Aisku atsisakymu pasitaiko ir per paprastas keliones kurios pasibaige iprastai, be skaudu zmoniu netekciu, taciau pasak kai kuriu tyrimu, zmoniu atsisakiusiu kelioniu skaicius kai ivyksta katastrofa, yra zymiai didesnis.
Trys laimingieji per plauką išvengė „FlyDubai“ katastrofos
Elvirą Isajevą išgelbėjo tai, kad naktį prieš lemtingąjį skrydį ji praleido švęsdama su draugais ir skrydį pramiegojo.
Nežinau, ar mane išgelbėjo sėkmė, ar mane ginantis angelas sargas, ar net motinos maldos? Aš esu labai nusiminusi, – savo istoriją pasakojo E.Isajeva. – Įvykis mane išgąsdino ir giliai sužeidė. Nemažai mano draugų skrido tuo reisu ir žuvo. Man tai yra baisi trauma.“
Dar vienas žmogus praleido reisą „FZ981“, nes prieš kelionę pametė pasą. Deja, per lėktuvo katastrofą žuvo šio vyro žmona, nes ji nusprendė į kelionę vykti viena.
Moteris, žinoma tik kaip Jekaterina S., turėjo į Dubajų skristi kartu su sūnumi, bet staiga persigalvojo. Tačiau lėktuvu skrido kiti Jekaterinos šeimos nariai, tarp jų – jos vyras ir brolis. Visi jie žuvo katastrofos metu.
Žiniasklaida pranešė, kad Jekaterina apie sudužusį lėktuvą sužinojo iš žinių laidos. Skelbiama, kad moteris patyrė šoką ir atsisakė su bet kuo kalbėtis apie tragediją.
lrytas.lt
Mįslinga statistika
Mokslininkas Williamʼas Coxʼas išsiaiškino, kad 28 traukiniuose, kurie patyrė katastrofas, keleivių buvo gerokai mažiau nei kituose, kurie riedėjo tais pačiais maršrutais likus savaitei iki avarijos arba praėjus keletui dienų po jos. Negana to, sudaužytuose arba nuo bėgių nuriedėjusiuose vagonuose buvo kur kas mažiau keleivių nei tuose, kurie per avariją nenukentėjo. Amerikiečių sociologas Jamesʼas Statonʼas, ištyręs 50 lėktuvų katastrofų ir geležinkelių avarijų, išsiaiškino, kad daugumoje atvejų šios transporto priemonės talpino tik 60 % keleivių. Jeigu jų būna daugiau nei 75 %, tuomet avarijų tikimybė gerokai sumažėja.
Susidomėjęs tokia statistika, J. Statonʼas apklausė žmones, kuriems pavyko išvengti žūties, nors tragedijos metu jie turėjo būti katastrofos vietoje. Paaiškėjo, kad dauguma jų nieko nenujautė: išvengti nelaimingo atsitikimo padėjo susiklosčiusios aplinkybės. Vienam keleiviui prieš kelionę suskaudo pilvą, kitam – netikėtai mirė artimas žmogus, trečias tiesiog lipdamas laiptais išsisuko koją ir pavėlavo į traukinį… Tokių atsitiktinumų būta šimtai.
Šio mokslininko tyrimai sukėlė tikrą ažiotažą. Tarp entuziastų, susidomėjusių šiais faktais, buvo ir siaubo romanų autorius Stephenʼas Kingʼas.
Netrukus po to, kai žinomas rašytojas pirmą kartą susipažino su J. Statonʼo teiginiais, Logano oro uoste sudužo aviakompanijos „Majestic Airlines“ laineris. Žuvo visi 94 juo skridę keleiviai. Atslūgus emocijoms, sumanus rašytojas, apsimetęs žurnalistu, paskambino į šios kompanijos biurą ir paprašė informacijos apie tai, kiek žmonių, įsigijusių bilietus, neišskrido šiuo reisu. Paaiškėjo, kad tokių buvo 16. Nors paprastai, anot šios kompanijos darbuotojo, vidutiniškai neišskrenda tik 3 žmonės. Negana to, dar 15 keleivių tik dėl jiems vieniems žinomų priežasčių atsisakė skristi šiuo lėktuvu. Tačiau paprastai atsisako skristi ne daugiau nei 8 asmenys.
Galbūt žmonės avarijose žūsta ne atsitiktinai, o dėl to, kad taip numato aukštesnės jėgos? Gal pastarosios sprendžia, kam dar ne laikas mirti, ir visais įmanomais būdais trukdo patekti į gyvybei pavojingas situacijas?
