Kas turi skeptišką požiūrį į tam tikrus suvokimus – tai tėra nusiteikimas prieš gėrį arba blogį.
(Kalbos logika) nuolat spinduliuoja savo logiką, kuria remtis turi kiekvienas, antraip remiantis svetima logika, gaunasi nesusipratimas (klaida) – įsijungia logikos apsauga nuo "perkaitimo". Tokias klaidas kalba fiksuoja (neleidžia prasibrauti į aukštesnes stadijas (kaip Dievo kūrėjo)), tada, galimos neigiamos pasėkmės pasireiškiančios kaip neteisingu suvokimu, nesuvokimu, tikrovės nefiksavimu. Tačiau, būna atvėjų, kai suvokiama svetima logika – tai gali būti betkas – menas, šokis, mokslas.
*Kalbos logika – logika būdinga vienos tautos kalbantiesiems, suteikianti skirtingą (savitą) pasaulėžiūrą apie bendrus dalykus kitų tautų atžvilgiu, pasireiškianti suvokimo forma. Pagal tradicinį požiūrį (nekišant Vakarų) (skirtingas namų pavidalo suvokimas, maistas, papročiai, tradicijos ir t.t.).
Tai ryškiai matoma, kaip skirtingos tautos žmonės turi skirtingus įsitikinimus, skirtingai suvokia pasaulį – vieni daugiau, kiti mažiau. Skirtingose kalbose – žmonės kuria skirtingus tekstus, skiriasi teksto ir sakinio formuluotė, išdėstymo tvarka. Pati kalba – ji yra pradžių pradžia – pagrindai suvokti aplinką – realybę. Pavyzdžiui, naujus metus pasaulis originaliai sutinka sausio 1d., tačiau kitos valstybės , kaip Kinija – švenčia vėliau, jie orientuojasi pagal mėnulio kalendorių. Kad ryškiai skiriasi ir papročiai – akivaizdu. Bet kitataučiai to nedaro, arba bent tie – kurie nesuvokia ką reiškia tos tautos kalbos žodžiai.
Šiuolaikinės technologijos ir populiarūs gaminiai iš Vakarų skiepyja vakarų kultūros logikos pradmenis, kurie kuria modernų gyvenimą. Viskas dabar atrodytų kitaip, jei ne vakarų išsikišimas į Europą. Ištikrųjų tai Švietėjiško amžiaus "sindromas" – primenantis Vakarų kultūrą. Europa būtų gaminusi ir kūrusi savo suvokimu modernų gyvenimą, kuris neprilygtų Vakarų – tačiau lygiavertiškumu prilygtų. Kol visada buvo maišymas, Vakarų kultūros Europoje, negalėjo Europa plėstis savo savitumu. Europa ištikrųju turėjo savo stilių ir spėjo pasirodyti ir išsaugoti šia diena, kuris galbūt baigėsi – baroko stiliumi (klasikiniu) – kada stilius tapo Europai nebesvarbus – viską pradėjo imti iš vakarų. Vakarai pasiūlė greitesnį ir patogesnį sprendimą, kažkam atrodė patogu (privesti žmones prie vieno (suvokimo)(amerikietiško-angliško). Pati Lietuva ir kitos baltijos šalys yra negeroje situacijoje – buvo užgrobtos ir patyrė "streso", kada turėjo adaptuotis prie svetimos kultūros iš (Rusijos)+(Vokietijos). Tada buvo skiepyjama svetima kultūra, kita. Per tai – buvo pamiršta bent daugelis papročių kuriuos tos šalys darydavo, viskas tapo nebetikra. Tos šalys buvo patampytos virvute (kol buvo reikalingos), kada nebereikalingos – pamestos (bet išeikvotos savitumu).
Bet – man, visdėlto, rišasi su kalba, tai – kas žinoma vienos tautos žmonių – yra tik grupė žmonių – tai nėra bendra pasaulio logika, kiekviena šalis vis skirtingai orientuojasi – tiek šventėse, tiek papročiuose – visos yra išskirtinės ir daro (suvokimu) kiekviena tauta skirtingus žmones viena kitos atžvilgiu.
