Skip to main content

Pafilosofuokim

Tai – Anomalija.lt forumo archyvas (2011–2026). Diskusijas galima skaityti, tačiau naujų žinučių rašyti nebegalima.
puodukas2013-06-08 10:43
  Gailestingumas yra liudesys, sužadintas malonės ir linkstantis prie visų su užuojauta: kas nusipelnė pikto, tam  neatsako piktu, o kas nusipelno gero, tam atiduoda dvigubai. Ir jei akivaizdu, kad gailestingumas priskiriamas teisumo sričiai, tai teisingumas(teisinis) -blogio sričiai.
Kaip šienas ir ugnis negali būti vienoje vietoje, taip gailestingumas ir teisingumas negali egzistuoti vienoje sieloje. Isaak Sirin

А милосердие есть печаль, возбуждаемая благодатью и склоняющаяся ко всем с состраданием: кто достоин зла, тому не воздает, а кто достоин добра, тому дает его вдвойне. И если очевидно, что милосердие относится к области праведности, то справедливость – к области зла. Как сено и огонь не могут находиться в одном месте, так милосердие и справедливость не могут сосуществовать в одной душе. Аввы Исаака Сирина слова подвижнические.

Gal labiau tiktų prie citatų, bet tas pasakymas, kad teisingumas priskiriamas blogiui manau imant santykius visuomenėje visai netinkamas, bet tarpusavio santykiuose gal netaip ir toli nuo tiesos?  ???

eternal.bliss2013-06-08 10:51
Visų pirma pats jausmas apibrėžtas neteisingai.
Master2013-06-08 10:59
Yra toks posakis, kurį karts nuo karto sau primenu: „Tu nori būti teisingas ar laimingas?„ Juolab, kad nevisada galima rasti tą tiesą/teisingumą. Jos/Jo kartais net nėra arba žmogaus akiai jis nėra matomas.
Ir dar :).. gailestingumas ir teisingumas gali būti vienoje vietoje (pažvelkime į karalių Saliamoną…), juk teisingumas taip pat gali būti ir neakivaizdus… Ir jis gali būti matomas iš skirtingų kampų. Tarkime duoti antrą šansą savo skriaudėjui (kaip rodoma daugelyje filmų :D… ) Mano manymu pati bausmė nėra teisinga, nes mes negalime bausti už veiksmą nežinodami aplinkybių ir nusižengusiojo emocinės savijautos. Prasikaltėliai patys save nubaudžia.. O ir bausti negali šeip sau, juk bausmė nekaltam tampa nusikaltimu… Žodžiu užburtas ratas.  Na bent jau aš taip manau…
puodukas2013-06-08 11:00
Įdėjau ir rusišką variantą, nes ir man lietuviškas vertimas truputį kitaip skamba. Gal kas teisingiau išversit?
insomnia2013-06-08 11:25
А милосердие есть печаль, возбуждаемая благодатью и склоняющаяся ко всем с состраданием: кто достоин зла, тому не воздает, а кто достоин добра, тому дает его вдвойне. И если очевидно, что милосердие относится к области праведности, то справедливость – к области зла. Как сено и огонь не могут находиться в одном месте, так милосердие и справедливость не могут сосуществовать в одной душе. Аввы Исаака Сирина слова подвижнические.

Šiaip praktiškai teisingai viską išvertei, aš tik patikslinau tas vietas kur netiksliai išversta.
Turėtų būti taip:

O gailestingumas yra liūdesys, sužadinamas malone ir linkstantis link visų su atjauta: kas vertas pikto, tam neatsilygina, o kas vertas gėrio, tam duoda jį dvigubai. O jei akivaizdu, jog gailestingumas priskiriamas teisumo sričiai, tai teisingumas – blogio (pikto) sričiai. Kaip šienas ir ugnis negali būti vienoje vietoje, taip ir gailestingumas ir teisingumas negali koegzistuoti vienoje dvasioje.

eternal.bliss2013-06-08 11:58
Tas Isaak Sirin galestingumą suliejo su pačiu asmeniu. Todėl jautė liūdesį nes jis prisiemė kitų dalią. Kažkokį hibridą sukūrė užuojautos ir egoizmo.

Nėra atsitiktinumų fizikoje, visi susieti ryšiais, ir pats gailestingumas tėra pasekmė teisingumo kuris apima viską, todėl visas samprotavimas tėra labai siauras ir išreiškiantis egoistinį požiūrį į gyvenimą, bloga ir gera.

puodukas2013-06-08 13:07

eternal.bliss rašė:Nėra atsitiktinumų fizikoje, visi susieti ryšiais, ir pats gailestingumas tėra pasekmė teisingumo kuris apima viską,

nors pats užvedžiau temą, bet man čia aukštoji matematika, ypač kai tai prilyginai fizikai.  Čia turi mintyse tą teisingumą- Temidė užrištom akim su svarstyklėm?

  ♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦

Labai nustebino tavo išvada:

Tas Isaak Sirin galestingumą suliejo su pačiu asmeniu. Todėl jautė liūdesį nes jis prisiemė kitų dalią. Kažkokį hibridą sukūrė užuojautos ir egoizmo.

nes čia citata išimta iš konteksto, jis apibūdina Dievą:

  Образ Бога Судии полностью заслонен в восприятии Исаака Сирина образом Бога Любви и Милости. Милосердие, считает Исаак, несовместимо с правосудием:

    Милосердие противоположно правосудию. Правосудие есть уравнивание точной меры, потому что каждому дает то, чего он достоин… А милосердие есть печаль, возбуждаемая благодатью и склоняющаяся ко всем с состраданием: кто достоин зла, тому не воздает, а кто достоин добра, тому дает его вдвойне. И если очевидно, что милосердие относится к области праведности, то справедливость — к области зла. Как сено и огонь не могут находиться в одном месте, так милосердие и справедливость не могут сосуществовать в одной душе.

    Поэтому не следует говорить о справедливости Божией, а можно говорить только о милосердии, превосходящем всякую справедливость:

Dievo teisėjo paveikslą, Isaako Sirino supratime visiškai užstoja Dievo Meilės ir Gailestingumo paveikslas. Gailestingumas nesuderinamas su teisingumu, mano Isaak Sirin:
Gailestingumas priešingas teisingumui. Teisingumas yra sulyginimas tiksliu matu, nes kiekvienam atsilyginama tuo ko jis vertas…. O gailestingumas yra liūdesys, sužadinamas malone ir linkstantis link visų su atjauta: kas vertas pikto, tam neatsilygina, o kas vertas gėrio, tam duoda jį dvigubai. O jei akivaizdu, jog gailestingumas priskiriamas teisumo sričiai, tai teisingumas – blogio (pikto) sričiai. Kaip šienas ir ugnis negali būti vienoje vietoje, taip ir gailestingumas ir teisingumas negali koegzistuoti vienoje dvasioje.
Todėl nevertėtų kalbėti apie dievo teisingumą, o galima kalbėti tik apie Gailestingumą, esantį aukščiau už bet kokį teisingumą.

eternal.bliss2013-06-08 13:42
Viskas visur yra susieta ryšiais, jei žmogus padaro kažką- jis yra susaistęs save su tam tikra pasaulėžiūra kuri jam tai leidžia daryti, sugretina save su ta energija. Ir net jeigu tu jam būsi atlaidus, kas iš esmės tėra atleidimas ne jam o sau, jis vistiek bus pasmerktas būti toje energijoje kurioje pasirinko egzistuoti.

