Miręs senelis
Nežinau kaip jūs, bet aš tikiu.
Na kad jau tema apie senelius ir prietarus, tai buvo ir man viena sakyčiau šiurpoka istorija su savotiškais prietarų pritempinėjimais. Čia prieš kelis metus pašarvojom pasimirusį senelį ir vieną vėlyvą vakarą tvarkėmės bažnyčios rusyje, kaip jau ir ruošėmės išeidinėti. Aš dar kažkur buvau netoli šarvojimo salės ir išgirdau keistus garsus. Kol kiti tvarkėsi, nuėjau į salę pažiūrėti kas ten buvo. Priėjau arti prie pat karsto su seneliu, na ir ką, pradėjo jis karste zvimbt ir seilėtis. Mane aišku suimė baisi baimė ir vieną sekundę tai išvydus tikrai tikrai pamanaiau, kad jis gal gyvas. Na atėjo giminės, nuramino ir pasakė, kad taip jau kartais atsitinka kai negyvas žmogus būna neskrostas, o kadangi prieš mirtį jis buvo sočiai pavalgęs tai dar vyko virškinimas. Aišku buvo ir tokių senesnės katos žmonių kurių gyvenime irgi pasitaikė panašių įvikių, bet kažkodėl jie tai palaiko kaip ženklus, prietarus ar numirėlio atsisveikinimus.
Zozuole rašė:Mums irgi taip pat buvo dėl tų skysčių, bet tai čia daugumai taip būna. O dėl to atsisveikinimo tai aš tikiu, nes mano senelis pažadus tesėjo. Patirtum tai savo kailiu ir tu patikėtum manau, o ne bandytum viską paaiškint logiškai. 🙂
Pff…tik nereikia jau čia kartot eilinės frazės „kol nesusidūrei, tol netiki“. Susidūriau, tik nelinkstu mistikuot. Va tarp kitko po senelio mirties, praėjus kokiai savaitei ar daugiau, gavau 3 viena po kitos atėjusias tuščias žinutes iš jo numerio. Aišku čia visokie mistikai prisimintų įvairias „bendraujančių numirėlių“ istorijas, kur kažką panašaus omcikas paminėjo apie telefonų skambučius. Arba sukurtų dar vieną panašaus tipo tik dar ir pagražintą „atsisveikinimo“ istoriją.
Bet kaip minėjau nemistikuoju, tai ir padėjau bobulei išmokti geriau naudotis naujesniu senelio paliktu telefonu. Senuoju savo telefonu neblogai mokėjo naudotis, o paėmusi senelio tai netyčia ir prisiuntinėjo žinučių kol nagrinėjo savarankiškai.
Grįžtant daug maž prie temos, tai kaip minėjau tikrai nemažai girdėjau panašių istorijų. Tie žmonių pastebimi „ženklai“ prieš ar po mirties dažniausiai nėra kažkokie ypatingi ar labai nepaaiškinami. Jie tiesiog labai stipriai susiejami su mirtimi. Tokiu būdu žmogui gal lengviau išgyventi artimojo netektį. Vat pvz po artimojo mirties jo giminaitis staiga prisiminė, kad daug maž tą mirties valandą nuvirto kokia nors knyga stovėjusi ant lentynos. Vadinasi mirštantysis buvo atėjęs pasakyti, kad jo nebėr. Arba po kokio žmogaus mirties, jo giminaitis prie savo namų pastebėjo tupintį paukštį ant šakos. Vadinasi mirusysis atėjo aplankyti. Visokiais panašiais reiškiniais sunkią akimirką stengiamasi paaiškinti jog tas žmogus neišnyko, stengiamasi psichologiškai pasiguosti, suteikti truputi daugiau vilties, atsluginti tą įtampą ar pan.
Kai mirė mano močiutė, jos namuose visi laikrodžiai sustojo (ji mirė ligoninėje). Kas čia per sutapimas?
Zozuole rašė:Čia jau turbūt tavo vaizduotė laki…
Kas tiesa tas ne melas 😀
Zozuole rašė:Kas netiki, tas netiki. Nepriversi gi. 😉
Ok, padarykim taip. Kai numirsiu padarysiu eksperimentą. Pasivaidensiu keliems, dar gyviems forumo nariams ir pasakysiu: " Žiūrėk, matai vaiduoklius. Manau tau su psichika visai bloga, pasikonsultuok su psichiatru" 😀 ;D
Hekate rašė:Ok, padarykim taip. Kai numirsiu padarysiu eksperimentą. Pasivaidensiu keliems, dar gyviems forumo nariams ir pasakysiu: " Žiūrėk, matai vaiduoklius. Manau tau su psichika visai bloga, pasikonsultuok su psichiatru" 😀 ;D
Bandyk laimę 😀 Ofc užsirašyk, kad nepamirštum. Mane irgi aplankyk. ::)
Zozuole rašė:
Hekate rašė:Ok, padarykim taip. Kai numirsiu padarysiu eksperimentą. Pasivaidensiu keliems, dar gyviems forumo nariams ir pasakysiu: " Žiūrėk, matai vaiduoklius. Manau tau su psichika visai bloga, pasikonsultuok su psichiatru" 😀 ;D
Bandyk laimę 😀 Ofc užsirašyk, kad nepamirštum. Mane irgi aplankyk. ::)
Būtinai 🙂 ;D
