Skip to main content

Pragaro realumas

Tai – Anomalija.lt forumo archyvas (2011–2026). Diskusijas galima skaityti, tačiau naujų žinučių rašyti nebegalima.
Steiblys2014-11-04 12:28

paragraf 78 rašė:Išsiaiškinkime ką tu turi omenyje sakydamas bažnyčią?
Jei tai ką Kristus pavadino eclesia, tai tada nesuprantu kam tuos vėjus kalbi.
Kitas dalykas, eclesia yra mistinis Kristaus kūnas ir tuo ką kalbi tu, jis yra skaldomas. O tai visai neatitinka biblinės sampratos. Vieninteliai katalikaitikrai stengiasi siekti vienybės su visomis bažnyčiomis, kitos gi tam priešinasi.

Taip ekklesia – pašauktų žmonių surinkimas (Kristaus Kūnas). O čia gal reiktų atsargumo  – Vieninteliai katalikaitikrai stengiasi siekti vienybės su visomis bažnyčiomis… Ar tikrai vieninteliai? Ir ar tikrai visi katalikai siekia vienybės?

paragraf 78 rašė:Dar kartą paprašysiu: neįžvelginėk mano atsakymuose to ko nesakiau ir nenorėjau pasakyti, nes taip diskusija tampa beprasmė.

Sorry, bet būtent tu paminėjai terminą "ritualizmo dvasia". Tad aš išreiškiau tik savo nuomonę ir pastebėjimą.

paragraf 78 rašė:Tai kaip tu gali sekti autentišku Kristaus mokymu, jei neturi objektyvių kriterijų pasitikrinti ar esi teisingame kelyje? Žinai, kaip sakoma, vienas lauke ne karys…

Tikrinuosi jau daug metų 🙂 Esu tikrai ne vienas, bendrauju, bendradarbiauju ir tarnauju su kitais tikinčiaisiais (skirtingų konfesijų), tad nesu amputuotas.

paragraf 782014-11-04 12:44

Steiblys rašė:Taip ekklesia – pašauktų žmonių surinkimas (Kristaus Kūnas).

Eclesija ne šiaip sau susirinkimas, tai bendruomenės susirinkimas, tad nepriklausydamas bažnyčiai (t.y. bendruomenei) tu negali savęs vadinti krikščionimi.

O čia gal reiktų atsargumo  – Vieninteliai katalikaitikrai stengiasi siekti vienybės su visomis bažnyčiomis… Ar tikrai vieninteliai? Ir ar tikrai visi katalikai siekia vienybės?

Dar kartą paprašysiu neiškreipinėti mano žodžių 🙂
Magisteriumo lygmeniu katalikai išties vieninteliai siekia vienybės. Dalis bažnyčių, paprastai save geba identifikuoti tik taip, kokie jie nėra tokie kaip katalikai. Kita dalis varo ant katalikų vadindami jos šėtono garbintojais arba eretikais (pvz. stačiatikiai, laiko eretikais).
Taip, yra vienybės siekimo ir kitose bažnyčiose, bet retai kada tai siekimas visuotinės vienybės, paprastai apsiribojama kelių bažnytėlių sąjunga ir tiek.
O kad kai kurie katalikai nesiekia vienybės, tas tiesa, tačiau jie nėra dauguma ir jų priešiškumas prieštarauja bažnyčios mokymui.
Tiesa, kodėl kitos bažnyčios nesiekia vienybės su katalikais, nes galvoja kad katalikai mato tą vienybę kaip prisijungimą prie RKB, tačiau taip nėra, mes siekiame vienybės, bet ne identiteto ar autonomijos praradimo.

Tikrinuosi jau daug metų 🙂 Esu tikrai ne vienas, bendrauju, bendradarbiauju ir tarnauju su kitais tikinčiaisiais (skirtingų konfesijų), tad nesu amputuotas.

Tarnauti yra viena, o būti Kristaus kūno nariu yra visai kitas dalykas. Čia tas pats kad sakyčiau, va aš dirbu kartu su psichologais, tai irgi esu psichologas 🙂

Steiblys2014-11-04 14:58
paragraf 78,
Viskas Ok, esu pakrikštytas, nuolat dalyvauju vietinio susirinkimo (bažnyčioje) pamaldose, Viešpaties Vakarienėje ir t.t.
O dėl krikščioniškų konfesijų vienybės ir susiskaldymų ypatumų, neturiu noro kelti ginčų, gal padiskutuosime ne šioje temoje.
Šešėlis2014-11-04 20:08

Steiblys rašė:Visa visata (net pats Šėtonas) pripažins, kad visi Dievo darbai teisūs ir teisingi. Dievas yra neapsakomai didis, nuostabus ir geras, tad verčiau su Juo nežaiskime.

Pragaro realumas

Steiblys2014-11-04 20:23
O prie ko čia vaiko foto? ???
Arcan2014-11-27 00:47

Steiblys rašė:O prie ko čia vaiko foto? ???