Kaip ir sakiau apie gailestingumą čia buvo parašyta labai egoistiškai.
Jis kyla iš meilės o ne iš savęs sureikšminimo.

Dievas nėra asmuo, todėl nenuostabu, kad žmonės bandantys suasmeninti dievą nutapo jį pagal savo suvokimą. Todėl jis tampa "jų dievu" nors iš tiesų tėra jų ribotas suvokimas, kuris išvis dažnai nesusijas su tuo.
Tą citatą ant tiek suvelta, kad matosi, jog pats žmogus sunkiai tesuprato ką kalba.

a.t.sielis2013-06-08 21:17
Man toks gailestingumo ir teisingumo supriešinimas – svetimas.

Bet kai kuriuos dalykus galima būtų sugretinti su autoriaus priešstata arba pabandyti analogiškai priskirti "pikto" kategorijai.

Matavimas.
Teisimas.

Matavimas reiškia kad veikiama ribotoje sferoje (materialistinio pasaulio sferoje). Beribis gailestingumas ir beribis teisingumas yra aukščiau šios sferos. Matavimas eina lygia greta su eksploatacija – objektai matuojami tam, kad juos galima būtų naudoti savo ribotiems, lokaliems nedvasiniams tikslams.

Teisimas: "neteisk ir nebūsi teisiamas". Taigi, jeigu kalbama apie tokį "teisingumą", t.y. teisimą iš ribotos pozicijos, neteikiant gailestingumo, tada tai irgi pretenduoja į blogio kategoriją.

O dieviškasis teisingumas ir dieviškasis gailestingumas priklauso tyro gėrio sferai. Ir čia gailestingumas aukščiau už teisingumą.

Ar Absoliuti Realybė yra Asmuo? Absoliutas turi turėti daugiausiai savybių už visa kita (jame yra viskas ir daugiau) Taigi, kadangi asmeninis aspektas aptinkamas kūrinijoje, tai ir Absoliuti Realybė turi savo asmeninį aspektą. Kuris aspektas svarbesnis – asmeninis ar beasmenis? Svarbesnis asmeninis aspektas, nes jis vyrauja beasmenio atžvilgiu. Beasmenis aspektas neturi aktyvumo ir išreikštumo, todėl yra neprieinamas. Tik asmeninis aspektas yra prieinamas santykyje su Absoliučia Realybe. Be to, beasmenis aspektas yra tik dalis pilnatvės, kurią sudaro Asmuo.

preacher2013-06-08 21:57
Priežastis – pasekmė. Reikia visada išlikti objektyviems. Už atitinkąmą darbą = atitinkamas atlygis.
Gailestingumas dažnai yra grindžiamas empatija, jausmais, emocijomis, atgaila ir t.t… tačiau gailestis nelogiškas. Būtent ir yra menas situacija įvertiniti logiškai iš įvairių kampų ir priįmti tinkamiausią/objektyviausią sprendimą, išlaikant šaltą racionalų protą, nepalaikant jokios pusės ir atsiribojant nuo subjektyvių vertinimų.
Master2013-06-09 07:42
aš tai su tuo nelabai sutikčiau. Vienas darbas turi daugiau nei vieną pasekmę. Maniakas gali nužudyti mokslininką, kuris butų sukūręs vaistus, kurie būtų išgelbėję žmogų, kuris būtų sukūręs bombą ir ištaškęs pusę valstijos (taip švelniai tariant..) Taigi maniakas tampa herojumu….  ???
Esmė, kad blogą padaręs žmogus pats save nusibaudžia (vienaip ar kitaip). Mes negalime daryti tesingumo (kalbu apie kitų baudimą) taip kaip psichologai ieško pakaltinamų ir nepakaltinamų… (aš to niekaip nesuprantu, nes tai, kad  tu jau padarei nusikaltimą ir reiškia, kad tavyje kažkas negerai…) Žodžiu, o bausdami ir ieškodami tiesos mes tampame nusikalteliais (jeigu dabar kalbama apie tokį tesingumo daryma ). (nors aišku kartais ir tai gerai…)
eternal.bliss2013-06-09 09:45
Nieko neteisingo nėra ;D Jeigu sakom, kad kažkas yra neteisinga ir gali vykti neteisingai, tuomet męs teigiame, kad pati realybė yra neteisinga, kad visa kas yra- sukurta blogai.  ;D Ir tai labai juokinga  ;D Tas kuris teigia taip, mano kad yra aukščiau visko kas yra, čia jau gigantiškas egocentrizmas.  ;D
Jeigu vien tik tikima, kad yra priežastis- pasekmė, veiksmas ir atoveiksmis ar karma- Jokios neteisybės tokiose sistemose negali būti.  😀
preacher2013-06-09 10:47
Master, vargu ar kaip sakai maniakas nužudytu mokslininką ir taptu herojumi. Visu pirma greičiausiai jis nužudytu paprastą moterį, senuką, vaiką, neįgalųjį, nes maniakai yra bailiai ir atmatos, o ne didvyriai. Antra tą mokslininką, kuris nori kūrti virusis turi sustabdyti tam paskirti teisėsaugos organai, o ne vieniši "Taxi driver"iai. Turim gerą pavyzdį Breiviką, kuris vikdė misiją stabdydamas kelią, Norvegijos islamizaviui. Argi toks žmogus nenusipelnė būt nubaustas? Gailestingumas yra nesąmonė, nes nusikaltėliai pajutė gailestingumą, pradeda naudotis sistema, kuri jiems palanki ir taip ant kitų žmonių geros valios, jie pradeda parazituoti. Nusikaltėlis išiepia savo šlykščius dantis ir vis mąsto kaip tik ką apgaut, išdurt ar kaip kitaip prasibaust. Beabejo yra tokiu kurie prasikalsta nenorėdami, pvz sukeldami netyčinę avariją, tačiau žioplumas neatleidžia nuo atsakomybės.
Master2013-06-09 11:44
Preacher, tu visai netaip supratai.
Matai, kad neįmanoma to numatyti. Geras darbas (mokslininko vaistai) gali atnešti blogą. O bloga, (žmogžudystė) gali atnešti gera. Tu negali teisti ir būti teisus jeigu aklai priimi sprendimą. Norint būti teisiam, turi matyti ateitį, praeitį ir žinoti motyvus, žmogaus jausmus. Dostojevskis Nusikaltimas ir bausmė, manau puikiai tinka kaip argumentas. Nusikaltėlis pats save nusibaudė. Ir šeip tu priimei viską tiesiogiai, o aš norėjau pasaukyti, kad maniakas atsitiktinai pasirinko auką, kuri pasauliui galėjo atnešti dar didesnę negandą.. Tai beveik tas pats, kas nuteisti mirties bausme kokį nors teroristą, kuris nužudė tūkstančius žmonių…
Ir kodėl aš taip ginu tuos ¨nenaudėlius¨. Todėl, kad nematau skirtumo tarp jų ir savęs. Jie taip pat mąsto, jie taip pat myli ir jaučia. Jie juk žmonės po galais. Tiesiog galbūt yra siauresnės pasaulėžiūros (kurią kažkas jiems primetė) galbūt patirtos problemos išmušė iš vėžių ar dar kažkas.(galbūt jie nekalti dėl to kokie jie yra.) Jie tiesiog serga arba nežino… Bet manau, kad padarę kažką blogo jie daug labiau kenčia arba susikuria siaubingą aplinką ir taip save nubaudžia. Papildomų baudėjų nebereikia.
Bent aš taip manau.
a.t.sielis2013-06-09 12:04
Šias aptariamas dilemas išsprendžia priežasties-pasekmės dėsnio suvokimas (Žinojimas apie karmos atoveiksmius ir painybes). O taip pat supratimas, kam viso to reikia ir kokia prasmė (sielos tobulėjimas link tyro gėrio per įvairias pamokas)