Manau, kad iš kalbos… Nes tik dalis žmonių suvokia tokią kalbą – kokią ir išmoksta (tai gali būti tik viena – kuria nuolat orientuojamasi, kuria nuolat mąstoma, gilinamasi kas yra aplinkoje). Kada išmokstama kelios kalbos – logikos pinasi dar labiau ir tai yra naujadarių žodžių formavimas ir daryba. Tačiau, pasaulio suvokimas – tik prasiplečia, daugiau žinoma ir galima suvokti – tik (tai nėra gerai). Nors galima įskiepyti (kaip kitos šalys švenčia šventes), bet to neįmanoma išgyventi (net gimtoji logika nesuteikia galimybių to išgyventi, leidžia tik susižavėti – bet patirti neleidžia). Todėl viskas savaime trumpėja, negalima suvokti, ką suvokia kitos tautos. To negalima suprasti – viskas ateina paviršutiniškai, suvokimas pavišutiniškas.
Panaši situacija yra ir su tikėjimu (priklausomai ir nuo kalbos, tikėjimas ateina vis skirtingas). Tarkim Krikščionybėje amerikiečiai tiki daugiau protestantiška forma, europiečiai katalikiška. Bet kiekviena tauta – vis skirtingai, vis kitaip, vis neįprasčiau. Nėra taip, kad visi panašiai tikėtų, kaip ir Meksikoje, Amerikoje, Italijoje, jie tiki ir kitaip ir kitai išsivaizduoja Dievą (tačiau bendru nutarimu jį suvokia geru). Tačiau vis skirtinguose tikėjimuose vis skirtingas įsitikinimas apie rojaus ir pragaro suvokimą. O tai priklauso nuo kalbos – kokį išsivaizduoja jie Dievą – ateina iš išmoktų žodžių apsakyti Dievo išvaizdą, suvokti, kas yra blogis ir gėris irgi gali ribotai – tik tiek kiek žino žodžių, antraip negali teisingai atpažinti.
Prie to buvo pridėta nemažai darbo
Viskas tapo puošmenomis – savitumas ir visa kita neteko prasmės, nebeliko prasmės. Pilnai tikiu, jog egzistavo Baltų Dievai, Graikų mitologiniai Dievai, Antikos mitologinės būtybės – visa kas mitologiška, pasakiška. Visa tai priverstinai buvo išimta iš "programos", nes neatitiko reikalavimų, Vakariečių kultūra to nepageidavo. Tai galima pastebėti, netgi tuom (kaip paslaptingai dingo civilizacijos), kodėl dalis civilizacijų buvo paskandintos vandenyne (Tai įrodo, kokia tamsioji magija galinga). Sulyg švietimo ateijimu, buvo pasityčiota iš visų pasaulio valstybių (kokios jos neprotingos, nepažengusios), visoms buvo pasiūlyta prieiti prie Vakarietiško mąstymo tipo, tai sėkmingai vykdoma, bet tuo pačiu pradėjo pigėti gyvenimas, gyvenimas tapo nebetikras. Viskas tapo maišoma lyginama su Vakariečių gyvenimu, visiems pradėjo atrodyti, kad jie nepažengę, kvaili prieš Vakariečius. Tačiau, nesuprato, kad Jankiai turi savo tikslų – jie pamažu, bet užtikrintai grobia pasaulį, naikina visų tautybių savitumus su savo "šlamštu".
To neįmanoma įrodyti, kad švietimo ateijimas buvo naudingas. Bet taip yra – jis niekam nereikalingas. Sukūręs netikras kalbas ir išėmęs žodžius, kuriais kalbėjo protėviai – jis pasiekė tikslą – jis užvaldė pasaulį – pakeitė suvokimą apie realybę. Daugelis žodžių, kuriais kalbėjo protėviai turėjo būti nekiek stebuklingi – bet prilygdavo magijai. Taip, protėviai galėjo pastatyti iš akmens didžiausias tvirtoves, o jie rėmėsi ne mokslu, o išmintimi. Visa išmintis perėjo į mokslą. Tačiau pasireiškia kitomis formomis. Senoliai irgi naudojo technologijas ir visos jos išslapstytos, niekas jų nenori viešinti.
Tikėjime glūdi kažkur tiesa, bet ją galima atrasti tik vienu būdu – per kalbas.