klajunas rašė:Tai yra Dievo sąmonė, kurioje nėra laiko tokio kaip jį suvokia žmogus.
Galbūt. Bet norint Dievu būt, reikia turėti prieeigą prie visatos patirties.
Nors ir sunku sutikti su laiko sąvoka, reikia. Matuodami laiką irgi darome paklaidas, kaip ir su kitais matavimo vienetais, bet atmesti laiką negalima.
Žmogaus suvokimas netik nuo laiko priklauso. Labai daug lemia ir dažnis. Laikas ir dažnis kartu lemia žmogaus suvokimo greičius. Pojūčiai, kurie ateina žemo dažnio bangomis pas žmogų yra suvokti kaip normalūs reiškiniai, kasdieniniai, nepakeičiami.
Kodėl reikia kalbėti ir apie dažnį?
Vien regėjimas išduoda žmogaus gėbėjimą suvokti visus įmanomus vaizdus, kiek jų galima suvokti per vieną sekundę. Viena sekundė, neatitinka vieno momento savokos. Bandydami stebėti greitai judančius daiktus, mes niekada negalime pamatyti kas slypi už susiliejusio vaizdo, o ten gali slypėti milijonas ir daugiau momentų, kurių negali žmogus įsisavinti per 1s. Ir laikas riboja suvokti visko su ribotais pojūčiais.
Pastebėta, kad kiekvienas žmogus gali skirtingai jausti (vykdyti) laiko greičius. Tuo aš pats įsitikinau, kai vieną kartą greičiau girdėjau tą pačią muziką, kitą kartą jau lėčiau, o galiausiai vėl greitai. Vadinasi, tam tikru momentu žmogui suvokiamas laikas gali "išsiprogramuoti" ir sulėtėti, bet po kolkas veiksniai sukeliantys laikiną laiko sulėtinimą neaiškūs. Sulėtėjusio laiko skirtumas nėra labai didelis, nuo prieš tai buvusio, bet skirtumas jaučiamas.
Ir galima daryti prielaida, dėl ko kiti žmonės kiek lėtesni, nei kiti, ta prasme, kad veiksmus daro kiek lėčiau, o kiti greičiau. Bet kaip ir sakau, tai galima "išprogramuoti" dirbtinai, dėl kažkokių veiksnių.
Laikas, kuris yra suvoktas mokslo ir visur pritaikomas, jis atkeliauja žemo dažnio pavidalu į kiekvieno žemečio sąmonę. Tik normalizavus, bandant moduliuoti bangas sklindančias iš neaiškaus visatos taško, mes galėtumėme sulėtinti (normalizuoti biologinį laiką), jį bandant moduliuoti į aukštesnio dažnio bangas. Bet tai jau būtų dirbtinis (valdomas) laiko normalizavimas, kuris gali pridaryti žalos biologiškai. Toks veiksmas labai įmanomas ir tai nėra nejokie stebuklai, kaip ir greitis, pagreitis, gali būti valdomas, taip ir laikas.
<…>
Belaikiškumas negalioja žmogui. Jeigu būtų įmanoma tai patirti, tai tikrai ne "visatos ribose", tai ne žmogaus sąvybė.
<…>
Globalaus mąstymo paprastas žmogus sunkiai ir per vargus gali įgyti ir nekiekvienam tai skirta. Bet toks žmogus savaime aišku racionaliai, nenaudodamas mokslo, sėkmingai kuria savotišką suvokimą, kuris nesuvokiamas paprastiems žmonėms. Bet jis yra vienintelis teisingas, norint sužinoti tikslesnius duomenis apie visatą.
Paprasto žmogaus ir betkurio moksliniko suvokimas yra lokalus. Vien dėl metodų taikymo, bandant nustatyti ilgius, atstumus ir kitus matmenis išryškėja : "koks mokslininko/paprasto žmogaus suvokimas ribotas". Nuėjęs, ne ta linkme, kuria veda klasikinis mokslas, pasiūlydamas paprastai žvelgti į visus visatos dėsnius.
<…>
Vienintelis būdas sužinoti tiesą – numirti (nesu 100% tikras, bet dėl didelio įtarumo, dėl netikrovės, atsakau). Bet prieš tai dar ilgai gyventi, rinkti įrodymus, išlavinti atmintį iki maksmimumo bandyti išsaugoti viską, reikia žūtbūt išsaugoti patirtį, ji pravers. Kad kažkas buvo prieš kiekvieno žmogaus atėjimą į žemę, tikrai buvo, negalėjo nieko nebūt. Ir jeigu taip paprastai išsitrina patirtis ir po fiziškos mirties žmogaus nebėra niekur, keista. Jeigu žmogus gali įtarinėti, kad čia kažkas netaip su visata, vadinasi, ji netikra, ir ne tik, bet ir kas dar leistu įtarinėt (Jeigu būtu toks, kaip Dievas). Būna sapnų, kuriuose taip klausiame (apie netikrame išmatavime egzistavimą, patekimą), ateina suvokimas, aš manau ir realybė yra tas pats – ji netikra.
Įtarinėti būtinai reikia, bet per mokslą mes nebežinome daug dalykų, netgi tokių kas per matavimo vienetas (globaliu mąstu) ištikro yra. Žinome tik lokalų matavimo principą, kurį suvokia betkuris paprastas žmogus, kuris lengviau suvokiamas, bet tikrai yra klaidingas.
Reikia rinkti artefaktus ir įrodymus, perlaužti iš lokalaus į globalų mąstymą, žmogaus suvokimą apie viską ką įmanoma pajausti žmogui duotais pojūčiais (kurie riboti), netokie galingi, pabandyti "išeiti iš rėmų".
Filosofija leidžia daryti panašius dalykus, bet ir filosofija nėra tiksliausias dalykas… Yra dar kažkas…