Berods pabandysiu apie numerį tris parašyti, nors ir jaučiu kad tingisi, o tatai reiškia, kad tikrai neišspausiu kažkokios kokybės.
Taigi, dvasingumo etapai (iš mano perspektyvos).
Pirmasis etapas yra praeities apdirbimas. Be jos, jokio rimtesnio progreso tiketis neimanoma.
Praeities apdirbimas, šnekant šiandienine šio regiono šnekta reiškia – sąmonės depoliarizavimą.
Tam yra įvairių įrankių, vieni jų efektyvesni, kiti mažiau, tačiau žinant, kad krūvinių praeities pozcijų yra tiek daug, kad nenoriu pasakydamas apytikslio skaičiaus nuviltį praktikantų, tai pasakysiu tik tiek, kad žinant, kad darbelio bus dafiga, automatiškai atkrenta praktiškai nulinio rezultatyvumo technologijos, tokios kaip klasikinė psichoterapija, kurioje keletą metų vargstama su viena pozicija ir tai nėra garantijų, kad ji 100 procentų bus išspręsta. O jų ir negali būti, nes problema nėra apdirbama iš įvairių tą problemą sudarančių perspektyvų.
Kitaip sakant, jei tave užpuolė ir liko trauma, tai neužtenka tą įvykį apdirbti tik iš savo pozicijos (mane užpuolė), reikia jį apdirbti ir iš užpuoliko pozicijos (aš užpuolikas) ir jei yra stebėtojas, tai dar ir iš stebėtojo pozicijos. Visus šiuos dalykus galima paskaityti Živorado Slavinskio knygoje "Aspektika" ir "Sugrįžimas į vienį". Ten be jokių šizoterijų nesunkiai galima išmokti tam tikras praktikas, kurios leis padaryti tai, kas iki tų mokėjimų atrodo kaip nereali tik švenčiausiems priklausanti paslaptingoji galia. O bajeris slypi elektromagnetizme, bet kaip minėjau esu pavargęs, tai ir šnekėsiu miglotai.
Dar vienas išskirtinio dėmesio vertas momentas yra psichologijos daktaro Larry Nimmso atradimas. Jis padarė prielaida, kad visi mūsų įvairiausi veiksmai (akupunktūra, autogeninės treniruotės ir t.t.) yra ne tiek tai, kas daro poveikį, kiek vieso labo signalai pasąmonei.
Kitaip sakant, Nimsas padarė prielaidą, kad juk visą darbą atliekame ne mes (čia sunku nesutikti, nes mes tiesa pasakius net nenutuokiame kas ten ir kaip mumyse yra), o pasąmonė. Todėl vietoj to, kad išradinėti kažkokius tai varginančius metodus, kodėl tiesiog nesikreipus į pasąmonę ir nepaprašius jos kai ką daryti. Šį kreipimasi Nimsas suformavo kaip tam tikrą instrukciją, kurią užkodavo ties vienu raktiniu žodiu. Ką tai reiškia? Na tai tas pats, kas jūs savo pažįstamui aprašote visą sąrašą, ką jis turės nupirkti, į kurią parduotuvę eiti, kas kiek kainos ir t.t. Ir visą šį aprašymą jūs užkoduojate ties vienu žodžiu, t.y. jūs savo draugui sakote: "kai aš tau pasakysiu žodį "baobabas", tu tada eisi į tokią ir tokią parduotuvę, pirksi tą ir tą ir t.t.". Tada jums nebereikia vardinti visos ilgos instrukcijos. Jums tereikia draugui pasakyti raktinį žodį ir jis jau eis vykdytį anksčiau nurodytus nurodymus (instrukciją).
Tai Nimsas tokiu būdu suformavo bendravimą su pasąmone. Atrodo kažkaip šyzovai, bet kai pabandai ir gauni rezultatus, nuomone pakeiti. Nimsas savos sistemą kartu su nstrukcija yra išdėstęs knygoje BSFF). Berods ir yotubėje yra jo kažkokie kalbėjimai.
Dar toliau žengė toks Leužkinas, kuris praktikavo ir BSFF ir Slavinskio techninkas. Ir čia vieną dieną, jo pažįstamas jam pasakė mintį (dabar nepamenu kokią), bet esmė jos buvo tokia, kad juk pasąmonei galima pervesti vykdyti ne tik Nimso suformuotą programą, bet ir kitas, ką Leužkinas ir padarė. T.y. jis perdarė Nimso instrukcijas pasąmonei ir priintegravo ten Slavinskio technikų ir visokiausių dalykų, ko pasekoje vyksta didelio kiekio elementų apdirbimas vos ištarus vieną raktinį žodį ar trumpą frazę. Žinoma, tokius dalykus lydi ir tam tikras kelių dienų diskomfortas. Bet apie visa tai galite pasiskaityti. Leužkino metodas yra aprašytas knygoje "turbo suslik". (dar reikia paminėti, kad turbo suslike yra paduodamos tokiu būdu instrukcijos, kokiu man nepatiko, tai aš manau, kad geriausia pačiam viską pasidaryti savarankiškai, juolab, kad bent jau rusiškai pasiguglinus galima rasti daugybė nuorodų ar kitų žmonių padarytų instrukcijų pasąmonei) (o taip pat reikia paminėti, kad naudojant šį įrankį, yra ne tik depoliarizuojamps krūvinės pozicijos, bet ir reintegruojamos dėl vienokių ar kitokių priežasčių atskyrusios asmens dalys. Apie tai, kodėl Aš yra ne atskiras AŠ, o susideda iš daugybės atskirų "Aš", galima pasiskaityti knygoje, kuri vadinasi "Priimant savo "aš": žinynas apie balsų dialogą" (čia pavadinimą iš rusų k. verčiau. Autorei Hel Stoun ir Sidra Uinkelman)).
