Aprašysiu kelių metų įvikius kurie gali būti susija, o gal ir ne.
1. Laukuose girdėtas labai keistas garsas tarytum objekto, kuris judėtų be jokio variklio. Konkrečiai garsas toks tarytum didelis objektas skrietu ore, t.y oro pasipriešinimas, jokio variklio užimo, ar dar kažko. Esu mates tiek ir parasparnių, lėktuvų, sklandytuvų, ar t.t. nieko panašaus. Esu tik vieną tą kartą susidūręs su tokiu keistu garsu. iškarto atkreipiau dėmesį į dangų, bet nieko neistengiau pamatyti, tuomet stebėjau horizonta, šitaip lengviau pastebėti lėktuvą kuris skrenda aukštai ir garsas atsilieka nuo pačio objekto. Tuomet kai garsas nutolo pastebėjau praktiškiai tašką (buvo jau toli horizonte) kuris tiesiog lanku nuskriejo i šoną. Beto visa tai girdėjau nevienas ir kitas žmogus taip pat patvrtino, kad garsas buvo labai keistas.
2.Miegant prabudau apie 4-3 nakties, jau beveik beužmiegant, prieš akis iškilo veidas, kaip ir tokio žmogaus, atrodė suauges bet vaikiškų bruožu turėjo, neatrodė nei baisus nei labai išskirtinis. Prasibudinau iškarto, nes labai keista atrodė. Pradėjau klausytis, nebuvo taip kad negalėjau kažko pajudinti, tiesiog nenorėjau judėti o kažka išgirsti. Taip klausiausi kokias kelias akimirkas, ir išgirdau kaip kažkas pradeda bėgti, konkrečiai 2 žmonės ganėtinai mažo ugio nes labai jau žingsiukai bėgimo tankūs buvo, pats garsas atrodė labai realus nes grindys visiškai taip pat "traškėjo" tarytum kažkas bėgtu jomis. Po to pradėjo stipriai plakti širdis, spengimas ausyse prasidėjo, tuo laiku dar girdėjosi kaip nubėga iki koridoriaus. Spengimas praktiškai labai stiprus buvo, ir po to po biški atslugo, ir šiluma. Nebuvo visa tai nemalonu, ar kažkokio skausmo, atrodė tarytum kraujospudis pakilo labai stipriai ir spengimas ausyse būtent tuo to , kuomet širdis pradėjo nurimti plakusi taip stipriai, spengimas kartu ir praėjo. pasidarė šilta, maloniai visai bei atoslūgis, kaip kad po kokio masažo atsipalaidavimas, ar po sporto, nugriuvus ant lovos. Apimė miegas, bet žinojau jog jei užmigsiu dabar, tuomet nežinosiu ar tai sapnas buvo ar ne, ir ar išvis atsiminsiu, todėl atsikėliau ir nemiegojau.
Va tokia ta patrtis. Ateiviais niekada nesidomėjau, nebuvo įdomu, niekada nekėliau didelio skirtumo ar jie yra ar ne, niekada nenorėjau jų pamatyti ir t.t. Konkrečiai nesvarbi tema visa laika buvo. Tiek ir dabar neįdomi.
Plius pridėsiu, kad atsitikimas laukuose buvo kuomet mintis kontroliavau, tuo metu vis ilgiau išbūdavau be vidinio dialogo, ar minties.
Gal kas panorės paanalizuoti, arba taip pasiskaityti. Stengiausi kuo konkrečiau aprašyti be pridėtinių nesamonių.




