O kaip jus ziurite i organu donoryste? Gal jau turite issieme korteles? Ar ryztumetes tam? Taip/ne – kodel?
Organu donoryste po mirties
Šešėlis rašė:Neturiu ir net negalvoju apie tai. Nesu toks pasiaukojantis 😀
Bet kodel? 🙂 Argi nenoretum, kad tau mirus, kazkas Zemeje gautu antra galimybe gyventi? 🙂
Pats neesu išsiėmęs donoro kortelės, net kažkaip negalvojau apie tai. Reiks pamąstyti ties šiuo klausimu.
Benamis rašė:
Šešėlis rašė:Neturiu ir net negalvoju apie tai. Nesu toks pasiaukojantis 😀
Bet kodel? 🙂 Argi nenoretum, kad tau mirus, kazkas Zemeje gautu antra galimybe gyventi? 🙂
O kodėl turėčiau norėti? 😀 Čia maždaug žmonės pasirašo, jei netyčia anksti mirtų, aš to daryti nesiruošiu. Tuo labiau jei koks organas sustreikuoja, tai reikia ne pasekmę pašalinti (organą keisti) o priežastį, nes taip tik atidedi savo mirtį. Aišku visi atvejai skirtingi.
Turiu kortelę, kartas nuo karto duodu kraują, ir ruošiuosi tapti kaulų čiulpų donoru. Manau, kad išgelbėti žmogui gyvybę, sau nei truputėlio nepakenkiant turėtų būti ne geras darbas, o tiesiog savaime suprantamas veiksmas. Ir nereikia leisti, kad tavo tingumas, apsileidimas ar neracionalios baimės atimtų kitam žmogui galimybę išgyventi.
Beje, išsiimdamas kortelę susidūriau su šiokiom tokiom problemom. Panevėžy mano šeimos gydytoja apie tokį dalyką nebuvo visai girdėjusi. Ir vos ne išvarė velniop, nes tipo sugalvojo, kad mano tėvams būtų nemalonu, jei mane mėsinėtų.
Kaune taip pat nežinojo nei kokių dokumentų reikia, nei ką daryti, nei kur siųsti. Bet nuėjo prie kompo, viską susidaro ir ten jau leido užpildyti 🙂
Bet esmė tokia, kad, pasirodo, ne tiek ir daug gydytojų žino ką reikia daryti tokiais atvejais. Tai jūs patys pasidomėkit, kad galėtumėt vietoje joms paaiškint 🙂
TinSoldier rašė:Bet esmė tokia, kad, pasirodo, ne tiek ir daug gydytojų žino ką reikia daryti tokiais atvejais. Tai jūs patys pasidomėkit, kad galėtumėt vietoje joms paaiškint 🙂
Gal galėtum papasakoti, kaip ten viskas vyksta?
Beje, seniau teko girdėti, kad gydytojai specialiai nesistengia išgydyti paciento, nes tuo metu labai trūksta tam tikrų organų donorų. Bet kaip bebūtų, aš visai už. Kraują duodu, kodėl gi nepagalvojus ir apie tai…
Neisha rašė:Gal galėtum papasakoti, kaip ten viskas vyksta?
Beje, seniau teko girdėti, kad gydytojai specialiai nesistengia išgydyti paciento, nes tuo metu labai trūksta tam tikrų organų donorų. Bet kaip bebūtų, aš visai už. Kraują duodu, kodėl gi nepagalvojus ir apie tai…
Nieko ypatingo ten nevyksta. Tiesiog užpildai anketą, kurioje nurodai savo duomenis, pasirenki kokių organų nenori aukoti(arba ar nori aukoti visus), pasirašai ir po keletos dienų jau esi organų transplantacijos centro sąrašuose. Po 2-3 savaičių į pašto dežutę gauni donoro kortelę, kuria gali mojuoti kitiems prieš nosis ir girtis kokia sąmoninga esi 🙂
Gydytojui ir laiko gali trukti, jis ir valgyti gali norėti, ir šiaip tingėti, todėl gali nuspręsti negydyti sunkiai sergančio. Bet kuriuo atveju, susirgus, tenka kliautis gydytojo etika ir sąžiningumu. O šiaip, nemanau, kad medikui yra kokia nors nauda numarinti vieną, kad išgelbėtų kitą. Jei gali išgyventi tik vienas, kokia jam nauda dar ir žmogžudžiu(iš esmės) tapti?
