"Vaikų su juodomis akimis" fenomenas pastaruoju metu vis plačiau plinta. Vis daugiau žmonių pareiškinėja, kad jie buvo sutikę su šiais baisiais sutverimais ir stebuklingai nuo jų pabėgo.
Dažniausiai "Vaikus su juodomis akimis" pastebi ant namų slenksčio arba prie būtų įėjimo. Jie skambina į duris ir prašo įleisti juos vidun. Iš išorės jiems kažkur nuo 5 iki 14 metų ir atrodo jie keistai, todėl žmones iškarto apima siaubo banga.
Kita jų populiari auka yra automobilininkai. "Vaikai su juodomis akimis" prašo pavežti juos iki namų, arba perlaukti subjurusį orą, o svarbiausia, jie nori, kad juos įleistų į automobilio vidų.
Šis atvėjis įvyko Jutos valstijoje, metai nepažymėti. Vyras važiavo naktį ir sustojo pakeliui, kad pailsėti ir staiga vidury tuščios gatvės pamatė ateinančius prie jo automobilio du paauglius, berniuką ir mergaitę. Juos pamatęs vairuotojas nuleido langą, nes galvojo, kad vaikams reikalinga pagalba. Bet kuo arčiau jie prieidinėjo, tuo žiauriau visa tai atrodė.

Vėliau vyras pasakojo, kad vaikai buvo apsirengę ne šiuolaikiškai, bet jis negalėjo pasakyti kokių metų jų rubai buvo. Labiausiai jį nustebino stipriai išbalę vaikų veidai. Nakty prie mėnulio šviesos jam atrodė, kad nuo jų odos sklido nedidelė šviesa. Šukuosenos jų irgi buvo nesuprantamos, kas irgi atkreipė vairuotojo dėmesį.
Truputi nerimaudamas, vairuotojas visgi surado jėgų paklausti nereikalinga jiems pagalba. Berniukas pasakė "Taip, prašau". Ir tuo momentu vairuotojas pamatė, kad akys vaikų buvo juodos kaip ryklio. Tai sutapo su atskriejusia siaubo banga.
Berniukas pradėjo pasakoti, kad jie pasiklydo dykumoje ir jiems reikia patekti į namus. Jis paprašė vairuotojo atidaryti dureles ir juos įleisti į automobilį. Bet vyras tiesiog negalėjo pajudėti, jį tarsi paraližiavo.
"Tai buvo labai keistas jausmas. Kiekviena kūno lastelė rėkė "Dink iš čia!", bet aš buvau visiškai sušalęs, tarsi užhipnotizuotas. Aš negalėjau atidaryti jiems dureles, bet ir negalėjau niekur nuvažiuoti. Aš mečiausi viduje savo kūno kaip kalinys kalejime".
Labai labai letai vyrui pavyko ištiesti ranką, kad uždaryti langą ir ranka buvo tarsi švinų pripildyta tokia sunki. O vaikai visą šį laiką stovėjo ir tylėdami žiūrėjo į jį. O paskui nutiko kažkas žiauraus šioje istorijoje.
"Vaikai stovėjo ir nedarė jokių bandymų nors žingsnį prieiti arčiau. O aš vis judinau savo ranką ir vat mano ranka pasiekė langą ir tarsi išėjo už ribos kažkio tai nematomo barjero. Ir tuo metu berniukas akimirksniu puolė į priekį ir įsikibo į mano striukės rankovę tuo pat metu besišypsodamas. Ir pasakysiu, kad niekada nepamiršių jo šypsenos. Jo dantys blizgėjo taip, tarsi jie buvo iš metalo".

Ta kraupi šypsena paveikė vairuotoja kaip adrenalino dozė. Kažkokių tai stebuklingu būdu jam pavyko ištraukti savo ranką ir uždaryti langą ir berniukas atšoko atgal su labai nustebusiu žvilgsniu. O paskui jis staiga atsirado automobilio priekyje ir stovėjo taip tarsi bandė užkirsti kelią mašinai. Mergaitė tuo metu stovėjo atokiau ir pas ja buvo pyktas veidas.
Vairuotojas norėjo greičiau nuvažiuoti ir šoko į priekį partrenkdmas berniuką. Vaiko kūnas nuskriejo į šoną. Bet kada išsigandęs vairuotojas pasižiūrėjo į galinio matymo vaidrodėlį, tai pamatė kaip vaikas kėlėsi ir nusibraukė dulkes, tarsi nieko nebūtų nutikę.
"Aš niekada nepamiršiu šito momento. Tai buvo tarsi naktinis košmaras. Aš iki šiol spelioju kas būtų nutikę su manimi, jei bučiau juos įleidęs į mašiną ir nuvežęs į miestą, kaip prašė".