Pvz. Master kalba apie tai, kad geri veiksmai gali turėti blogas pasekmes. Arba blogi veiksmai gali turėti geras pasekmes. Visa tai karmos (šiapusinės veiklos) bruožai. Tarkime, dirbi akių gydytoju. Kam nors pagydai akis, o tas kas nors padaro ką nors blogo. Atsakomybė tenka ir tau. Vat, darei gera, bet ta veikla sau susikūrei blogą atoveiksmį.

Kita situacija: lietuvius blogiečiai agresoriai kažkada trėmė į Sibirą, o dar kiti blogiečiai agresoriai užsiėmė holokaustu. Iš priežasties-pasekmės sąryšio žinojimo, turėtų plaukti išvada, kad nukentėjusieji patiria savo pačių praeities veiklos atoveiksmius. Todėl, išvada, kad į agresorius dvasios lygmenyje negalima žiūrėti su smerkimu ir teisimu, nes jie yra tik likimo įrankiai, sugrąžinantys pačių nukentėjusiųjų atsakomybę. O patys jie yra sielos, įsipaniojusios į sielai priešingą veiklą. Tokiu būdu, įmanoma net užuojauta agresoriams (ką įrodo modernūs ezoterikai, nagrinėjantys savo praeitus gyvenimus, ir pvz. būna ten tokių buvusių žydų ir buvusių nacių akistatų, kur įvyksta atleidimo ir užuojautos aktai). Bet yra trys lygiai: dvasios, proto ir kūno. Proto lygmeniu, privaloma agresoriaus veiksmus tinkamai įvertinti kaip blogį. Agresorius sau kuria labai blogus atoveiksmius, ir pats ateityje nukentės. Be to, jis praeina pamokas ne pačiu geriausiu būdu, užsiimdamas agresija. Kūno lygmeniu, agresoriaus veiksmai privalo būti sustabdyti, ir agresorius tinkamai ir griežtai nubaustas. Visi šie lygmenys veikia vienu metu. Todėl pvz. po nusikaltimo turi būti teisingas teismas ir įvykdyta bausmė, bet taip pat turi būti ir atleidimas arba vidinė ramybė nusikaltusiojo atžvilgiu.

O koks karmos problematikos sprendimas? Kaip minėjom, net gera karma kuria blogus atoveiksmius. Sprendimas – neužsiimti karma, arba jeigu norima užsiimti gera veikla (gera karma), užsiimti taip, kad tai nesukeltų blogų atoveiksmių.

Master2013-06-09 12:22
Pasikartosiu, juk mes negalime matyti ateities, negalime žinoti, koks mūsų veiksmas atneš gerą, o koks blogą… Visi mes esame susieti. Lyg lašeliai voratinklyje, vienam lašeliui suvirpėjus, jis suvirpina kitus lašelius, kurie kitus ir t.t… Karma išvis… Aš stengiuosi tuo netikėti, nors vien apie tai pagalvojus kyla liūdesys, pyktis ir baimė… Nėra jokios karmos. Ta savoka yra sugalvota bevalių, kurie nenori priimti atsakomybės  už savo veiksmus, nori gauti kažką mainais už gerus darbus, arba nori žinoti, kad tam žmogui  (kuris daro, taip kaip y pats norėtų, bet nedrįsta, nes neva tai yra blogai) atsirūgs… Man tai protu nesuvokiama… Kokia dar karma…  Vien tikėjimas karma, stabdo tobulėjimą, trukdo ieškoti sprendimų…Neleidžia atsakyti už savo veiksmus ir veda į pesimizmą ir egoizmą.
Aš taip manau. Ir jei kas užsimanys užginčyti mano žodžius, atleiskit, aš neatsakysiu, nes ši tema mane labai liūdina… Bijau įkvėpti šios pasaulėžiūros
eternal.bliss2013-06-09 12:24
Nu jau…. a.t.sieli viską taip mistifikuoji. ;D Nesusikursi blogos karmos jeigu pagydisi akis kokiam vagiui net to nežinodamas. Ji išvis netaip veikia. Pats žodis karma apibrėžia žmogaus norą reaguoti į aplinką, karma yra reakcija kuri sukuria tam tikrą realybę. Ji nėra atsakomybė už visus pasaulio žmonių darbus, nes grandinė juk nenutruksta tikrai ties manijaku, jis juk paliečia kitų gyvenimus ir dar kitų, taip sakant tavo logika žmogus kiekvienu darbu prisiema visų žmonių atoveiksmius, energiją. Nesamonė  ;D Jei taip būtų tu nuėjęs į parduotuvę ir nepraleidęs ko nors pirmo, kitą akimirką jau būtum miręs dėl atoveiksmio.  ;D apsurdiška.

Žmogus susikuria savo realybę reaguodamas į ją, ir ta reakcija yra karma, ji nepersekioja tavęs, ji yra tavo bruožas reaguoti į aplinką tam tikru modeliu.
Master va katik parodė reagavimo modelį kuris jei sukurė atoveiksmį kurio nenori. Tai visiškai paprasta.  ;D o čia tokią minčių marmalynę veda a.t.sielis, kad baisu  ;D

a.t.sielis2013-06-09 12:31

Master rašė:Pasikartosiu, juk mes negalime matyti ateities, negalime žinoti, koks mūsų veiksmas atneš gerą, o koks blogą…

Apie ką ir kalbame. Kad geriau neužsiimti veikla, kuri turi tokio nežinojimo, ir kuri gali atnešti blogus arba gerus atoveiksmius, nes tai pavojinga.

Eternal.bliss, tu turi savo karmos sampratą, aš savo 🙂 Be abejo, kad už kito žmogaus veiksmus nesi atsakingas, esi atsakingas tik už savo veiksmus. Bet, kaip minėjo Master, visi yra susieti. Taigi, tas 0,00001 procentas, kuriuo prisidedame prie kažkokio blogio vykstančio pasaulyje – sugrįš. Tuo pačiu 0, 00001 procentų, jeigu tavo atsakomybė buvo tokia maža. Lazda turi du galus. Tai ne mistifikacija, tiesiog filosofinis nagrinėjimas. Bent jau aš tiek per patirtį, tiek per pasaulio stebėjimą įžvelgiu, kad laikas grąžina atoveiksmius. O ir daug šaltinių tai sako.

"Karmos" sąvoka apima ir tendencijas užsiimti tam tikra veikla ar gyventi taip ar ne kitaip, apie ką tu ir kalbi.

