Arcan rašė:Gerai, darykim prielaidą, kad pragaras egzistuoja. Tada gal galėtumėt pasakyti kaip viskas vyksta ? Kas mums nurodo, kur mes po mirties turėtume toliau keliauti ? Ar tik ne Šv. Petras pasitinka mus prie skaistyklos vartų ir po to, „peržiūrėjęs biografija“, „duoda siuntimą“ arba į pragarą, arba į rojų ? Jeigu nesi tikintis Dievu, tai į pragarą keliauji automatiškai, nesvarbu kiek gero būtum padaręs žmonijai ar dar yra koks teismas kuris priima sprendimus ? Kas nustato ir nusprendžia, kad žmogus buvo blogas ir jis nevertas rojaus ? Kur ta riba, tarp blogio ir gėrio ? Jei ką tik gimęs kūdikis, dėl tam tikrų priežasčių, miršta tą pačią dieną, kur jis keliauja po to ? Kiek Dievo įsakymų pažeidus vis dar galima tikėtis, kad išvengsi pragaro ? 5, 3, 1 ar nei vieno ? O gal, aplamai, mes turime laisvą pasirinkimą ir patys pasirenkame tolimesnį kelią ? Gal, tiesiog, gyvenimas žemėje panašus į pragarą ? Tikiuosi, kad į šiuos kelis klausimus turėsite atsakymus …
1. Šventas Petras ten nestovi. Toks vaizdinys – tai tik religiškai aptemusių žmonių prietarai, kuris nieko bendro su Dievo Žodžiu neturi.
2. " Kas nustato ir nusprendžia, kad žmogus buvo blogas ir jis nevertas rojaus ? Kur ta riba, tarp blogio ir gėrio ?
Pats klausi ir pats atsakai 🙂 Žmonės klysta, kad be Dievo gali nustatyti, kas yra gera ir kas bloga. Dažniausiai žmonės įsivaizduoja, kad padarymas kažko gero žmonijai nuima atsakomybę prieš Dievo teisingumą. Pvz., šiais laikais gydytojas darydamas abortą gali manyti, kad jis apsaugo žmoniją nuo "šiukšlės", bet faktas tas, kad žmogžudystė = žmogžudystė. Problema tame, kad pasaulyje dabar madinga tikėti humanizmu, o ne Dievu. Humanizmas yra tikėjimas žmogumi. Tai yra vyrų ir moterų planai be Dievo. Dievas yra atmetamas, nes tikima, kad žmonės gali egzistuoti patys iš savęs. Todėl nuodėmė ignoruojama, netikima ir jos atpildu, žmonės ramiai degina sąžinę visiškai nesirūpindami, kas išties yra gėris ir blogis. Žmogus yra visatos centras ir nėra nieko daugiau, nieko didesnio už jį. Štai tokiai pasaulėžiūrai nepatogu tikėti į teisingą ir šventą Dievą.
3. Jei ką tik gimęs kūdikis, dėl tam tikrų priežasčių, miršta tą pačią dieną, kur jis keliauja po to ?
Manau, kad kūdikis keliauja pas Kūrėją.
4. Kiek Dievo įsakymų pažeidus vis dar galima tikėtis, kad išvengsi pragaro ? 5, 3, 1 ar nei vieno ?
Žmogus keliauja į pragarą ne dėl nuodėmių skaičiaus (ar jų "baisumo"), o dėl to, kad atmetė Dievo malonę ir meilę, kol dar buvo gyvas.
5. O gal, aplamai, mes turime laisvą pasirinkimą ir patys pasirenkame tolimesnį kelią ?
Taip ir yra. Atmesdamas Dievo teisingumą, žmogus pasirenka amžiais būti be Dievo, t.y. pragarą. Dievas suteikė mums pasirinkimą, bet Jis nori, kad visi žmonės būtų išgelbėti ir pažintų tiesą ir kad visi atgailautų ir ateitų pas Jį. Tačiau Biblija apreiškia Dievą tokį, kuris nenaudoja jėgos, neperša savęs žmonėms. Jis net leidžia žmonėms Jį atmesti, nors Jam tai ir nepatinka. Dievas yra meilė, bet Jis leidžia žmonėms atmesti Jo meilę. Todėl daugelis žmonių keliauja į pragarą.
6. Gal, tiesiog, gyvenimas žemėje panašus į pragarą ?
Manau, kad panašus. Tai kaip repeticija prieš realybę.
paragraf 78 rašė:Civiliniame teisme tu esi baudžiamas už tai ką padarei, dieeviškae teisme, tai ką padarei gali nebetekti reikšmės, nes žiūrima į tai kodėl tu padarei vieną ar kitą dalyką. Tarkime pavogei 100 Lt, iškart baudžiamoji atsakommybė, dieviškame teisme žiūri, o gi tau reikėjo išaitinti šeimą, kaltė panaikinta. (čia aš pasistengiau kuo paprasčiau paaiškinti)
Tokiu "pasiaiškinimu" žmogus nuo bet kokios nuodėmės išsisuks 🙂 Esu kalbėjęs su žmogumi, kuris nužudė kelis žmones. Tos aplinkybės išties atrodytų dėl "gerų" ketinimų ir jei aš ar tu būtume jo vietoje, greičiausiai padarytume tą patį (o gal ir dar kažką žiauriau). Bet padaryta nuodėmė yra tik tai kas jau vyko žmogaus širdyje pasekmė. Ar žmogus nužudo, ar vagia, ar "tik" meluoja, esmė yra ta pati ir atpildas yra mirtis (t.y. amžinas atskyrimas nuo Dievo)
Norėjau dar tavęs paklausti, ar tu tiki, kad pragaras yra Dievo teisingumo tobulybės dalis?