Be to, kiek per paskaitą girdėjau iš buvusio chirurgo Narbekovo, net jei turi donoro kortelę, gydytojai atsiklaus tavo artimųjų ir tik tuomet persodins organus. Jei tavo artimieji nesutiks, – gydytojas paliks tavo organus ramybėje. Todėl specialiai tave numarinęs gydytojas gali labai žiauriai prasimesti.
Taip kad, nemanau, kad yra didelė galimybė, kad tavęs nuspręs negydyti vien todėl, kad esi donorų sąraše 🙂
TinSoldier rašė:Bet kuriuo atveju, susirgus, tenka kliautis gydytojo etika ir sąžiningumu.
Ko jau ko, bet šiuolaikiniam medikam labai trūksta sąžiningumo ??? Išvis gydytojo specialybę tūrėtų turėti tik savo darbui pasišventęs žmogus, o iš savo asmeninės patirties labai jau nebepasitikiu aš dabartiniais medikais. Ypač po to, kai Panevėžyje vietoj dvigubo kojos lužio man nustatė visai kitokią traumą. O dar geriau, tai Vilniuje, kai po neseniai tūrėtos avarijos vietoj skubios apžiūros, klinikoje pareikalavo šeimos gyditojo išrašo :-[
Kas dėl temos, tai palaikau organų donorystę 🙂 Manau, kad tai geras pasirinkimas, deja pati tokios kortelės kolkas neturiu. 🙂
TinSoldier rašė:Šešėli, jei koks nors organas sustreikuoja, kartais nebebūna laiko šalinti priežastį. Todėl ir persodinamas organas. Kad spėtų žmogų pagydyti. Ir nebūtinai jaunas turi užsilenkti. Organų tinkamumą lemia ne amžius, o jų būklė. Jei per daug nesuvarei, tai ir 60ties metų tavo organai gali tikti. Tik po mirties tai nuspręs gydytojai.
Tai ir sakau, kad visi atvejai skirtingi. O apie kraujo davimą, tai esu girdėjęs ne kokių atsiliepimų iš daktarų. Čia jei reguliariai duodi.
O organų atidavimas kai tau jų išviso nebereikia, nekelia sąmoningumo.
Be to organizmas neatsisako ir nepradeda streikuoti nuo harmoningo gyvenimo. 🙂
eternal.bliss rašė:O organų atidavimas kai tau jų išviso nebereikia, nekelia sąmoningumo.
Ir kodėl gi nekelia sąmoningumo? Vien ta mintis dar esant gyvam, kad galbūt pasitarnausi po mirties, tūrėtų kaip ir kelti sąmoningumą.
Pasiaukojimo aktas atliekamas vien jau tuo, kad nusprendei būti donoru, nes tai laivas valios aktas ir apsiprendimas.
Kaip, kad badaujantis , atiduoda duonos riekę vaikui, nors supranta, kad jis gal dėl tokio pasirinkimo numirs.
O dėl organų- Nežinai kam bus atiduota, ir ne tu tai nuspręsi, gali persodinti pijokui arba vairuotojui kuris padarė avariją girtas, o gal tiesiog žmogui kuris nuolat nervavosi ir gyveno ne taip kaip norėjo.
Žmogaus organizmas sukurtas, kad pats išsivalytų, jis negenda savaime. Todėl visi tokie įvykiai yra grynai tik pamoka. Be to ganėtinai didelė, nes žmogus turi susitaikyti su neišvengiamybe, kas gali privesti prie didžiulio sąmonės pakilimo ir laimės bei ramybės, kurios jis negalėjo pasiekti per visą savo gyvenimą nes žinojo, kad turi tam laiko.
eternal.bliss rašė:Žmogaus organizmas sukurtas, kad pats išsivalytų, jis negenda savaime. Todėl visi tokie įvykiai yra grynai tik pamoka. Be to ganėtinai didelė, nes žmogus turi susitaikyti su neišvengiamybe, kas gali privesti prie didžiulio sąmonės pakilimo ir laimės bei ramybės, kurios jis negalėjo pasiekti per visą savo gyvenimą nes žinojo, kad turi tam laiko.