Master2013-06-09 12:41
Man tai vistiek atrodo egoistiška, darai gerus darbus, kad jie tau sugrįžtu.
Aš manau, kad reikia mąstyti, gerą darbą daryti ne todėl, kad reikia, o todėl, kad nori, kad žinai dėl ko jį darai ir nelaukti už tai dovanų. Nes geras darbas jau tau yra dovana arba kasdienybė. Va, a.t. sieli, nepagalvoji, kad tu mane liūdini savo kalbomis :D?Kad jos man sukelia nepasitenkinimo jausmą? Lyg ir karma turės už tai tave nubausti… :/ Bet tu juk nežinojai… O ir geras darbas iš mano pusės būtų priimti tą nemalonę ir atsakomybę už ją. Gyvenam dėl savęs, o ne dėl karmos
eternal.bliss2013-06-09 12:45
Kalbi apie kažkokią antros eilės atsakomybę, kaip tau tas atoveiksmis ateis jei tas žmogus kuriam padarei gera darys kažką bloga?  ;D ir kodėl nėra trečios eilės atsakomybės ar ketvirtos? \

Be abejo, kad už kito žmogaus veiksmus nesi atsakingas, esi atsakingas tik už savo veiksmus.

Tarkime, dirbi akių gydytoju. Kam nors pagydai akis, o tas kas nors padaro ką nors blogo. Atsakomybė tenka ir tau. Vat, darei gera, bet ta veikla sau susikūrei blogą atoveiksmį.

Pats sau prieštarauji.

preacher2013-06-09 12:48
Matau kaip kas jau leidžiasi į karmas, dvasingumus, na aš tokiu post'ų net neskaitau.
Master, neįmk to Dostojevskio už griną pinigą, jis tebuvo rašytojas su savom patirtimi ir savo požiūriu ir perspektyva į gyvenimą. Jeigu nusikaltėlio nebausi tai jis kaip laukinis šuo ir toliau bastysis ir kels grėsmę aplinkiniams. Nesvarbu kokioje aplinkoje jis augo, nesvarbu, kad mama ar tėtis jam nerodė meilės, jokie veiksniai nepateisina jo elgėsio ir nesuteike jam teisės nebaudžiamam siautėti. Kaip ir su tuo laukinių šunimi, taip ir su nusikaltėlių jei jis negali, nenori ir nesistenge būti visuomenės dalimi, jei jis savo elgėsiu kelia vien tik žalą aplinkiniams. tuomet toks žmogus turi būti izoliuotas ir jau tada tegul specialistai bando jį auklėti, vesti jam psichoterapijas ir t.t
a.t.sielis2013-06-09 13:04

eternal.bliss rašė:Kalbi apie kažkokią antros eilės atsakomybę, kaip tau tas atoveiksmis ateis jei tas žmogus kuriam padarei gera darys kažką bloga?  ;D ir kodėl nėra trečios eilės atsakomybės ar ketvirtos? \

Be abejo, kad už kito žmogaus veiksmus nesi atsakingas, esi atsakingas tik už savo veiksmus.

Tarkime, dirbi akių gydytoju. Kam nors pagydai akis, o tas kas nors padaro ką nors blogo. Atsakomybė tenka ir tau. Vat, darei gera, bet ta veikla sau susikūrei blogą atoveiksmį.

Pats sau prieštarauji.

Kur čia prieštaravimas? Juk asmuo darė veiksmą – gydė akis. Kam? Nusikaltėliui. Tarkim, nežinodamas. Gerai, tada jo atsakomybė mažesnė, bet atoveiksmis bus. Už ką? Už jo veiksmą, o ne už nusikaltėlio. Bet nusikaltėlio gydymas, kad ir nežinant, nėra gerą pasekmių grandinę kuriantis veiksmas, todėl atitinkamai sugrįš. Ir tai bus įvertinta tobulai.

Ir ta grandinė tęsiasi ne iki pirmos eilės, bet iki begalybės. Bet atoveiksmiai tokie subtilūs, kad jie ir reiškiasi taip, kad pvz. tiesiog gyvensi tokiame pasaulyje, kur kitų pradedama nepastebima įvykių grandinė veiks kažkuo ir tave. Pvz. mes sėdim Lietuvoje, valdžia tvarkosi vienaip ar kitaip, ir mūsų gyvenimą tai įtakoja vienokiu ar kitokiu nedideliu mastu. O galėjom gimti Norvegijoje, Nepale ar kokioje kitoje šalyje, ir gyvenimas būtų kažkuo kitokio pobūdžio.

Kitaip sakant, principinė karmos (šiapusinės veiklos) pasekmė yra buvimas šiapusiniame pasaulyje su visais jo dėsningumais.

Master rašė:Man tai vistiek atrodo egoistiška, darai gerus darbus, kad jie tau sugrįžtu.

Gerai pastebėta, kad šiapusinė veikla yra egoistiška. Tai kaip bandymas užsidirbti kelionei į kurortą. Darai gerus darbus ir tikiesi gero atoveiksmio. Bent jau aš nesiekiu daryti nei gerų, nei blogų darbų. Mano siekis – pažinti sielos esmę ir veikti atitinkamai.

Va, a.t. sieli, nepagalvoji, kad tu mane liūdini savo kalbomis :D?Kad jos man sukelia nepasitenkinimo jausmą? Lyg ir karma turės už tai tave nubausti… :/

Na, kai atrašei liūdnai, tai supratau, kad liūdina, bet aš čia niekuo dėtas. Aš juk rašau ne konkrečiai tau, tiesiog aptarinėju tam tikras tiesas. Žinojimas – šviesa, nežinojimas – tamsa. Žinojimas kartais gali turėti kartų skonį, bet galutinis rezultatas – gėris. Ir be abejo, mano veikla, kad ir šis rašymas, turės atoveiksmį, kurį patirsiu. Bet kas to išvengia? Orientuojuosi į išėjimą iš šio užburto rato, bet kol kas nesu dar iš jo išėjęs.

eternal.bliss2013-06-09 13:20
Ir kaip tau sugryš tas atoveiksmis jeigu nežinosi, kad pagydei kokį manijaką kuris poto ką nors neigiamo padarė?

Na, kai atrašei liūdnai, tai supratau, kad liūdina, bet aš čia niekuo dėtas.

Tai pala tas akių gyditojas yra atsakingas už to nusikaltelio padarytą žalą ir kitų žmonių kančią o tu nesi atsakingas net už savo veiksmus?

Tai kodėl čia karma neveikia net pirmoje eilėje o ten veikia net ir antroje? arba kaip sakei begalinėje.
Tai kokia čia išimtis? ;D

Master2013-06-09 13:29
Preacher – 🙁 ir vėl manęs nesupratai. Dostojevskiu pasirėmiau tik tiek, kad parodyčiau, jog nusikaltimą padaręs žmogus kenčia ir pats save nusibaudžia.
Toooliau, aš nesijaučiu visiškai švari. Priešingai jaučiuosi lyg nešiočiausi nuodemę savyje ir negalėčiau jos nuplauti, dėl to kenčiu.( velnias kaip krikščioniškai nuskambėjo) Aš spėju, kad taip ir jaučiasi tie žmonės.. Aš pati nepadariusi kažko ar padariusi kažką negero pergyvenu už tai dvigubai… Nuo vaikystės manęs niekas nebausdavo. Pamenu, kai pamelau tečiui… Grįžęs namo ir tai sužinojęs, jis man abėjingai pametė maišelį guminukų ir pasakė, kad manimi labai nusivylė … Žinojau dėl ko, ir dėl to labai kentėjau… Turbūt gauti į kailį būtų buvę lengviau, nei matyti melo sukeltas pasekmes. Teisingai elgiesi ne dėl kitų, o dėl savęs.

preacher rašė:Jeigu nusikaltėlio nebausi tai jis kaip laukinis šuo ir toliau bastysis ir kels grėsmę aplinkiniams.
Kaip ir su tuo laukinių šunimi, taip ir su nusikaltėlių jei jis negali, nenori ir nesistenge būti visuomenės dalimi, jei jis savo elgėsiu kelia vien tik žalą aplinkiniams.

