Skip to main content

Miegantis gluosnis

Tai – Anomalija.lt forumo archyvas (2011–2026). Diskusijas galima skaityti, tačiau naujų žinučių rašyti nebegalima.
Msj32017-04-06 14:07
čia rašysiu savo nesąmones. O kad nepamirščiau sekos, šiek tiek pasinumeruosiu.

1. Gyvenamoji vieta.
2. ikipersonalinė bababų tipologija.
3. dvasingumo etapai.
4. što delat. ehat to do 做什麼
5. pseudodvasingumas (kai šventumas yra kabinetinių balsavimų rezultatas).

prieš pradedant nusišnekėti, iš karto įsisipėju save ir kitus, kad nes nebandysiu čia kažkam kažko įrodyti, su kažkuo ginčytis kas ten teisesnis o kas ne, ir t.t. ir t.t., bo man gaila laiko.

Tai tiesiog bus mano perspektyva, kuri kur kas geriau atveria mane, nei faktinė informacija kur gyveni kiek metų turi ir nuo kokių kliedesių kenti.

Msj32017-04-06 14:21
1. Gyvenamoji vieta.

teko girdėti, kad kažkokie veikėjai, kuriuos šiomis dienomis yra linkę vadinti vedais, gyvenamąja erdve laikė žmogaus kūną. Bet taip sakė ne jie, o tas, kuris jais domisi. Bet manuoju atveju tai ir nesvarbu. Aš į erdvę žvilgtelėsiu tiek per biologinę tiek per socialinę plotmę.

Kokia mūsų biologinė plotmė? Katastrofiška. Startinės genetinės prorgamos su kuriomis mes pradedame ašarų pakalnės kelionę yra bendragyviniškos su Darvino giminaičiais. Kitaip sakant, aš gimiau su tokiomis tendencijomis: siekis būti pagrindiniu babuinu (t.y. krūtesniu už kitus, t.y. bandymas įsitvirtinti kurioje nors socialinėje plotmėje (pvz šitame forume, savod arbe, tarp kaimynų ir kitų baobabų)). Taigi, pirmoji programa yra nukreipta į siekimą būti pagrindiniu babuinu savo aplinkoje. Antroji programa yra nukreipta į siekimą turėti daugiau resursų už kitus (pinigų, žinių ir t.t.), trečioji, būti Lovelasu nr 1. ir be abejonės, turėti galimybe disponuoti visomis patelėmis.

Kitaip sakant bio programos yra nukreiptos  į praktiškai visiškai nenaudingus dalykus. Jei mes patenkiname bio programėles, tai mums suteikiama galimybė pakaifuoti nuo "laimės hormonų". Visa bėda ta, kad tokios krypties pozicionavimas neišvengiamai veda į vis didesnę degredaciją ir naivią viltį apie kažkokius ten ale mums priklausančius pomirtinius pagerėjimus.

Kita gyvenamosios erdvės dalis – sociumas.
Pagal šiandieninį Vakarų modelį mes gyvename postmodernybėje. Tai periodas, kada jau prisiindustrializavome, ir jau keletą dešimtmečių visa galva esame pasinėrę į beprasmį vartojimą vardan paties vartojimo.

Čia praktiškai visas sociumas yra paremtas ištisiniu melu apie kažkius neva vertus dalykus dėl kurių verta gyventi. Čia nuolat svaigstama apie geresnį rytojų, apie tai, akd dar truputi reikia pakentėti, apie, kad ale kitiems būna blogiau ir t.t. ir t.t.
Vienintelis sociumo tikslas – išmelžti iš jūsų tai, ką galima, o tada jus išmesti į "laimingąjį rytojų", t.y. pensiją, kurioje nebus pinigų vaistams. Pats sociumas iš esmės pozicionuoja biheivioristiniais principais, t.y, kuomet ant bio instinktų instaliuoja savus nukreipktumus.
Tai babuinai siekdami būti pagrindiniais patinais, nebe snukius daužosi su kuokom, o siekia to paties karjeros laipsniais, prirašytų mokslinių straipsnių gaus ir t.t.

Sociumo krypčių,prasmių ir veiklų tenkinimas veda ten pat kur ir biologinės programos, t.y. į niekur.

Yra dar ir trečioji sudedamoji pasmerktųjų pasaulyje.
tai taip vadinamas dvasingumas, su savo chebrom "religinėm organizacijom", kuris jau senai iškeliavio į simuliakrinį lygmenį ir ten užstrigo.

Ką visa tai sako apie mane?

Anomalija2017-04-06 21:43

Msj3 rašė:Ką visa tai sako apie mane?

Sako, kad kažkas nemoka perskaityti prisistatymo taisyklių: https://anomalija.lt/forum/index.php?topic=232.0

Mekabciel2017-04-07 13:56
Sako jog nusivylei sociumu ir ieškai ryšio su kitais. 🙂

Mano nuomonė:
Sociumo prasmė, privesti žmogų prie krizės.  O kai daliniesi – atsiskleidi. Pakyli virš sociumo problemų. Tai sociumas žmogų išspaudžia kaip kauliuką iš vyšnios, kad jis tame sociume neužsisvaigtų.