O kodėl tik susitaikyt? Jei tarkim pagal tave, tos ligos tariamai kyla iš savęs pačio, tai kodėl nesuteikus tam nelaimingam žmogui antro šanso kad ir ,kaip sakai, pasitaisyti sąmoningume? Gal toks įvikis ne tik išgelbės gyvybę, bet ir suteiks žmogui daugiau supratimo apie gyvenimą ir jam suteiktą dovaną?
Yra ir tokie donorai kurie gyvi būdami atiduoda kai kuriuos savo organus, pvz. inkstą.
Be to kalbėdamas apie susitaikymą norėjau pasakyti, kad žmogus tiesiog pradeda džiaugtis gyvenimu, o ne susitapatina su liga ir panirsta į depresiją.
Taip daugiau žmogus dėkingumą atiduos, ir tave sups teigiamesnė energija, bet sąmonės tai tavosios labai neįtakos.
eternal.bliss rašė:Spermos donorai irgi pakyla sąmoningume? 😮
Ką tu čia vis pezi apie sąmoningumo kėlimą?
Donorystė nėra būdas pakelti sąmoningumą. Tai yra pakelto sąmoningumo pasėkmė.
Energetiniai donorai irgi labai sąmoningi. 🙂
Kurie ten dvasiniai mokytojai dar donorų korteles turi? ;D
Pagal tave visi iki vieno turėtų turėti donoro korteles. ;D
eternal.bliss rašė:aha, tuomet spermos donorai labai sąmoningi. 🙂
Šiaip spermos donorai nlb tinkęs pavyzdys, nes dažniauisiai tai daroma dėl pinigų, dėl asmeninės naudos.
eternal.bliss rašė:Energetiniai donorai irgi labai sąmoningi. 🙂
Nekišk savo šuldubuldu į žemišką temą. Neklaidink žmonių rimtose temose kišdamas tokias nesąmones.
eternal.bliss rašė:Kurie ten dvasiniai mokytojai dar donorų korteles turi? ;D
Pagal tave visi iki vieno turėtų turėti donoro korteles. ;D
Sąmoningas žmogus nebūtinai turi būti koks guru, ar pan. Kraujo, organų ir pan., donorai yra pakankamai sąmoningi, kad jiems rūpėtų kiti žmonės. Ir tai yra sveikintina.
Jei tu sąmoningumą įsivaizduoji tik kaip šūdmaliavimą apie visokias energijas, mistines pievas ir visokias keliones per nežemiškus lygius, ką čia forume darai, tai čia tavo problema.
Kol tu svaigsti apie kažkokius savo išgalvotus filosofinius išvedžiojimus, kiti žmonės tiesiog daro tai, kas kuria gražesnį ir tvarkingesnį pasaulį.
Jei tau taviškis variantas atrodo priimtinesnis.. tebunie.
Va pvz dabar puikus energetinis donoras būtum ,nes tave kabina tai ką aš sakau ir nervas ima.
Davimas ne visada yra sąmoningas veiksmas.
Dėl sąmonės lygių- altruizmas, tebunie, bet suvokus, kad visa kas nutinka yra tik pasekmė- tuomet suprantama, kad pats žmogus to siekė ir tai yra pasiektas jo tikslas.
Pvz nereikia gydyti sužeistus nuo karo, patys žmonės taip parodo, kad problema yra karas, jie ne problema, jie pasekmė. Sukeliam karą- tada gydom sužeistus ir pati karo problema lieka nepastebėta, neišspręsta, taip propaguojamas aklumas.