Matai vilkas,kojotas, laukinis šuo irgi turi širdį ir irgi geba mylėti, nori būti mylimas, jaučia… O naminis šuo taip pat žiūri į lauko pusę ir taip pat nori pasibastyti. Taip, kad visi mes esame žmonės, todėl turime jausmus. Nešiojamės gėrį ir protą,tuo pat metų visi mes turime polinkį į nuodėmę… Kitaip tariant ar laukinis ar naminis šuo, jis vistiek lieka šunimi.
A.t sieli, ar tu neturi krikščioniškų požiūrių, nes dar pamenu kaip kalbėjai apie pragarą ir jo būtinumą…
Na labiau pritariu eternal.blisui
Chm… Bet tai nesvarbu :3

a.t.sielis2013-06-09 13:37
eternal.bliss 🙂 iš tavęs daugiau reiktų tikėtis. Nuvili 🙂

Žodžiai painūs, jie įveda prieštaravimus. Bet realybėje, kurią aptarinėjame netobulais žodžiais, prieštaravimo nėra.

Kaip sugrįžta atoveiksmiai? Galima aptarti palyginimais, bet reikia suprasti, kad palyginimas tik "nuoroda į", o ne pats dalyko pilnavertis atspindėjimas. Pvz. įmetam akmenuką į vandens telkinį. Pasklinda bangelės. Jos atsimuša į krantą ir sugrįžta atgal.

Laikyk namuose gyvatę, ir ji gali įkąsti. Gali nežinoti, ar ji nuodinga ar ne, bet kai įkąs, tai ir pamatysi. Atitinkamai, šiame gyvenime kartais patiriame kitų daromą blogį mums. Kas kaltas? Kas atsakingas? Kodėl tai turime patirti? Mūsų pačių atsakomybė, atoveiksmiai, kurie ateina iš veiklos, susikaupę per be galo ilgą laiko tarpą (praėjusius gyvenimus ir šį gyvenimą). To nereiktų kažkaip supaprastinti, galima tiesiog suvokti apibendrintą visumą, kuri pati išsiskaidytų iki subtiliausių bangų. O apibendrinta visuma: gyveni tokioje tokioje vietoje, toks ir toks kūnas, charakteris, likimas ir gyvenimo tėkmė atneša įvairiausių įvykių ir pats atitinkamai veiki pagal savo duotybes.

O dėl to, ką sakiau Master, kad aš niekuo dėtas dėl jos nuliūdimo, tai čia daugiau buitinis išsireiškimas, taip kad neieškok prieštaravimo tarp to, ir to, ką sakiau žemiau: kad atoveiksmis bus. Iš tikro, nesiekiau jos nuliūdinti, nei konkrečiai dėl to rašiau, nei manau, kad jos liūdesys būtinai yra blogas dalykas 🙂 Tų žodžių prasmė tokia. Nežinau, kodėl jai liūdna, kai aptarinėjame realybės aspektus. Realybė liūdina? Mane irgi kartais liūdina, bet toks šis pasaulis, jame visko yra. Kur čia blogis ir kur čia kieno kaltė?

Master2013-06-09 14:16
Nepyk sieliau, gal kažką ne taip supratau. Bet…
Tu tiki karma, tu tiki krikščionišku pragaru…
Ir tikini savo tikėjimo tikrumu… Bet tai nelogiška…
Kas dėl mano liūdėjimo, tai aš labai jausmingas ir lengvai paveikiamas žmogus atitrūkęs nuo realybės. Todėl net žodis gali paveikti emociškai. Bet aš ne apie tai, tiesiog pasistengiau tavo teoriją pritaikyti praktiškai 🙂 (matau, kad labai nesėkmingai)
a.t.sielis2013-06-09 14:40
Master, visai sėkmingai pritaikei mano teoriją. O dėl jausmingumo, tai čia nieko blogo. Tokia prigimtis.

Kas link krikščioniško pragaro, aš nekalbėjau apie krikščionišką pragarą. Manau, nėra labai logiška taip skirstyti dalykus. Ar krikščioniui skauda kitaip nei nekrikščioniui? Ar problemų turi tik krikščionys, kiti neturi? Pagal mane, pragaras, o tiksliau, pragarai, egzistuoja, ir tai nepriklauso nuo kurios nors religijos ar pasaulėžiūros. Yra ne viena religija, kurios apie pragarą informuoja savo savitu būdu.

Kas link karmos, tai čia vėlgi moderni painiava, kai įsivaizduojama, kad veiklos-atoveiksmių sąryšis ir pragarų bei rojų egzistavimas yra tarpusavyje kažkuo prieštaraujantys dalykai. Jie akivaizdžiai neprieštarauja tarpusavyje: blogos veiklos pasekmės – blogos, geros veiklos – geros (su atitinkamai subtiliais atvirkštumais, kuriuos jau aptarinėjome). Tai pasekmės gali pasireikšti įvairiais įvykiais šiame gyvenime, po mirties einančiame gyvenimo etape (gyvenimu pragaro buveinėse ar rojaus buveinėse) ar naujuose žemiškuose gyvenimuose.

Ši painiava kyla iš nesusipažinimo su visa pasaulio dvasinės patirties įvairove. Pvz. tai ką aš kalbu, perėmiau tik iš vienos tradicijos. Bet yra kitų religinių sistemų ir mokymų, kurių kiekviena atskirai taip va pristato ir skleidžia dalines koncepcijas apie karmą ir pragarą ir pan. ir priešpastato. Yra daug skirtingų karmos sampratų, daug religinių sampratų apie pragarą/dangų/nuodėmę/doringą ir teistinę veiklą, daug sielos buvimo ar nebuvimo sampratų, ir t.t. ir pan. Kaip ir gyvenime, daug pažiūrų, nuomonių, gyvenimo stilių. Viena kitam nelygu.