Tiesa, kai kalbame apie tikrąjį dvasingumą, o ne apie jausmų masturbvavimą įvairiose dvasingumo suragatuose (plok rankytėmis kartodamas žodį X, per užpakalį įeina kosminė energija ir pan), tai čia reikia įspėti, kad savęs transformavimo pasekmės gali būti minimum trejopos: 1. psichiatrinė ligoninė (zen apie tai sako, kad jei motyvacija praktikoms neteisinga, tai praktikų rezultatas bus psichuškė). 2 ligos/mirtis – kadangi dvasinės praktikos yra psichosomatikos reguliavimas ir procesų keitimas, tai neteisingas jų keitimas (t.y. neatitikantis biologinės sistemos pricipų, kaip turi ta sistema funkcionuoti), priveda iš pradžių prie neurozės, paskui prie somatinių bėdų, o galiausiai ir prie nenorimiausio. 3. pavykste žengti į kitą etapą.
Koks yra yra po praeities apdirbimo ir to pasekoje įvykusios sąmonės depoliarizacijos bei anksčiau atskirų dalių reintegracijos į pagrindinę asmenybės dalį rezultatas? Gandai sklinda, kad pas skirtingus asmenis jis būna skirtingas. Bet iš esmės labai stipriai padidėja vientisumas, atsiranda vidinė ramybė, sužinai dagybė niuansų apie savo praeitį ir t.t. Žodžiu kažkuria prasme gauni tai, ką kiti mano galintys gauti tik kažkur atsiskyrus dykumoje ir du šimtus metų ten kažką darant (nelabai aišku ką), bet tikint kad kažkas vistiek turi gauris ir kitaip kankinant save.
Kitas etapas jau yra kardinaliai kitoks ir jame jau reikės naujų įrankių bei bus visai visai kitokios užduotis, apie kurias man dar neteko girdėti, kad viešųjų religijų atstovai bent ką kalbėtų. Tiesa, po sąmonės depoliarizacijos užsiiminėti tokia nesąmone kaip skelbimas kažkokių tiesų, pasaulio gelbėjmas ir t.t. kels tik šypseną.
Na o dabar sistematiškiau.
Rekomenduoju šiuos dalykus tik intravertams, nes ekstravertams vidinė pusiausvyra/ramybė yra tolygu gyvenimo kaifo praradimui. (Turbo suslike daugiau aprašo apie tai ko tikėtis, kas bus, kokie periodai ir panašiai).
Pati eiga būtų tokia:
1. Perskaityti Živorado Slavinskio "Askeptika" ir "Sugrįžimas į vienį", bei išmoti rankiniu būdu savarankiškai atlikinėti Aspekto apdirbimą (aprašytą Aspektikoje) bei išmokti metodą, kuris rusiškai vadinasi GP4, o angliškai DP4 (lietuviškai būtų GP – Gilus PEAT'as), jis yra aprašytas "Sugrįžime į vienį". Tik ten yra aprašyta trečia šio įrankio versija. Ketvirtą galima rasti youtubei rusiškai įvedus GP4. Tada įvaldyti abu šiuos įrankius, suprasti kaip kas ir kdoėl. Be abejonės reikėtų išsiaiškinti tokias pozicijas, kad kaip veikia Alfa ir Beta troškimai, kodėl jie niekada neišnyks iki jų apdirbimo, kaip jie gali išnykti, kas yra poliarizacija, kas yra vienis, kodėl tai veikia, kodėl terminai neutralizacija/integracija/depoliarizacija/suliejimas yra reiškiantys vieną ir tą patį procesą ir t.t. ir t.t., žodžiu šiek tiek protiškai pasavivaliauti.
2. Greta perskaityti BSFF Larry Nimso ir Leužkino Turbo susliką. Tai duos supratimą apie darbo su pasąmone specifika ir daugybę kitokių naudingų supratimų.
3. Taip pat dar perskaityti tą dialogų metodą, nes be supratimo, kad "AŠ" yra visuma atskirų "AŠ" toli nenueisi.
Žinoma galima nieko ir nesiaiškinti bei nesidaryti, o tiesiog paimti Turbo susliką ir pasinaudoti juo ir gauti rezultatą. Bet man asmeniškai kažkaip nelipma likti aklu, tai aš mėgstu pats išsiaiškinti kas ir kaip bei pats viską per save pertempti.
p.s.1. Na ir pats didžiausias pliusas šio kelio – nereikia niekuo tikėti ir būti nuo kažkokių pseudo gūrų priklausomu. Tiesiog darai ir gauni rezultatą ir pagal tą rezultatą sprendi. Nesl abai jau man diskomfortina kai koks nors pseudo gurų aiškina apie slėpinius, apie tai, kad čia teisngasis kelias, kad čia juo tikėti reikia ir pan.
p.s.2 Kartais aš naudoju terminą "šizoterikas". Šizoteriku aš vadinu asmenį, kuris nemoka skaičiuoti iki dešimties, o bando samprotauti penkiaženkliais skaičiais. Arba, kuris nekerta aštuntos klasės lygiu kas yra materija, o aiškino sielos struktūrą. Arba kaip sakė vienoje Evangelijoje "jei nesupranti žemiškų dalykų, tai kas bus kuomet bus kalbama apie dangiškuosius?" ar kažkaip panašiai.
p.s. 3. Na ir siaubingai čia viską surašiau. Nes trejeto neparašyčiau sau.