Esmė, ne vaikas nuotraukoje, o tai, kas joje parašyta 🙂

Kas liečia pragaro realumą, tai visi tie, kurie nuoširdžiai tiki dievu, taip pat turėtų tikėti ir jo egzistavimu. Labai abejočiau, kad nors vienas užkietėjęs ateistas tuom patikėtu. Bent jau man tokio neteko sutikti. Daug sudėtingiau yra su agnostikais, bet tai yra jau atskira ir labai plati tema … Reziumuojant, tai pragaras egzistuoja (arba ne) tik mūsų galvose (mintyse, pasąmonėje). Viskas priklauso nuo tikėjimo, pasaulėžiūros, bei pomirtinio gyvenimo suvokimo. Visi esame vienodai teisūs, sakydami, kad pragaras yra arba jo nėra, nes tikrų įrodymų mes neturime ir niekada jų neturėsime. Šiai dienai nei vienas mirtingasis dar nėra ten buvęs ir iš jo sugrįžęs, kad galėtų ką nors papasakoti … bet taip pat negalime ir kategoriškai teikti, kad jo nėra, kadangi tik numirę gali pamatyti tą pomirtinį gyvenimą (jeigu jis aplamai yra) … Vienu žodžiu, užburtas ratas ir pasaka be galo. Logiškai čia nieko neišmąstysi, o kažkokiais būdais visą tai išsiaiškinti taip pat neįmanoma. Gyvenkim čia ir dabar – žemėje … ir negalvokim per daug „kas bus po to su mumis, kai mirsime ?“ 😉

Teroras2014-11-27 19:49

Arcan rašė:Logiškai čia nieko neišmąstysi, o kažkokiais būdais visą tai išsiaiškinti taip pat neįmanoma.

Kaip tai neimanoma? Vienas drastiskas budas suzinoti tiesa tikrai yra :-[ ;D

Steiblys2014-11-27 22:26

Arcan rašė:

Steiblys rašė:O prie ko čia vaiko foto? ???

Esmė, ne vaikas nuotraukoje, o tai, kas joje parašyta 🙂

Kas liečia pragaro realumą, tai visi tie, kurie nuoširdžiai tiki dievu, taip pat turėtų tikėti ir jo egzistavimu. Labai abejočiau, kad nors vienas užkietėjęs ateistas tuom patikėtu. Bent jau man tokio neteko sutikti. Daug sudėtingiau yra su agnostikais, bet tai yra jau atskira ir labai plati tema … Reziumuojant, tai pragaras egzistuoja (arba ne) tik mūsų galvose (mintyse, pasąmonėje). Viskas priklauso nuo tikėjimo, pasaulėžiūros, bei pomirtinio gyvenimo suvokimo. Visi esame vienodai teisūs, sakydami, kad pragaras yra arba jo nėra, nes tikrų įrodymų mes neturime ir niekada jų neturėsime. Šiai dienai nei vienas mirtingasis dar nėra ten buvęs ir iš jo sugrįžęs, kad galėtų ką nors papasakoti … bet taip pat negalime ir kategoriškai teikti, kad jo nėra, kadangi tik numirę gali pamatyti tą pomirtinį gyvenimą (jeigu jis aplamai yra) … Vienu žodžiu, užburtas ratas ir pasaka be galo. Logiškai čia nieko neišmąstysi, o kažkokiais būdais visą tai išsiaiškinti taip pat neįmanoma. Gyvenkim čia ir dabar – žemėje … ir negalvokim per daug „kas bus po to su mumis, kai mirsime ?“ 😉

Reziumuojant, tie kas neigia pragaro realumą, tie šalinasi Dievo teisingumo ir kaltina Jėzų Kristų melavimu. Asmeniškai aš tikiu Jėzaus žodžiais ir tikiu, kad vėliau ar anksčiau Dievo rūstybė išsilies, nes atpildas už nuodėmę – mirtis. Mes žmonės, kurie linkę klysti ir meluoti, bet Dievas neklysta ir nemeluoja. Jėzus Kristus yra pasakęs: "Kas tiki Sūnų, turi amžinąjį gyvenimą, o kas netiki Sūnumi – gyvenimo nematys: ant jo pasilieka Dievo rūstybė." (Jn 3,36) Nesunku suprasti, kad Dievo rūstybė yra amžina. Ji niekada nesibaigs tiems, kurie yra pragare. Žinoma, galvoti apie tai yra per daug baisu. Mes nenorime galvoti apie Dievo teisingumą, nes mes nesame teisingi. Mes norime ramybės, kad galėtume ramiai ilsėtis ir snausti tuščiai filosofuodami. Mūsų tragedija yra ta, kad nepaisant visų aiškių Šv.Rašto įspėjimų apie pragarą ir Jėzaus mokymo šia tema, mes ir toliau esame ramūs rašinėdami prieš amžinąją nedorėlių bausmę. Jei tu tiki Dievu, turėtum suvokti šią baisią realybę: vieną dieną Dievo rūstybė bus išlieta.

illuminati2014-11-27 23:29

Teroras rašė:

Arcan rašė:Logiškai čia nieko neišmąstysi, o kažkokiais būdais visą tai išsiaiškinti taip pat neįmanoma.

