruoju skausmą, nors ir jos žino, kad man skauda. Aš nueinu ir nieko daugiau pažymėtino nepatiriu.
Prieš visus darbus ištraukiau taro kortą be jokios intencijos ar klausimo, tiesiog. Nežiūrėdamas ištraukiau, o kai padariau viską, pamačiau, jog tai Šventikės korta. Atskleidžia kur esu užstrigęs.
