Šią niūrią dieną, mąstydamas apie ką tik pro akis prabėgusią pasaulio pabaigą nutariau pristatyti save. Tai nėra mano pirmasis prisistatymas, pirmą kartą tai dariau tik užsiregistravęs ir neturėdamas čia nei autoriteto, nei pakankamo suvokimo, tačiau atsitiktinai įsijungęs ir perskaitęs savo rašinėlį supratau koks pasikeitęs aš esu. Taigi apie savo gyvenamąją vietą, vardą ir kitus nereikšmingus dalykus, kuriuos paminėjau seniau nekalbėsiu. Šiandien geriau papasakosiu daugiau apie savo vidinę pusę – pažiūras, tikėjimą, nuomonę…
Gyvenu labai įdomiai, kiekvieną dieną man kas nors nutinka, turiu daug paslapčių ir patirties, taip pat gyvenime laikausi keleto taisyklių, kurios padeda, o kartais ir sutrukdo man veržtis pirmyn per šį piktą ir nedorą pasaulį:
1. Gyvenime svarbiausias tikslas yra siekti. Visada ko nors siek, nes jei to nedarysi – tapsi rutinos vergu.
2. Niekada nežiūrėk televizoriaus. NIEKADA. Girto žmogaus nuovoka, ir ta didesnė už stebinčiojo komercines reklamas.
3. Daryk tai ką nori, o ne tai kas yra standartas ar priimtina. Jei vadovausiesi kitų nuomone, tai tiesiog praslysi pro aštrius pilkos masės mėsmalės peiliukus.
4. Pasilinksmink. Linksmybės, tai ne sėdėjimas prie butelio arba kompiuterio ekrano. Tiesiog laisvu laiku eik ir daryk tai ką mėgsti.
5. Jei negali išspręsti problemos – atidėk ją. Savo gyvenime geriau palikti kažką neatlikto, nei atlikti tai su klaida.
6. Valgyk šokoladą. Jis labai praverčia tavo skonio receptoriams ir smegenims.
7. Skirk draugus nuo pažįstamųjų. Draugus rinktis reikia labai atsargiai. Problema ta, kad šia taisykle vadovautis paprastai pradeda tik patyrę nemalonumų dėl kitų žmonių.
Štai šie septyni teiginiai dominuoja mano gyvenime. Tik parašęs pastebėjau – septyni mano mėgstamiausias skaičius. Gal ir tai ką nors reiškia?
Jau šešioliką metų pasaulis ir dešimt – mano tikybos mokytoja kenčia nuo tokio ateisto kaip aš. Netikiu Dievu, dar labiau netikiu bažnyčia ir Biblija, tačiau tai, kad netikiu nereiškia, jog negerbiu. Visada palaikiau, supratau žmones, kurie yra religingi. Žmonėms tiesiog būtina šiokia tokia dvasinė atrama – vieni ją suranda religijoje, kiti – meditacijoje ar dar kur. Jei man reikėtų rinktis religiją – tai būtų Budizmas. Manau, kad jei netingėčiau, tai net paskaityčiau, pasidomėčiau daugiau apie šį tikėjimą. Bet aš tinginys, todėl nieko nedarysiu.
Tingėjimas ne kartą man pakenkė, tačiau niekaip negaliu jo atsikratyti. Kol kas didžiuotis galiu tik tuo, kad mokykloje mano metinį pažymių vidurkį kelia matematika, informatika, lietuvių kalba, o ne dailė ar kūno kultūra.
Dėl niekam neaiškios priežasties dalis žmonių manęs tiesiog nekenčia. Net socialiniuose tinkluose gaunu įvairių grasinimų ir bauginančių žinučių, bet man tai patinka. Tokiu būdu aš jaučiuosi kažkuo pranašesnis, juk veltui manęs negąsdintu iš anoniminių anketų internete. Tam turi būti priežastis.
Ateiviai! Ūūūūū…. Netikėti padarais ar bent ląstelėmis gyvenančiomis kitose planetose būtų šiek tiek egoistiška. Negali būti, kad šioje milžiniškoje visatoje esame tik mes – žmonės, taigi taip. Aš tikiu nežemiškos gyvybės formos egzistavimu. 🙂
Noriu paprašyti, kad užduotumėte kuo daugiau gluminančių klausimų komentaruose. Mielai atsakysiu. 😉