Kaip tai neimanoma? Vienas drastiskas budas suzinoti tiesa tikrai yra :-[ ;D

bilietas i viena puse 😀 atgal negrisi ir mum nepapasakosi.

o isvis is istorines puses tai baznycia –  puiki priemone visuomenes kontrolei, na bent jau buvo. ir aplamai realigija, o ypac monoteistine, su stipriom valdanciom instancijom ir grieztom taisyklem ta puikiai dare. nuo seniausiu laiku iki renesanso ir reformacijos.
na juk tamsiu zmogeliu visuomet buvo daug lengviau manipuliuot, prigazdinat pragaru. o kas tas pragaras – baudziauninkui visa gyvenima auginusiam ropes, tie smalos ir sieros ezerai tikrai turejo kelt baime, o kuo visuomene labiau pruso, tuo labiau keitesi ir pragaro savoka.  stai dabar susiprasta netraktuot biblijos pazodziui, o pragara laikyt tik dvasine busena, man tik idomu kas apie tai bus kalbama po keliasdesimt ar keliu simtu metu.

Arcan2014-11-28 02:05

Steiblys rašė:Reziumuojant, tie kas neigia pragaro realumą, tie šalinasi Dievo teisingumo ir kaltina Jėzų Kristų melavimu. Asmeniškai aš tikiu Jėzaus žodžiais ir tikiu, kad vėliau ar anksčiau Dievo rūstybė išsilies, nes atpildas už nuodėmę – mirtis. Mes žmonės, kurie linkę klysti ir meluoti, bet Dievas neklysta ir nemeluoja. Jėzus Kristus yra pasakęs: "Kas tiki Sūnų, turi amžinąjį gyvenimą, o kas netiki Sūnumi – gyvenimo nematys: ant jo pasilieka Dievo rūstybė." (Jn 3,36) Nesunku suprasti, kad Dievo rūstybė yra amžina. Ji niekada nesibaigs tiems, kurie yra pragare. Žinoma, galvoti apie tai yra per daug baisu. Mes nenorime galvoti apie Dievo teisingumą, nes mes nesame teisingi. Mes norime ramybės, kad galėtume ramiai ilsėtis ir snausti tuščiai filosofuodami. Mūsų tragedija yra ta, kad nepaisant visų aiškių Šv.Rašto įspėjimų apie pragarą ir Jėzaus mokymo šia tema, mes ir toliau esame ramūs rašinėdami prieš amžinąją nedorėlių bausmę. Jei tu tiki Dievu, turėtum suvokti šią baisią realybę: vieną dieną Dievo rūstybė bus išlieta.

Gerai, darykim prielaidą, kad pragaras egzistuoja. Tada gal galėtumėt pasakyti kaip viskas vyksta ? Kas mums nurodo, kur mes po mirties turėtume toliau keliauti ? Ar tik ne Šv. Petras pasitinka mus prie skaistyklos vartų ir po to, „peržiūrėjęs biografija“, „duoda siuntimą“ arba į pragarą, arba į rojų ? Jeigu nesi tikintis Dievu, tai į pragarą keliauji automatiškai, nesvarbu kiek gero būtum padaręs žmonijai ar dar yra koks teismas kuris priima sprendimus ? Kas nustato ir nusprendžia, kad žmogus buvo blogas ir jis nevertas rojaus ? Kur ta riba, tarp blogio ir gėrio ? Jei ką tik gimęs kūdikis, dėl tam tikrų priežasčių, miršta tą pačią dieną, kur jis keliauja po to ? Kiek Dievo įsakymų pažeidus vis dar galima tikėtis, kad išvengsi pragaro ? 5, 3, 1 ar nei vieno ? O gal, aplamai, mes turime laisvą pasirinkimą ir patys pasirenkame tolimesnį kelią ? Gal, tiesiog, gyvenimas žemėje panašus į pragarą ? Tikiuosi, kad į šiuos kelis klausimus turėsite atsakymus …

paragraf 782014-11-28 08:06

illuminati rašė:stai dabar susiprasta netraktuot biblijos pazodziui, o pragara laikyt tik dvasine busena, man tik idomu kas apie tai bus kalbama po keliasdesimt ar keliu simtu metu.