Palieku rimtiems žmonėms temą ;D
TinSoldier rašė:Be to, kiek per paskaitą girdėjau iš buvusio chirurgo Narbekovo, net jei turi donoro kortelę, gydytojai atsiklaus tavo artimųjų ir tik tuomet persodins organus. Jei tavo artimieji nesutiks, – gydytojas paliks tavo organus ramybėje. Todėl specialiai tave numarinęs gydytojas gali labai žiauriai prasimesti.
Ot tai logika… :-\
O gydytojams logika tokia, kad, jei neatsiklausę išmesinėtų, tai artimo žmogaus mirties traumuoti žmonės po teismus gydytoją užtampytų prisigalvoję, kad tyčią numarino. Tiesiog apsidraudžia nuo to.
eternal.bliss rašė:Pasidomėk kuris ten susivokęs žmogus turi donoro kortelę. 🙂
Ir kokie gi tie neva "susivokę" žmonės?
eternal.bliss rašė:Dėl sąmonės lygių- altruizmas, tebunie, bet suvokus, kad visa kas nutinka yra tik pasekmė- tuomet suprantama, kad pats žmogus to siekė ir tai yra pasiektas jo tikslas.
Pvz nereikia gydyti sužeistus nuo karo, patys žmonės taip parodo, kad problema yra karas, jie ne problema, jie pasekmė. Sukeliam karą- tada gydom sužeistus ir pati karo problema lieka nepastebėta, neišspręsta, taip propaguojamas aklumas.
Pats žmogus tai siekė? Nereikia gydyti sužeistųjų, nes patys žmonės kalti? Wow, pas tave tikrai nėra paprasto žmogiškumo ;D
O ir šiaip, be karo nebus ir taikos 🙂
Kiekvienas pasirenka ir visiškai žino ką patirs gyvenime, be to jausmai, būsenos ir potyriai yra neutralūs, tik požiūris sukuria gerą ir blogą. Padėti reiktų, bet tai neturėtų apakinti lygtais taip problema išsprendžiama, Tai tik pačio sukelto skausmo malšinimas, ir tai net ne pagalba, o savo sukelto jovalo kuopimas.
Todėl žmonės turi susidurti su pasekme, Kad pamatytų ką daro ne taip. Nes glaistant pasekmes pats reiškinys tik didės, ir nukentės tik dar daugiau žmonių.
eternal.bliss rašė:Padėti reiktų, bet tai neturėtų apakinti lygtais taip problema išsprendžiama, Tai tik pačio sukelto skausmo malšinimas, ir tai net ne pagalba, o savo sukelto jovalo kuopimas.
Todėl žmonės turi susidurti su pasekme, Kad pamatytų ką daro ne taip. Nes glaistant pasekmes pats reiškinys tik didės, ir nukentės tik dar daugiau žmonių.
Šioje temoje nenagrinėjami globalių problemų sprendimo būdai. Čia kalbama apie organų donorystę, kaip apie patį procesą, ir kad jo nauda yra beveik nenuginčyjama. Ar pati pagalba ligoniui yra jo problemos išsprendimas? Kogero taip, ir nereikia nukrypti į kaip pats greičiausiai pavadintum "problemų šaknis".
Ko gero taip??…. Nebekalbu ;D Kaip nematai, kad tai tik problemos atidėjimas, ji vis tiek kažkada išlįs vėl. Sėkmės…
eternal.bliss rašė:Kaip nematai, kad tai tik problemos atidėjimas, ji vis tiek kažkada išlįs vėl. Sėkmės…
O tu nenorėtum, kad tau būtų suteiktas antras šansas ir galėtum kai ką pataisyti? 🙂 Tarkim, tau persodina tam tikrą organą ir nuo tada tu supranti, kaip reikia save saugoti – t.y. imiesi sveiko gyvenimo būdo, sveikai maitiniesi, sportuoji, galų gale pasineri į patį save. Sakysi, reikia apie tai galvoti anksčiau? Bet mes juk žmonės, mes klystam, o dažnam reikia ir gero "spyrio į užpakalį", kad atsipeikėtų 🙂 peace!