Sociumo "sąmokslas" neva su tikslu iš žmogaus išspausti viską ką tik galima, o poto išmesti kaip skudurą, yra grynai psichologinė kiekvieno iš mūsų problema. Mes visi galvojame, kad kiti mus išnaudoja. Ir tada gaunasi tokia iliuzinė nepasitikėjimo grandinė.
Skiriasi žmonių supratimai apie tai kas yra kas. Dėl to vieni vagia, kiti skursta, treti žudo, o ketvirti bando kažkaip "teisingai" gyventi. Sociumas auga netolygiai, vieni greičiau kiti lėčiau, bet bendrai paėmus tai yra vienas kūnas, priklausantis nuo visų sociumo sudedamųjų. Ir dėl to sociumas ištikro auga – tolygiai, tik pakolkas skausmignai.
Galva mąsto – kūnas eina ten kur galva mąsto. Bet be kūno galva niekas. Tai yra toks bendras išsibalansavimas tarp kūno organų.

Šiaip labai sveikinta, kad daliniesi savo matymo kampu. 🙂

elteide2017-04-07 14:08

Mekabciel rašė:Sako jog nusivylei sociumu ir ieškai ryšio su kitais. 🙂

Mano nuomonė:
Sociumo prasmė, privesti žmogų prie krizės

nžn..man atvirkčiai, be sociumo krizė pareina ..aš noriu būt su žmonėmis..nea nea be sociumo blogai

Msj32017-04-07 14:55
Tai čia dar yra daug visokiausių ikipersonalinių niuansų (kalbant jungiškai), kurie struktūruoja mus iki bet kokių mūsų pasirinkimų. MES nesirenkame ar mumis veš žmonės ar ne, bet save aptinkame kaip tokius. Ir čia nėra problemos.
Pronlema atsiranda kai kuris nors vienos tipologijos atstovas, pvz., tas, kurį žmonės veža, nesuprasdamas, kad kiti yra kitokie, pradeda anuos ale "gydyti", kad su jais kažkas negerai, jei jų žmonės neveža taip kaip veža juos.

O kas lieičia "psichologinę problema" ir sociumo matymą kaip priešą", tai čia žinoma įmanomi visokie rakursai. Bet aš šiuo atveju žiūriu iš siaurojo ekonominio. (reikėjo paminėti, kad iš čia žiūriu). Ir čia aš matau, kaip sąžingai nuo ryto iki vakaro vsią gyvenimą pradirbę žmonės gauna tokią pensiją, kurios neužteko net būtiniausioms reikmėms. Žodžiu turi ant maisto taupyti.

Žinoma yra ir kitos sociumo pusės, kurios padaro mus ne magliais, leidžia pamatyti kitas sudaiktinančias ir antižmogiškas tendencijas. Žodžiu visuma su visais poliais kaip ir belekas kitkas.

Tik va negali būti naiviu, nes destruktyviosios briaunos nuolat save reprezentuoja avies kailiuose.

Tai atrodo čia ir būsiu truputuką užsiminės apie tas ikipersonalijas, tai antrą punktą galima jau ir nusibraukti.

Mekabciel2017-04-07 15:51
Čia iškarto virtinė retorinių klausimų:

Kas yra sociumas?
Prieš 50 metų sociumas buvo?
Kas yra socialus/asocialus?
Buvimas su kitais reiškia buvimą sociume?
Kodėl jogai/vienuoliai atsiskira vienuolynuose, olose, miškuose?
Dievas sociume dalyvauja ar nedalyvauja?
Dievas materijoje(kasdieniuose ryšiuose) gyvena? Dievas žmonių mintyse gyvena? Šita mintis – Dievas?

Autoriaus nuomonė:

Msj3 rašė:Sociumo krypčių,prasmių ir veiklų tenkinimas veda ten pat kur ir biologinės programos, t.y. į niekur.

Mano nuomonė:
Sociumas tai integralūs ryšiai, kuriuose jaučiamas bendrumas ir vientisumas. Bendra kurianti sąmonė sudaryta iš sociumo gyventojų(Žmonių). Dievas.

Jei mes susirašinėjame ir mūsų bendravimas nenutrūksta, net tada kai mes ne anomalijoje ir randami bendri dėmenys ir grįžę čia mes tęsiame tai kuo "užbaigėme", tada skaitau jog tai yra sociumas. Jei ne tai yra rožiniai akiniai, nes aceit ryšys yra tik tada kai prieš save matau žmogų. Tai ne sociumas.

Lietuvoje yra sociumas? Jūs jaučiate bendrą kuriančią jėgą, Dievą ar jaučiate, kad sąmonė kumuliuojasi ir ieško bendrų vardiklių ar ne? Jei Lietuvoje yra ta kurianti sąmonė tai, kodėl niekas apie tai nešneka? Kodėl neišmoko kaip į ją pasijungti ir jausti ne tik save patį, bet dar ir kitus?