Tai kad čia ne dabar susiprasta, o nuo pat pradžių ji nebuvo traktuojaa pažodžiui. Jei kas traktuodavo pažodžiui, tai paprastai nedidelės grupelės, dažnai atskilusios nuo pagrindinės krikščionybės šakos. Taip, būta laiko, kai tos grupelės išaugdavo ir turėjo įtakos, tačiau, Bažnyčia paprastai nesilaikė pažodinio biblijos traktavimo. Jei netiki pasiskaityk Bažnyčios tėvų raštus, Tomą Akvinietį ir begalę kitų padariusių įtaką bažnyčios tikėjimui 🙂

Arcan rašė:Jeigu nesi tikintis Dievu, tai į pragarą keliauji automatiškai, nesvarbu kiek gero būtum padaręs žmonijai ar dar yra koks teismas kuris priima sprendimus ? Kas nustato ir nusprendžia, kad žmogus buvo blogas ir jis nevertas rojaus ? … O gal, aplamai, mes turime laisvą pasirinkimą ir patys pasirenkame tolimesnį kelią ?

Jau matau kaip Steiblys puls aiškinti, kad jei netiki tai ir varaisi į pragarą tiesiu taikymu.
Tačiau noriu pasakyti ką kataikai mano apie tai.
Žodžiu atsakymą tu pats ir pateikei. Supaprastintai sakant į pragarą patenki laisvu apsisprendimu. O  Dievo teisme būsime teisiami pagal savo sąžinę. Žodžiu jei gyvenai pagal sąžinę viskas bus ok 🙂 Kitas svarbus dalykas kad mes tikime jog Dievas yra gailestingas ir teisingas, o ne baudžiantis. Civiliniame teisme tu esi baudžiamas už tai ką padarei, dieeviškae teisme, tai ką padarei gali nebetekti reikšmės, nes žiūrima į tai kodėl tu padarei vieną ar kitą dalyką. Tarkime pavogei 100 Lt, iškart baudžiamoji atsakommybė, dieviškame teisme žiūri, o gi tau reikėjo išaitinti šeimą, kaltė panaikinta.  (čia aš pasistengiau kuo paprasčiau paaiškinti)
Dalis krikščionių negeba pažvelgti toliau teksto raidės, viską suprimityvindami, padarydami dievą kažkokiu neįgaliu piktu senu pyrda, o tada stebisi kodėl niekas tokiu piktu krienu nenori tikėti 🙂

Steiblys2014-11-28 11:45

Arcan rašė:Gerai, darykim prielaidą, kad pragaras egzistuoja. Tada gal galėtumėt pasakyti kaip viskas vyksta ? Kas mums nurodo, kur mes po mirties turėtume toliau keliauti ? Ar tik ne Šv. Petras pasitinka mus prie skaistyklos vartų ir po to, „peržiūrėjęs biografija“, „duoda siuntimą“ arba į pragarą, arba į rojų ? Jeigu nesi tikintis Dievu, tai į pragarą keliauji automatiškai, nesvarbu kiek gero būtum padaręs žmonijai ar dar yra koks teismas kuris priima sprendimus ? Kas nustato ir nusprendžia, kad žmogus buvo blogas ir jis nevertas rojaus ? Kur ta riba, tarp blogio ir gėrio ? Jei ką tik gimęs kūdikis, dėl tam tikrų priežasčių, miršta tą pačią dieną, kur jis keliauja po to ? Kiek Dievo įsakymų pažeidus vis dar galima tikėtis, kad išvengsi pragaro ? 5, 3, 1 ar nei vieno ? O gal, aplamai, mes turime laisvą pasirinkimą ir patys pasirenkame tolimesnį kelią ? Gal, tiesiog, gyvenimas žemėje panašus į pragarą ? Tikiuosi, kad į šiuos kelis klausimus turėsite atsakymus …

