Tuos paminėtus potyrius man pavyko pajusti paskaičius kažkur rastas instrukcijas. Viskas mano atveju vyko taip: tiesiog eidamas miegoti atsiguliau ant nugaros, kambaryje tamsu, ramiai kvėpuoji nosimi, stengiesi apie nieką negalvoti, tik sutelkti visą dėmesį į virš viršugalvio įsivaizduojamą tašką. Nesiblaškyti mintimis sunkoka, bet po kiek laiko pavyksta. Dėmesio išblaškimas šiek tiek nutolina potyrius.
Taip ramybėje pragulėdavau gal keliolika minučių. Po to galvoje ima pamažu viskas suktis, judėti, atrodo, tarsi linguotum, siūbuotum, pradedi nebejusti lovos, atsiranda kritimo pojūtis. Kūnas būna apstingęs, aptirpęs, bet jei norėtum, pajudėti galėtum. Atsiranda vos juntamas kūno kutenimas lyg vibravimas. Kvėpavimas padažnėja, bet galbūt iš baimės, nes buvau prisiskaitęs, jog OBE praktikuotojų jau tik ir laukia paralelinės būtybės.
Tuomet reikėtų pradėti galvoti apie pakilimą iš kūno, tačiau man to nepavyko sąmoningai atlikti. Baimė nugalėdavo, mintys išsiblaškydavo ir potyriai baigdavosi.
Įdomu tai, jog atlikinėjant tokią praktiką kelias dienas iš eilės ir nutraukus, kartais rytais pavykdavo minėtus potyrius pajusti savaime. Tiesiog atsibundi, esi dar užsimerkęs, junti, kad esi sustingęs, tave krečia šiurpliukai, junti, kad siūbuoji. Esi sąmoningas pilnai. Tuomet aš mintyse bandžiau apsiversti ant šono (pasak instrukcijų, tai vienas iš būdų išeiti iš kūno), ir jausmas toks lyg iš tiesų verstumeisi ant šono, bet iš lovos neiškristum, o kabėtum šalia jos veidu žemyn į grindis. Tuomet viskas baigėsi ir atsmirkiau. Viskas savo vietose.
Po OBE instrukcijų bandymų padažnėjo ir Lucid dreams potyriai ar kažkas panašaus. Pamenu, kad miegu lovoje, ir girdžiu, kaip virš galvos padėtas radijas kalba, diktorius aiškiai taria žodžius, groja muzikėlė, juntu, kad kambaryje šviesu, spalvota (sunku pasakyti, kaip gali jausti spalvas, tuomet buvo vasara), toks jausmas, lyg nemiegotum, o snūduriuotum negiliai. Tada atsibundu, viskas lyg ir normalu, tik radijas jau neįjungtas, bet šviesumas kambaryje identiškas.
Kitas panašus potyris buvo bendrabutyje vakare. Mes buvome 3 kambariokai. Vienas skaitė knyga savo lovoje, kitas buvo išėjęs dušan, o aš atsiguliau į savo lovą pasnausti, nusisukau į sieną. Prisnūdau, tuomet vėl pasireiškė Lucid dream ar kažkas panašaus. Gulėjau lovoje tokioje pat pozoje, ant šono nusisukęs į sieną. Girdėjau kaip už mano nugaros kalbasi keli draugai, vienas jų su mumis negyveno. Atsimerkęs mačiau "bliedna" šviesa apšviesta kambario sieną, ant jos už mano nugaros stovinčių draugų šešėlius. Viskas atrodė ypač tikroviškai. Tuomet atsibudau. Šviesa ta pati, gulėjimo padėtis ta pati, viskas tas pats, tik dingę šešėliai ir draugų pokalbiai.
Prisimenu dar vieną potyrį, kuris galbūt taip pat tėra Lucid dream. Tai įvyko savaime miegant. Pajutau, kad pakilau prie kambario lubų. Pagalvojau, kad man pagaliau pavyko OBE. Buvau sąmoningas, man taip atrodė. Apsisukau pažiūrėti į save gulintį lovoje, bet ten pamačiau kažkokį mėlyną raibuliuojantį kūną. Berods buvo ir standartinis "šniūrelis" nuo mano kūno iki besklandančio manęs. Kažkodėl dideliu greičiu nugara atgal iššokau pro sienas į lauką iki kito daugiabučio. mačiau medžius, namus. Staiga vėl sugrįžau vėl į savo butą. Tada pabandžiau paskraidyti po kambarius. pamenu, buvo prieblanda, brėško vasaros rytas. Sklendžiau palube, iš arti mačiau spintos viršų, sienose esančius elektros laidų užmaskuotas angas (nežinau, kaip jas pavadinti). Viskas atrodė tikroviška. Tada pažiūrėjau į laikrodį. Jis buvo kažkoks kitoks, jo ten net neturėjo būti. Rodė kažką neaiškiai. Tuomet pabandžiau nuskristi pas kaimynus už sienos, pas kuriuos niekada nesu buvęs. Ir ką gi, man nepavyko kirsti sienos, pagavau save bandantį įsivaizduoti, kas ten už jos yra. Tai tiek.
O dabar pagalvojus, jei OBE egzistuotų, kaip tai palengvintų šnipų darbą, kriminalistų ir t.t.