Iš tiesų, toks staigus naftos kainų kitimas nepagrįstas jokiais normalioje rinkos ekonomikoje egzistuojančiais dėsningumais. Tai yra, naftos kaina sumažėjo dvigubai. O paklausa irgi sumažėjo dvigubai? Nes klasikiniu požiūriu kažkas panašaus ir turėtų būti, bet to nėra. Paklausa yra tokia pati, tačiau kainos krenta kažkodėl. Kita vertus, ir užkilimas buvo nepagrįstas, nes paklausos augimas nebuvo toks stiprus kaip kainų kilimas. Problema ta, kad niekas mums nepasakys konkrečiai, dėl ko toks kilimas vyksta, nes tada būtų galima orientuoti pagrįstą kritiką visims naftos magnatams. O kad to nebūtų, jie mieliau mus atbukins įsitikinimu, jog egzistuoja kažkokia tai ekonominių dėsnių erdvė, kurioje kitimai yra atsitiktiniai. Na tai keistas požiūris, nes ekonomika mūsų planetoje – išskirtinai žmonių kūrinys, todėl niekaip negali būti atsitiktinių pakitimų. Taigi, kažkas naftos kaina sugeba manipuliuoti sąmoningai, dėl ko ir turime tokius keistus kritimus ar kilimus.
Kaip atrodo ekonomika sąžiningoje rinkos ekonomikoje? Iš tiesų, infliacija būtų lygi nuliui, tačiau sąžiningoje ekonomikoje mes pagamintume vis daugiau ir daugiau produkcijus, galiausiai resursų ir turėtume tokią sistemą, kuri orientuota į visuomenės poreikius, o ne koncentraciją į tam tikrus taškus, neteikiančius jokios tiesioginės ir staigios naudos mūsų visuomenei. Bet, jeigu infliacija būtų nulinė, o pinigų masė augtų tik todėl, kad atsiranda daugiau produkcijos, tuomet mums nereikėtų pinigų, nes užtektų tiesiog produkcijos perskirstymo logiško mechanizmo. Ir tokį tikrai galėtume sukurti, nes resursų aplink mus tikrai daug. Tiek energetinių, tiek sukuriančių mums patogumą ir visavertį gyvenimą. Netgi, jeigu turtingi dėdės norėtų, kad žmonės tiesiog mėgautųsi ir nieko nedarytų, jie tą lengvai galėtų pasiekti. Tačiau to nedaro, nes žmogus, būdamas be galo smalsus ir norintis tikrai daug (tačiau bet kuriuo momentu žmogaus poreikių kiekis yra baigtinis, o begalinis jis tampa tik ilguoju laikotarpiu), pradėtų mąstyti, kaip jam turėti dar daugiau, tik jau nepažeidžiant etikos ir moralės principų, t.y. nekenkiant kitiems žmonėms (bet taip pat ir sau).
Iš tiesų, mąstyti tokiomis koncepcijomis gan sudėtinga, todėl ir yra natūralu, kad turime gan netikusią sistemą. Todėl turime pakeisti mąstymą. Ir vienas iš mano siūlomų modelių galėtų būti kad ir toks – orientuoti mąstymą į konkrečios būsenos, naudingos visuomenei, pasiekimą. Pavyzdžiui, bet kuriai visuomenei būtų naudinga nusikalstamumo nebuvimas, nepažeidžiant individų teisių. Taigi, turime norimą būseną S, ir tada galvojame apie būdus, kaip tą S pasiekti konkrečia veiksmų seka. Pavyzdžiui, nustatome S', kuri yra dabartinė būsena. Tuomet apibrėžiame funkciją F, kuri turi tokį ryšį: F(S') = S, t.y. funkcija F apibrėžia būdą pereiti iš dabartinės būsenos S' į civilizacijai naudingesnę būseną S.