1. Šventas Petras ten nestovi. Toks vaizdinys – tai tik religiškai aptemusių žmonių prietarai, kuris nieko bendro su Dievo Žodžiu neturi.
2. " Kas nustato ir nusprendžia, kad žmogus buvo blogas ir jis nevertas rojaus ? Kur ta riba, tarp blogio ir gėrio ?
Pats klausi ir pats atsakai 🙂 Žmonės klysta, kad be Dievo gali nustatyti, kas yra gera ir kas bloga. Dažniausiai žmonės įsivaizduoja, kad padarymas kažko gero žmonijai nuima atsakomybę prieš Dievo teisingumą. Pvz., šiais laikais gydytojas darydamas abortą gali manyti, kad jis apsaugo žmoniją nuo "šiukšlės", bet faktas tas, kad žmogžudystė = žmogžudystė. Problema tame, kad pasaulyje dabar madinga tikėti humanizmu, o ne Dievu. Humanizmas yra tikėjimas žmogumi. Tai yra vyrų ir moterų planai be Dievo. Dievas yra atmetamas, nes tikima, kad žmonės gali egzistuoti patys iš savęs. Todėl nuodėmė ignoruojama, netikima ir jos atpildu, žmonės ramiai degina sąžinę visiškai nesirūpindami, kas išties yra gėris ir blogis. Žmogus yra visatos centras ir nėra nieko daugiau, nieko didesnio už jį. Štai tokiai pasaulėžiūrai nepatogu tikėti į teisingą ir šventą Dievą.
3. Jei ką tik gimęs kūdikis, dėl tam tikrų priežasčių, miršta tą pačią dieną, kur jis keliauja po to ?
Manau, kad kūdikis keliauja pas Kūrėją.
4. Kiek Dievo įsakymų pažeidus vis dar galima tikėtis, kad išvengsi pragaro ? 5, 3, 1 ar nei vieno ?
Žmogus keliauja į pragarą ne dėl nuodėmių skaičiaus (ar jų "baisumo"), o dėl to, kad atmetė Dievo malonę ir meilę, kol dar buvo gyvas.
5. O gal, aplamai, mes turime laisvą pasirinkimą ir patys pasirenkame tolimesnį kelią ?
Taip ir yra. Atmesdamas Dievo teisingumą, žmogus pasirenka amžiais būti be Dievo, t.y. pragarą. Dievas suteikė mums pasirinkimą, bet Jis nori, kad visi žmonės būtų išgelbėti ir pažintų tiesą ir kad visi atgailautų ir ateitų pas Jį. Tačiau Biblija apreiškia Dievą tokį, kuris nenaudoja jėgos, neperša savęs žmonėms. Jis net leidžia žmonėms Jį atmesti, nors Jam tai ir nepatinka. Dievas yra meilė, bet Jis leidžia žmonėms atmesti Jo meilę. Todėl daugelis žmonių keliauja į pragarą.
6. Gal, tiesiog, gyvenimas žemėje panašus į pragarą ?
Manau, kad panašus. Tai kaip repeticija prieš realybę.

paragraf 78 rašė:Civiliniame teisme tu esi baudžiamas už tai ką padarei, dieeviškae teisme, tai ką padarei gali nebetekti reikšmės, nes žiūrima į tai kodėl tu padarei vieną ar kitą dalyką. Tarkime pavogei 100 Lt, iškart baudžiamoji atsakommybė, dieviškame teisme žiūri, o gi tau reikėjo išaitinti šeimą, kaltė panaikinta.  (čia aš pasistengiau kuo paprasčiau paaiškinti)

Tokiu "pasiaiškinimu" žmogus nuo bet kokios nuodėmės išsisuks 🙂 Esu kalbėjęs su žmogumi, kuris nužudė kelis žmones. Tos aplinkybės išties atrodytų dėl "gerų" ketinimų ir jei aš ar tu būtume jo vietoje, greičiausiai padarytume tą patį (o gal ir dar kažką žiauriau). Bet padaryta nuodėmė yra tik tai kas jau vyko žmogaus širdyje pasekmė. Ar žmogus nužudo, ar vagia, ar "tik" meluoja, esmė yra ta pati ir atpildas yra mirtis (t.y. amžinas atskyrimas nuo Dievo)
Norėjau dar tavęs paklausti, ar tu tiki, kad pragaras yra Dievo teisingumo tobulybės dalis?

puodukas2014-11-28 12:38

Steiblys rašė:Ar žmogus nužudo, ar vagia, ar "tik" meluoja, esmė yra ta pati ir atpildas yra mirtis (t.y. amžinas atskyrimas nuo Dievo)

  Na paragrafo palyginimas gal per daug supaprastintas, bet kaip tuomet su Moze ir ypač su Dovydu, kuris sąmoningai pasiuntė žmogų į žūtį, kad galėtų vesti jo žmoną, tenai jau nei paragrafo variantas netinka, nei tavo?

Steiblys2014-11-28 13:11

puodukas rašė:

Steiblys rašė:Ar žmogus nužudo, ar vagia, ar "tik" meluoja, esmė yra ta pati ir atpildas yra mirtis (t.y. amžinas atskyrimas nuo Dievo)

  Na paragrafo palyginimas gal per daug supaprastintas, bet kaip tuomet su Moze ir ypač su Dovydu, kuris sąmoningai pasiuntė žmogų į žūtį, kad galėtų vesti jo žmoną, tenai jau nei paragrafo variantas netinka, nei tavo?

Mozės ir Dovydo nuodėmės yra nevisai tinkamas palyginimas šioje temoje. Tie žmonės buvo išgelbėti dėl Sandoros, kuri skelbia teisusis gyvens tikėjimu. Mes irgi iš pragaro galime būti išgelbėti tik tikėjimu, tačiau reikia atsižvelgti, kad Mozė ir Dovydas buvo Senosios Sandoros dalininkai (jie buvo hebrajai). Reiktų suvokti, kad Kristus atėjo sunaikinti nuodėmę ir jos šaltinį  – šėtoną. Apsidaryk aplinkui, blogis šiuo metu klesti pasaulyje, nuodėmė atneša baisias pasekmes ne tik po mirties, bet ir šiame gyvenime. Kiekvienas iš mūsų pasirenkame, gyvenimą su Dievu arba mirtį su šėtonu. Jei žmogus nepriima Dievo siūlomo gyvenimo, privalo priimti vienintelę kitą alternatyvą: amžiną šėtono draugiją. Dievas sukūrė žmogų ne tam, kad jis atsidurtų šioje vietoje, bet kitos vietos jam nėra. Pragaras buvo sukurtas velniui ir jo angelams.