Galiausiai, čia tarkim "bendros temos", tema "pafilosofuokim", tai kokia prasmė kalbėti šioje temoje ir šiame kontekste bei nagrinėti šiuos "mistinius dalykus", kaip karma, religija ir t.t.? Nes tai suteikia atsakymus, paaiškina dalykus giliau, leidžia kažką įžvelgti. Puodukas davė citatą apie gailestingumą ir teisingumą. Po to, pasirodė, kad kalba eina apie Dievą. Po to, diskusija pasisuko į pasaulio sudėtingumus, kur neaišku, kas teisinga, kas ne, kas gera, kas ne. Į tai atsakymus duoda supratimas apie veiksmo-atoveiksmių sąryšį ir asmeninę atsakomybę už savo likimą, ir egzistencijos bei veiklos lygių suvokimas, kad sudėtingumai harmonizuojasi iš aukščiausio lygmens perspektyvos. Ir kaip suprasti pradinėje citatoje pateiktą ištarmę, kad "teisingumas yra pikta"? Čia vėlgi perėjus visus lygmenis ir jų dėsningumus, iš tikro pasimatys, kad bendro paveikslo nežinojimas gali padaryti taip, kad "teisingumas" bus ribotas, dalinis, todėl taps problemišku. Bet neįmanoma sutikti su autoriumi, kad dieviškasis teisingumas patektų į pikto kategoriją. Tai nesusipratimas.

preacher2013-06-09 19:23
Master, matau iš tavo žinučių, kad greičiausiai busi 14-16 metų jaunas žmogus, kuris dar tik bresta, gyvena idealais, prisikaito įvairios literatūros ir t.t Tačiau iš to išaugama. Nuo tolimesnės diskusijos pasišalinu.
Master2013-06-09 19:35
Preacher, taip, tu kaip ir atspėjai, bet tu kalbi su idėjomis, ne su žmogumi :3 O šeip pagal tavo supratima gautusi taip, kad kuo žmogus labiau sensta, tuo jis įgauna stipresnį sugebėjimą matyti blogį… Nemanau, kad taip yra… Kad pažintum pasaulį nereikia į jį žvelgti pro pesimisto prizmę…
Aplamai iš tavo žinučių susidarau įspūdį (kaip ir tu manajį) kad jautiesi intelegentas tarp bomžų, degradavusių paauglių, ir rusiškai kalbančių pacanų su proto liekanomis. Na ką gi… Nežinau kur tu gyveni, bet taip yra ne visur, ir nereikia spręsti pagal tai… Ech… Aš taipogi baigiu, nes visiškai nukrypta nuo temos.
puodukas2013-06-09 19:43

a.t.sielis rašė:Bet neįmanoma sutikti su autoriumi, kad dieviškasis teisingumas patektų į pikto kategoriją. Tai nesusipratimas.

Šitam video ir kitų autorių panašios mintys, bet man nesigauna atpasakoti savais žodžiais, tad įdedu visą video rusų kalba (apie 10 min) YouTube vaizdo įrašas▶ Žiūrėti YouTube

eternal.bliss2013-06-09 19:47
Veiksmas nevisada turi atoveiksmį kaip ir karma nėra stabili, ir akmenyje iškalta. Pati ji apibrėžiama tavo būviu, energija, reakcija arba veiksmu. Pvz gerus įvikius žmogus gali interpretuoti neigiamai taip sukuriant neigiamą energiją ir ją skatinant atoveiksmiu, kuris sukuria neigiamą realybę. Arba atvirkščiai į iš pažiūros neigiamus įvikius reaguoja teigiamai ir juos paveikia teigiama kryptimi, iš jų kažką išmoksta kažko sužino, gauna teigiamos patirties- ir situacija tampa teigiama, taip sukuriamas teigiamas atoveiksmis, teigiama realybė.

Arba pvz žmogus esantis neigiamoje pasaulėžiūroje, atlieka kažkokius neigiamus veiksmus per kurį laiką pakeičia pasaulėžiūrą ir tas atoveiksmis išvis gali neateiti. Jeigu kalbi apie energijos gryžtamajį ryšį tai pvz žmogaus kurio energija yra tyra negali net prakeikti nes tiesiog neigiama energija nelimpa prie jo. Taspats ir su neigiamais įvikiais- tu negali patirti realybės kuri nėra tavos energijos, turi nusileisti iki to lygio kurioje pats įvikis gali egzistuoti. Ir visi atoveiksmiai begalybės eilių tau neateis nes jie negali ateiti, tu turi nusileisti į tokį pat lygį, kad gautum tą atoveiksmį. Todėl daugumai žmonių tas gerumas kurį jie mano duodantys neateina.

a.t.sielis2013-06-09 20:49
Karma (šiapusinė veikla ir jos atoveiksmiai) nėra stabili, tas tiesa. Mes bandome aptarti šiapusinę veiklą stabiliomis sąvokomis ir principais, labiau supratimui, bet realybė nėra sudaryta vien iš šiapusinės veiklos, o ir pati šiapusinė veikla bei jos atoveiksmiai nėra mechaniški ir nekintantys. Visa tai kinta ir gali būti keičiama. "Žmogus savo laimės (arba likimo) kalvis". Tačiau: laivo kursą galima pakeisti, bet kad nuplaukti į kitą vietą, reikalingas laikas.

Toliau, kaip suprantu, eternal.bliss nemano, kad egzistuoja valdantis Absoliutas, kaip Asmuo. Bet tada nėra kas suteiktų kokius dėsnius, ir apskritai nėra pagrindo kokiai nors realiai įvairovei, vyksmui, reiškiniams.

Kiek pats suprantu ir girdėjau, tai Absoliutus Asmuo žino visų gyvų esybių veiklą (tarp jos ir karmą) ir būtent Jis laiko pavidalu sugrąžina pamokančius atoveiksmius gyvosioms esybėms.

Taigi, asmuo atlieka veiksmą. Tą veiksmą žino Aukščiausioji Sąmonė. Ir atitinkamai, veiksmo atoveiksmiai anksčiau ar vėliau bus sugrąžinti. Bendrąja tvarka, arba su specialiu dėmesiu. Tai nėra mechaniška, todėl jeigu gyva esybė pasikeitė iš esmės, pamokos taip pat pasikeis iš esmės. Kitaip sakant, nuo blogų atoveiksmių visumos galima apsivalyti, gauti nuodėmių atleidimą.

Galima tai bandyti suvokti per sukurtos-sugrįžtančios energijos prizmę, bet tai iš esmės tas pats, tik kiek kitu kampu pažiūrėta (per bendros tvarkos dėsningumus ir stebimas analogijas) ir kitais žodžiais išreikšta. (Energeia – graikiškai, "veikimas"). Nes viskas vyksta laike, ir klausimas toks: kaip, kada ir kokio pobūdžio atoveiksmiai sugrįš? Jeigu sekti bangų vandenyje palyginimu, tai kas yra tas nejudamas krantas, į kurį atsimuš ir sugrįš bangos, ir kokios formos bus grįžtančios energijos bangos? Vėl susiduriame su visatos ribomis, ir anapusybe, t.y., transcendencija, Aukščiausiuoju Absoliutu. Kaip bangavimas sklinda, galime stebėti, stebėdami mums matomo pasaulio dėsningumus ir darydami vienokias ar kitokias išvadas, bet jeigu kelti klausimą, kokia viso to pirminė priežastis, ir kas sudarė sąlygas egzistuoti bangavimui, bangavimo dėsniams, ir terpei, kurioje bangavimas sklinda, tai vis vien reikia kalbėti apie Absoliutą.

Ir visi atoveiksmiai begalybės eilių tau neateis nes jie negali ateiti, tu turi nusileisti į tokį pat lygį, kad gautum tą atoveiksmį.

Būtent, apie ką ir kalbu. Kad principinis karminės veiklos atoveiksmis pasireikš tuo, kad asmuo liks karminės veiklos pasaulyje t.y., tame lygyje. Ir patirs viską atitinkamai. Juk sąsajų grandinė nusitęsia tiek geriems veiksmams, tiek blogiems. Be to, sąsajų grandinių koncepcija yra skirta daugiau supratimui. Čia ne matematika ir ne modeliavimas.
Jeigu kalbame apie dvasiškai tyrus asmenis, tai jie neatlieka karminės veiklos, ir nėra priversti nusileisti į karminį lygį bei patirti atoveiksmius.

eternal.bliss2013-06-09 21:37
Žinok visiem būtų geriau jei rašytum paprasčiau. Aš ir galiu taip papilstyti savokomis,terminais ir išsireiškimais, kad ir sunku skaityti būtų ir kalbėtumemės tik dviese, jeigu išvis.

