Susidėvėjusį 1995 m. gamybos zondą „Galileo“ NASA nusprendė palaidoti Jupiteryje – NASA suplanavo, kad zondas įskries į milžiniškos planetos atmosferą ir žus. Tačiau kai kuriems toks sprendimas sukėlė nerimą – mat „Galileo“ įmontuotas šiluminis plutonio reaktorius. Jei zondas ir jo plutonio reaktorius nukristų į Jupiterį, ar nekiltų grėsmė, kad Jupiteryje prasidės grandininės reakcijos ir Saulės sistemoje įsižiebs antra žvaigždė – Jupiteris? Juk vandenilines bombas padega detonavęs plutonis. O Jupiteryje vandenilio yra nepaprastai daug.
NASA zondas „Galileo“ prie Jupiterio atskriejo 1995 m. gruodžio 7 d. ir planetos bei jos palydovų tyrimus vykdė beveik 8 metus. Zondas į Žemę atsiuntė galybę mokslinės informacijos, kuri iš pagrindų pakeitė Jupiterio sistemos sampratą.
Tačiau per tą laiką „Galileo“ smarkiai suseno. Įtakos tam turėjo ir siaubinga Jupiterio radiacija. Misijos pabaigoje tyrimų instrumentai pradėjo vis dažniau gesti ir klysti. Galiausiai tyrėjai sunerimo, kad vieną dieną apskritai praras ryšį su zondu. Jei taip įvyktų, „Galileo“ ir toliau suktųsi aplink Jupiterį ir, ko gero, kada nors nukristų į kažkurį iš Jupiterio mėnulių.
Zondas „Galileo“ prieš startą 1995 m. nebuvo sterilizuotas, tad jo viduje apstu Žemės bakterijų. Jei zondas nukristų į kažkurį iš Jupiterio mėnulių, tas dangaus kūnas būtų užterštas žemiškomis bakterijomis. Todėl NASA nusprendė, jog geriausia būtų zondą palaidoti Jupiteryje – taip būtų eliminuota biologinės taršos grėsmė.
Nors mokslininkams nė nekilo abejonių, kad tai saugus ir išmintingas sprendimas, maža grupelė žmonių ėmė nerimauti. Juk „Galileo“ įrengtas šiluminis plutonio reaktorius. Jei zondas su visu reaktoriumi nukristų į Jupiterį, ar nekiltų grėsmė, kad tai jame sukels grandininę reakciją ir Saulės sistemoje įsižiebs antra žvaigždė – Jupiteris?
Juk vandenilines bombas padega detonavęs plutonis. O Jupiteryje vandenilio yra nepaprastai daug. Kadangi antros žvaigždės mūsų Saulės sistemoje neturime, ko gero, norėtume išgirsti, kad jos ir neturėsime. Tačiau ar taip galėtų įvykti? Ar apskritai tai gali kada nors įvykti?
Atsakymas – daugybė „ne“. Ne, to nesukeltų joks iš Žemės atskriejęs zondas. O ar Jupiteris kada nors gali virsti antrąja Saulės sistemos žvaigžde?
Man kilo klausimų:
1. "Jei zondas nukristų į kažkurį iš Jupiterio mėnulių, tas dangaus kūnas būtų užterštas žemiškomis bakterijomis". So what? Kas čia blogo, kad jis apterštų palydovą žemės bakterijomis? Juk jos vistiek neišgyventų dėl pražūtingos radiacijos.
2. Net jei ir Jupiteris užsiliepsnotų, negi tai sukeltų kažkokių didelių bėdų? Taigi per mažas…
3. Dėl kokių medžiagų Jupiteris spinduliuoja tiek daug radiacijos? Juk rodos kosmose tiek rediacijos nėra kiek aplink Jupiterį…
4. Argi nebūtų smagu pamatyti antrą "saulę"?