Parcufas2014-11-28 14:48

Steiblys rašė:Apsidaryk aplinkui, blogis šiuo metu klesti pasaulyje, nuodėmė atneša baisias pasekmes ne tik po mirties, bet ir šiame gyvenime. Kiekvienas iš mūsų pasirenkame, gyvenimą su Dievu arba mirtį su šėtonu. Jei žmogus nepriima Dievo siūlomo gyvenimo, privalo priimti vienintelę kitą alternatyvą: amžiną šėtono draugiją. Dievas sukūrė žmogų ne tam, kad jis atsidurtų šioje vietoje, bet kitos vietos jam nėra. Pragaras buvo sukurtas velniui ir jo angelams.

"Blogis" tai ne kas kita kaip zmogaus vidiniu savybiu projekcija isoreje. Taip kad visos problemos tik pacio zmogaus galvoje. Dievulis geras ir darantis gera – nekintantis. Ten vat nuplove cunamis japonija – tai jiems nuo to tik geriau. Kazkas kazkur kazka papjove tai ir vienam ir kitam nuo to tik geriau. Forma egoistine del to toks ir vaizdas, pakeicia zmogus forma, performatuoja savo galva ir pamato koks vaizdas vienu laipteliu auksciau – "objektyvus". Blogio isvis neegzistuoja sioje plokstumoje.
Kad suprast kas yra blogis, nuodeme, reik zinot kas yra geris. Ketinimas tik gali but blogas. Pats zmogus nei geras nei blogas – zmogus noras gaut malonuma.
Blogis tai mano egoistines savybes. Galu gale net ir tos savybes ne mano, o tik duotos kaip pagalba man pries pati mane. Trumpalaike iliuzija, kaip pradinis atskaitos taskas kad is kontrasto galeciau padaryt sprendima.

Nuodemiu zmones taip pat nedaro. Jei as nezinau kas yra gera ir bloga tai kaip as galiu padaryt nuodeme? Negaliu as jos padaryt, as gi mazas vaikas.
Morale, sazine tai ne kas kita kaip egoistiniai zmogaus isskaiciavimai. Tai ant kokio pagrindo mes visi gyvename tai tik susitarimas. Keiciasi salygos keiciasi ir susitarimai. Taip kad viskas subjektyvu. O tiesa gali but tik zemesnes pakopos atzvilgiu. 😉

Dievas, setonas, pragas, dangus – dvasines kategorijos, savybes, zmogaus santykis su aukstesne pakopa. Tai toli grazu ne geografine vietove. Vieta dvasiniuose pasauliuose tai mano noro pozicija egoistiniu ir altruistiniu savybiu atzvilgiu. Judejimas – tai noro pokytis is vienos pozicijos i kita.

Steiblys2014-11-28 15:11

Parcufas rašė:Dievas, setonas, pragas, dangus – dvasines kategorijos, savybes, zmogaus santykis su aukstesne pakopa. …

Iš kur tu žinai apie dangų ar šėtoną? Kokia informacija remiesi?

Parcufas2014-11-28 15:30
Kokia kokia, dedes petro informacija, sedziu dabar tavo galvoje ir atrasyneju tau.
Steiblys2014-11-28 16:01

Parcufas rašė:Kokia kokia, dedes petro informacija, sedziu dabar tavo galvoje ir atrasyneju tau.

Didžiuojiesi savimi?

Parcufas2014-11-28 16:24
Pats net nesuprantu kiek.
paragraf 782014-11-28 16:34
Baikit offtopiką
Parcufas2014-11-28 16:49
Aciu, kad mus sustabdei paragrafai. Kai jau pasileidziu tai nejauciu nieko, o cia vat yra toks slagbaumas kada reikia nusileidzia!

Tesiant sita tema tai degsite visi pragare, o as vienas nedegsiu, nes as protingiausias ir ismintingiausias. O jus visi kvailiai. Jezus taip pasake. Jis Dievo sunus. Uzrasyta taip ant knygos, juodu ant balto. O jei tai uzrasyta tai sventa. Amen. 😉

Aisku cia tik mano subjektyvi nuomone.

Steiblys2014-11-28 17:32

Parcufas rašė:Aciu, kad mus sustabdei paragrafai. Kai jau pasileidziu tai nejauciu nieko, o cia vat yra toks slagbaumas kada reikia nusileidzia!