Jeigu sistemai reikalingas asmuo kuris ją prižiūrėtų tuomet pati sistema nėra tobula, tai nori teigti, kad sukurta realybė nėra tobula ir kad pats kurėjas nėra tobulas?  😀
Labai viską migla aptrauki ir tom aukštom materijom kurios yra tik iliuzines.

Absoliutas yra absoliutus  ;D pati savoka reiškia, kad jis yra viskas todėl tiek tu tiek aš esam jis kaip ir visa kita kas egzistuoja. Dievas asmenyje tėra realizavęsis asmuo, arčiau vienybės su sistema, harmoningesnis, todėl jis supranta dėsnius ir gali jais manipuliuoti taip sudarydamas "visagalio įspudį" tačiau jis nėra konkrečiai absoliutas kaip visuma, jis tėra jo dalis, todėl tokie asmenys negali būti gretinami su visuma, jie yra jos dalis ir dėl to gali būti joje.

Dėsnis ir yra dėsnis nes jis apibrėžia realybę, jo niekas nekuria jis yra pačios realybės pagrindas.

Beto tokie teiginiai kaip girdėjau, man sakė, na tiesiog net negalima jų pavadinti argumentais , visa pasaulėžiūra tuomet paremta nuogirdomis.

ir tokios savokos kaip nuodėmių atleidimas- nu niekas tau tų nuodemių neatleidžia, tu pats tampi kitoks todėl ir viskas keičiasi, tai koks dar atleidimas? nereikia velti čia kažkokių mistinių butybių kurios valdo žmones ir jiems atleidžia ar nuteisia. Kažkokios pasakos…

Beto butybė kuri yra nekintanti negali egzistuoti realybėje kuri paremta kitimu, jis turi būti bent kiek kintantis, kad egzistuotų. Todėl dievai asmenyse vistik turi vietos kisti ir tobulėti kad egzistuotų, ir todėl nėra pilnai absoliutųs. Jeigu nori daugiau suprasti apie tą dievo sąmonę paskaitys straipsnį kurį parašiau, ten būtent apie tai.

puodukas2013-06-09 21:51
Ar palei karmos dėsnius įmanomas toks atvejis, kaip aprašyta Evangelijoje pagal Luką (Lk 23;40-43), kai nusikaltėlis, tik prieš mirtį supratęs savo nuodėmes, patektų į dangų?

Prie to paties, dar viena Isaako Sirino citata:
Atlygis būna ne už gerus darbus, iš ne už pastangas, dėl jų, bet gimstančiam nuo jų susitaikymui(pažodinis vertimas, prasmė sudėtingesnė)

Воздаяние бывает не добродетели,
и не труду ради нее,
но рождающемуся от них смирению.
преп. Исаак Сирин

eternal.bliss2013-06-09 21:58
Aišku įmanomas, tačiau jam reikėtų didžiulės valios pakeisti save, todėl jam būtų reikalingas didžiulis skausmas, netiek fizinis kiek emocinis.
Turi suprasti, kad "dangus" tėra energija kurioje žmogus egzistuoja nėra čia jokios mistikos, jeigu esi pozityvus, kitaip sakant tave traukia teigiamumas, galvoji teigiamas mintis elgiesi teigiamai, siela tuomet ir yra traukiama teigiamumų ir nukeliauja ten. Tai paprasčiausia trauka, nėra jokio cerberio kuris skirsto tu ten eini o tu ten. Reinkarnacija yra tas pats, kas tave traukia ten tu ir esi, ten tu ir keliausi.

O čia apie tą atligį tai konkrečiai aprašomas pats realybės principas. Nesvarbu ar tu darysi gerus darbus ir lauksi atlygio, ar gerų tikslų būsi kupinas, tau vistiek nebus atlyginta, bet jeigu susitaikysi su tuo, kad tavo gyvenimas yra paskirtas geriui, tuomet tavo gyvenimas toks ir bus. Susitaikymas yra išraiška kuri pasako jog žmogus visiškai tiki kad tai ivyks, ir kadangi tai yra visiškas tykėjimas jis visada išsipildo. Bet jį pasiekti yra netaip lengva kaip norėti, kad kažkas ivyktų  🙂

Dabar dar labiau viskas apibrėžiama, karma yra visiškas tykėjimas kažkuo. Tas kuris kenkia, bus nubaustas ne atoveiksmio o pačio jo gyvenimo, nes jis yra tokioje pasaulėžiūroje kurioje tai yra įmanoma, todėl jis tokią pat energiją ir pritrauks. Jis pats sau sukurs pragarą  ;D

Susikurkit sau rojų  ;D

a.t.sielis2013-06-09 22:50

eternal.bliss rašė:Žinok visiem būtų geriau jei rašytum paprasčiau. Aš ir galiu taip papilstyti savokomis,terminais ir išsireiškimais, kad ir sunku skaityti būtų ir kalbėtumemės tik dviese, jeigu išvis.

Pritarčiau, kad jau į per daug sudėtingus klodus nukeliavome, ir naudos iš to nelabai yra. Šitas yra paskutinis mano post'as šioje temoje, tikiuosi.

Jeigu sistemai reikalingas asmuo kuris ją prižiūrėtų tuomet pati sistema nėra tobula, tai nori teigti, kad sukurta realybė nėra tobula ir kad pats kurėjas nėra tobulas?  😀

Nežinau, kuo Aukščiausiojo Asmens visažinumas ir begalinės Jo dėmesio ir įtakos galimybės yra netobulos. Tai tobula. Absoliutas neišsemiamas, todėl gali išsiskleisti begalybe realybių, kurios visos tobulos ir pilnavertės.

Absoliutas yra absoliutus  ;D pati savoka reiškia, kad jis yra viskas todėl tiek tu tiek aš esam jis kaip ir visa kita kas egzistuoja.

Na, aš nesu Absoliutas, esu tik atomiška vienos iš Absoliuto energijų dalelė. Kažkurioje temoje forume aptarinėjome ar siela ir Dievas lygūs (temoje apie Gintaro pokalbius).

Dievas asmenyje tėra realizavęsis asmuo, arčiau vienybės su sistema, harmoningesnis, todėl jis supranta dėsnius ir gali jais manipuliuoti taip sudarydamas "visagalio įspudį" tačiau jis nėra konkrečiai absoliutas kaip visuma, jis tėra jo dalis, todėl tokie asmenys negali būti gretinami su visuma, jie yra jos dalis ir dėl to gali būti joje.

Nežinau iš kur tai sugalvojai. Absoliutas apima visus aspektus. Asmenybiškumo aspektas yra labiausiai vyraujantis bet ko atžvilgiu, (analogija: aktyvus asmuo gali valdyti neaktyvius objektus, kaip pvz. žmogus akmenį) todėl būtent Aukščiausiasis Asmuo yra visagalis ir pirminis būties koncentruotas pavidalas. Iš Jo kyla visos visumos.