Tesiant sita tema tai degsite visi pragare, o as vienas nedegsiu, nes as protingiausias ir ismintingiausias. O jus visi kvailiai. Jezus taip pasake. Jis Dievo sunus. Uzrasyta taip ant knygos, juodu ant balto. O jei tai uzrasyta tai sventa. Amen. 😉

Aisku cia tik mano subjektyvi nuomone.

Jėzus atėjo tam, kad tu nedegtum pragare, bet išgelbėti iš pragaro. O Jo žodžius (ir visa kas užrašyta) gali patikrinti. Dabar daugelis piktinasi Jo žodžiais, kaip ir anksčiau piktinosi. NT aprašomas toks epizodas:

Jėzus: „Aš – pasaulio šviesa. Kas seka manimi, nebevaikščios tamsoje, bet turės gyvenimo šviesą“.
Tada fariziejai Jam pasakė: „Tu pats apie save liudiji, – tavo liudijimas netikras“.
Jėzus jiems atsakė: „Nors Aš ir liudiju pats apie save, mano liudijimas yra tikras, nes Aš žinau, iš kur atėjau ir kur einu. O jūs nežinote, nei iš kur Aš atėjau, nei kur einu." (Jn 8, 13-14)

Jei Jėzus sakosi žinąs, iš kur yra atėjęs, vadinasi žino, ir kas Jis toks. Beje, šios žemės gyventojai negali pasakyti, iš kur jie atsirado 🙂

Šešėlis2014-11-28 19:42
O kas tikrino ar Jėzus tiesą sakė ar melavo? Jis tik pats žinojo, o tu viską už gryną pinigą priimi kas parašyta.
Steiblys2014-11-28 20:28

Druwis rašė:O kas tikrino ar Jėzus tiesą sakė ar melavo? Jis tik pats žinojo, o tu viską už gryną pinigą priimi kas parašyta.

Štai tu ir patikrink, kas yra tiesa, o kas yra melas. Kažkada aš buvau gan skeptiškas Šv.Rašto atžvilgiu ir netikėjau pragaro realumu bei maniau, kad tai tik religinių žmonių prasimanymas, bet paskiau patikrinau. Tai veikia, Jėzus nemelavo. Dabar tikiu ir žinau, kad Dievas, pats esantis Tiesa ir kalbantis tik tiesą, įkvėpė Šv. Raštą, kad tokiu būdu apreikštų save pražuvusiai žmonijai per Jėzų Kristų kaip Kūrėją ir Viešpatį, Atpirkėją ir Teisėją. Raštas – tai Dievo liudijimas apie Jį patį.

Benamis2014-11-28 20:59

Steiblys rašė:Kažkada aš buvau gan skeptiškas Šv.Rašto atžvilgiu ir netikėjau pragaro realumu bei maniau, kad tai tik religinių žmonių prasimanymas, bet paskiau patikrinau. Tai veikia, Jėzus nemelavo.

Kaip tu patikrinai? Paskambinai Liuciferiui ar atidarei portala i pragara? Nepyk, bet tokie tavo zodziai skamba labai jau drasiai. Zinoma tu atsakysi mazdaug taip:

"Patikrinau savo sirdimi"

O kas jeigu mano sirdis sako skirtingai? Kodel manai, kad tavo patikrinimas yra teisingesnis uz mano? :-\

Sharikovas2014-11-28 21:38
Nezinau, man nedaro Jezus didelio ispudzio nei kaip istorine asmenybe, nei kaip biblijos personazas.  Pirmu atveju religinis fanatikas, kitu veidmainis. Pavyzdziui jeigu jis visa zinantis dievas, tai turejo zinoti jog nukryziuotas po triju dienu prisikels, tai koks cia pasiaukojimas ? Gaunasi, kad pasieme 3dienas atostogu, o paskui ramiausiai atsikele ir i roju. Vargselis, pasiaukojo.
paragraf 782014-11-28 22:07
Dažnai susiduriu su krikščionimis, kurie vadovaujasi principu: Taip yra nes taip parašyta.
Gal toks požiūris ir geras savo asmeniniam tikėjimui, ar kalbant su krikščionimis. Tačiau jie nesuvokia, kad šis principas visiškai neveikia kai kalbi su netikinčiu arba kitaip tikinčiu žmogumi.
Šis principas parodo tik tiek, kad žmogaus tikėjimas gana paviršutiniškas ir tai kad jis nemąsto.
Pats nesivadovauju šiuo principu (nors anksčiau irgi vadovavausi). Net sakydamas mokymus krikščionims apie tikėjimą ir bibliją, vengiu šio principo ir stengiuosi kad jie pradėtų mąstyti.
Žinoma, šis principas labiau būdingas protestantams, nes jie vieninteliu tikėjimo šaltiniu laiko Bibliją. Katalikai (pravoslavai, berods anglikonai ir panašios denoinacijos), tiki kad yra du tikėjimo šaltiniai vienodai kalbantys apie Dievą, t.y. Biblija ir Tradicija. Tad kalbėdamas tik pagal bibliją, nubrauki, 2000 metų patirtį ir labai viską susiaurini. Todėl ir gaunasi taip, kad kai kurie linkę bibliją paraidžiui suvokti, net neįsigilindai į tai kad jau pirieji krikščionys jos nesuvokė tiesiogiai.
Tada ir gaunasi va tokie šnekėjimai kaip šioje temoje: šūkiai ir daugiau nieko. Kažkaip kounistine dvasia ir padvelkia iš kart 🙂
Žodžiu, tokie dalykai kaip transcendentinės patirtys yra subjektyus dalykas tad pasakymas, jog štai aš patikrinau galioja tik tau, nes kitam tas tavo patikrinimas greičiausiai bus nieko vertas.
Vitus2014-11-28 22:45

Sirius rašė:Žmogu šventa padaro, jo darbai. Tiksliau , ar tai ką jis įdeda į savo gyvenimą yra viskas iš meilės.

Žmogų šventuoju padaro popiežiaus paskirta komisija 🙂

Teroras2014-11-28 22:52

Vitus rašė:Žmogų šventuoju padaro popiežiaus paskirta komisija 🙂

Taikliai tu cia naujokas, taikliai… Isiliesi ;D 😀

paragraf 782014-11-29 08:06
Geras patebėjimas, tik reiktų sakyti, kad komisija suteikia titulą, o ne padaro šventu 🙂
Bet bajerį užskaitau 🙂
Vitus2014-12-02 22:10
Čia visai ne bajeris, čia šventa tiesa 🙂
O štai, jeigu įsigilinsi į patį kanonizavimo procesą…
Popiežius paskiria nuodėmingųjų komisiją, kuri turi nuspręsti ar tas palaimintasis buvo šventas ir ar jo stebuklai yra tikri. Panašiai būtų, jei studentai spręstų ar dėstytojas vertas būti profesoriumi 🙂
Jupiteris2014-12-02 22:14
Kaip mirsti visos busenos labai stipriai paastreja, jei tu siam gyvenime uzsikroves nesamonem numirsi, tai tu paprasciausiai nepakilsi i aukstesnes vibracijas.
paragraf 782014-12-02 22:18

Vitus rašė:Čia visai ne bajeris, čia šventa tiesa 🙂
O štai, jeigu įsigilinsi į patį kanonizavimo procesą…
Popiežius paskiria nuodėmingųjų komisiją, kuri turi nuspręsti ar tas palaimintasis buvo šventas ir ar jo stebuklai yra tikri. Panašiai būtų, jei studentai spręstų ar dėstytojas vertas būti profesoriumi 🙂

Na labai jau subanalinai tą beatifikacijos procesą 🙂
Ne tik stebuklai nulemia, begalė kitų faktorių suveikia.
Esė yra ta, kad paskelbimas šventu (būtent paskelbimas, o ne padarymas), rodo tik tiek, kad bažnyčia tiki jog tas žmogus dabar yra prie dievo. O ta, kad bažnyčia taip manytų, jis turėjo gyventi šventojo gyvenimą. Ji gyvenimas kirtosi su šventumu, evangeline gyvensena ir t.t. tada tokio asmens niekas šventuoju neskelbs. Žodžiu, pirma eina šventumas, o tada tik paskelbimas. Yra begalė šventųjų, kurie nebuvo paskelbti šventaisiais.
Žodžiu, jau ir pats procesas yra ne padarymo šventu, o paskelbimas šventuoju. Pats pavadinimas viską ir pasako.
Ir čr nėra sprendimas kas bus šventas, o kas ne, tai yra pasakymas, štai šio žmogaus gyvenimas yra mus pavyzdys.
Beje, įdomu tai, jog RKB per 2000 egzistavimo metų, nepaskelbė nei vieno asmens kuris jos anyu tikrai yra pragare.

idenmeyou2014-12-13 21:35
Negalime nei įrodyti, nei paneigti šios vietos, būsenos realumo. Po mirties net ir patekę į pačią blogiausią situaciją negalime būti tikri, kad esame pragare, žmogaus jutimai riboti, galbūt kažkas tik žaidžia su protais. Kita vertus dabar esame Visatoje, bet vis dar svarstome kokia ji, kokios jos ribos, egzistavimo laikas ir ar yra dar kažkas už jos ribų. Mums kyla daug klausimų ir mes vis dar mažai galime pasakyti apie tai kur esame šiuo momentu, tad nėra garantijų, kad tarkim mirus ir patekus į pragarą mes galėsime įrodyti jo realumą pačiam sau.
paragraf 782014-12-13 22:57
Kai kurios religijos kalba apie tai, kad po mirties bus betarpiškas ir visiškas anapusybės pažinimas, nes mes nebūsime apriboti materijos rėmų