Kaip suprasti? Beasmenis aspektas, pagal apibrėžimą yra neišreikštas ir neaktyvus, neapibrėžiamas, neapibūdinamas, neapčiuopiamas, visada toks pats. Taigi, beasmenis aspektas neturi ir negali turėti jokių galių. Taip pat, beasmenis aspektas gali būti tik dalinis, jis negali išreikšti aktyvumo, ir dominuoti aktyvumo atžvilgiu. Tik asmuo yra aktyvus, beasmeniškumas gali būti asmens dalis, bet ne atvirkščiai (didesnis gali tapti mažesniu, bet mažesnis tapti didesniu – negali). Aktyvi, dinamiška visaapimanti esatis ir yra asmuo arba sąmonė. Kitaip ji negalėtų būti iš savęs, savarankiškai aktyvi.

Dėsnis ir yra dėsnis nes jis apibrėžia realybę, jo niekas nekuria jis yra pačios realybės pagrindas.

Jeigu dėsnis statiškas, jis negali egzistuoti pats savaime, kažkas yra šalia jo (pvz. energijos), kaip statiškas gali valdyti dinamišką energiją? Todėl tik dinamiškasis gali būti realybės pagrindas. Kaip minėta, dinamiškas esantysis, veikiantis iš savęs, yra sąmoningas, todėl asmuo. Dėsniai arba tvarkos nurodo į proto arba sąmonės buvimą. Savaime iš nieko egzistuojantis tvarkingas beasmenis dėsnis – jokie rimti šaltiniai tokio būties pagrindo nepatvirtintų, jis neįtikimas ir filosofiškai. Tik pati save gyvai plėtojanti dinamiška visuminė būtis gali būti viso vyksmo šaltinis ir valdytojas.

Beto tokie teiginiai kaip girdėjau, man sakė, na tiesiog net negalima jų pavadinti argumentais , visa pasaulėžiūra tuomet paremta nuogirdomis.

Be to, kad sakiau, kad ne pats tai išgalvojau, pateikiau ir pakankamai išsamių filosofinių apibendrinimų ir argumentų. Nėra ko kabinėtis prie elementaraus išsireiškimo, nurodančio, kad remiuosi tam tikra konkrečia žinojimo sistema, o ne pats spėlioju.

ir tokios savokos kaip nuodėmių atleidimas- nu niekas tau tų nuodemių neatleidžia, tu pats tampi kitoks todėl ir viskas keičiasi, tai koks dar atleidimas? nereikia velti čia kažkokių mistinių butybių kurios valdo žmones ir jiems atleidžia ar nuteisia. Kažkokios pasakos…

Labai paprasta. Per daugelį gyvenimų susikaupia gerų ir blogų atoveiksmių kraitis. Laike tie atoveiksmiai turėtų būti patirti. Galima gerinti savo atoveiksmių kraitį beasmeniu būdu, nesikreipiant tiesiogiai į Aukščiausiąją Valią, bet paklūstant nustatytiems dėsniams, darant gerus darbus ir keičiant save, ugdant žinojimą. Tai apvalo laipsniškai. (pavyzdys: budizmas ir kitos beasmenės koncepcijos srovės) Kitas būdas, gauti atleidimą, kreipiantis tiesiogiai į Aukščiausiąją Valią. Toks nuoširdus kreipimasis jau rodo pasikeitimą. Gyvo asmens pasikeitimas suteikia valdančio gyvo Asmens kitokį požiūrį ar specialų dėmesį. Tai irgi laipsniška, nes per akimirką šventuoju netampama. Tai jau teizmas.

O dėl "mistinių būtybių", tai tavo sampratos empirikams, patikėk, ne mažiau mistinės, tai nematau čia jokios problemos. Atseit, tu kalbi ne apie mistiką, o aš mistifikuoju? Juokinga. Bet kokia kalba apie karmą priklauso mistinių dalykų sričiai. Nebent jau labai suredukuota į psichologiją karmos samprata.

Beto butybė kuri yra nekintanti negali egzistuoti realybėje kuri paremta kitimu, jis turi būti bent kiek kintantis, kad egzistuotų. Todėl dievai asmenyse vistik turi vietos kisti ir tobulėti kad egzistuotų, ir todėl nėra pilnai absoliutųs.

Tai gyvas asmuo visada yra kintantis, nes Jis veikia. Kadangi Jis begalinis, Jo kūrybinės galios plečiasi be galo, ir visados yra naujos ir šviežios. Dvasinėje amžinybėje skleidžiasi begalinių tobulumų visuma. Kame čia problema?

Berods, pats bandai suprasti absoliutą per žemiškas asmens sampratas. Bet Absoliutus Asmuo ir tai, ką matome kaip asmenis šiame pasaulyje – iš esmės nelygiaverčiai dalykai. Ne veltui įvairių religijų šventi raštai sako: "nieko nėra į Jį panašaus ar kas Jam prilygtų".

Tuo dedu tašką. Per daug sudėtingi filosofiniai apibūdinimai tai, todėl bendrai lietuviams, man tame tarpe, labiau verta pasilikti prie paprastesnių dalykų, ir eiti būtent praktikos keliu, o žinios tada išsiplės natūraliai ir savaime.

eternal.bliss2013-06-09 23:34
Sviestas sviestuotas.
Net nebenoriu atsakyti.
a.t.sielis2013-06-09 23:36

eternal.bliss rašė:Sviestas sviestuotas.

Good. Tai malonu buvo aptarti pakankamai esminius dalykus, spaudžiu dešinę 🙂

puodukas2013-06-10 16:22
Kad nekurti naujos temos, (prie temos pavadinimo tiktų ir tokia tema):  Išdidumas tai teigiama savybė ar neigiama?

citatos ta tema:
Jei kas pasakys, kad geriau didžiuotis darant gerą, nei susitaikint padarius nuodėmę, tas visiškai nesupranta  išdidumo žalos, nei susitaikymo naudos.
      ♦♦♦♦♦♦
Įsivaizduok, jei nori, kad, jei kas prikelia mirusius, išgydo raišus, apvalo raupsuotus, bet tai daro didžiuodamasis-niekas negali būti blogesnis, netyresnis ir kaltesnis už jį.Jonas Auksaburnis

Если кто скажет, что лучше гордиться, делая добро, чем смиряться, согрешая, тот совсем не понимает ни вреда гордости, ни пользы смирения (35,190)
  ♦♦♦♦♦
Представь, если хочешь, что кто-нибудь воскрешает мертвых, исцеляет хромых, очищает прокаженных, но с гордостью – никто не может быть хуже, нечестивее и виновнее его (43, 277).  Святитель Иоанн Златоуст

eternal.bliss2013-06-10 16:44
Na jei nori paprastos mechanikos – išdidumas tėra pareiškimas, kad "aš esu toks", tai yra sureikšminimas savęs kuris veda prie sustabarėjimo. Su šia savybe neįmanoma pasiekti jokių gerų rezultatų meditacijoje, suvokime. Tas pats sureikšminimas žinių, suvokimo užkerta betkokį kelią gauti tokius kaip sakant žinių antplūdžius. Beto genijai kiek pastebėjau nesureikšmina savo genialumo, vien dėl to, kad pats išdidumas, susireikšminimas, visiškai sustapdytų betkokį tobulėjima ir jų talentas pranyktų. pvz.: Tesla
Pafilosofuokim