Kas iš religijos pusės ateina tai spangsta apie kažkokį tai neva kažkur egzistuojantį Dievą… Kuris mol yra PATIRIAMAS… Dievas yra sukuriamas, suGENeruojamas(genezė), normaliuose sveikuose santykiuose. Čia forume net jį galima sukurti. Nesvarbu kur. Reik tik galvą įsijungt ir rašyt sąmoningai, o ne bileką.

Ir tada aš suprantu, kad rašymas apie normalumą – yra nenormalus…
Reik rašyt apie normalumą… (?!?!) 🙂

/////
Dabar vat Velykos neužilgo bus. Tai velykos simbolizuoja išėjimą iš savo EG-O. Iš EG-ipt-O. 2000 metų išeidinėjame iš savo EGO… Valio. 😀
////////
Nieko keisto nes –
Ghost in the shell. Dvasia šarvuose.

Msj32017-04-08 12:16
Berods pabandysiu apie numerį tris parašyti, nors ir jaučiu kad tingisi, o tatai reiškia, kad tikrai neišspausiu kažkokios kokybės.

Taigi, dvasingumo etapai (iš mano perspektyvos).

Pirmasis etapas yra praeities apdirbimas. Be jos, jokio rimtesnio progreso tiketis neimanoma.
Praeities apdirbimas, šnekant šiandienine šio regiono šnekta reiškia – sąmonės depoliarizavimą.
Tam yra įvairių įrankių, vieni jų efektyvesni, kiti mažiau, tačiau žinant, kad krūvinių praeities pozcijų yra tiek daug, kad nenoriu pasakydamas apytikslio skaičiaus nuviltį praktikantų, tai pasakysiu tik tiek, kad žinant, kad darbelio bus dafiga, automatiškai atkrenta praktiškai nulinio rezultatyvumo technologijos, tokios kaip klasikinė psichoterapija, kurioje keletą metų vargstama su viena pozicija ir tai nėra garantijų, kad ji 100 procentų bus išspręsta. O jų ir negali būti, nes problema nėra apdirbama iš įvairių tą problemą sudarančių perspektyvų.  

Kitaip sakant, jei tave užpuolė ir liko trauma, tai neužtenka tą įvykį apdirbti tik iš savo pozicijos (mane užpuolė), reikia jį apdirbti ir iš užpuoliko pozicijos (aš užpuolikas) ir jei yra stebėtojas, tai dar ir iš stebėtojo pozicijos. Visus šiuos dalykus galima paskaityti Živorado Slavinskio knygoje "Aspektika" ir "Sugrįžimas į vienį". Ten be jokių šizoterijų nesunkiai galima išmokti tam tikras praktikas, kurios leis padaryti tai, kas iki tų mokėjimų atrodo kaip nereali tik švenčiausiems priklausanti paslaptingoji galia. O bajeris slypi elektromagnetizme, bet kaip minėjau esu pavargęs, tai ir šnekėsiu miglotai.

Dar vienas išskirtinio dėmesio vertas momentas yra psichologijos daktaro Larry Nimmso atradimas. Jis padarė prielaida, kad visi mūsų įvairiausi veiksmai (akupunktūra, autogeninės treniruotės ir t.t.) yra ne tiek tai, kas daro poveikį, kiek vieso labo signalai pasąmonei.
Kitaip sakant, Nimsas padarė prielaidą, kad juk visą darbą atliekame ne mes (čia sunku nesutikti, nes mes tiesa pasakius net nenutuokiame kas ten ir kaip mumyse yra), o pasąmonė. Todėl vietoj to, kad išradinėti kažkokius tai varginančius metodus, kodėl tiesiog nesikreipus į pasąmonę ir nepaprašius jos kai ką daryti.  Šį kreipimasi Nimsas suformavo kaip tam tikrą instrukciją, kurią užkodavo ties vienu raktiniu žodiu. Ką tai reiškia? Na tai tas pats, kas jūs savo pažįstamui aprašote visą sąrašą, ką jis turės nupirkti, į kurią parduotuvę eiti, kas kiek kainos ir t.t. Ir visą šį aprašymą jūs užkoduojate ties vienu žodžiu, t.y. jūs savo draugui sakote: "kai aš tau pasakysiu žodį "baobabas", tu tada eisi į tokią ir tokią parduotuvę, pirksi tą ir tą ir t.t.". Tada jums nebereikia vardinti visos ilgos instrukcijos. Jums tereikia draugui pasakyti raktinį žodį ir jis jau eis vykdytį anksčiau nurodytus nurodymus (instrukciją).

Tai Nimsas tokiu būdu suformavo bendravimą su pasąmone. Atrodo kažkaip šyzovai, bet kai pabandai ir gauni rezultatus, nuomone pakeiti. Nimsas savos sistemą kartu su nstrukcija yra išdėstęs knygoje BSFF). Berods ir yotubėje yra jo kažkokie kalbėjimai.

Dar toliau žengė toks Leužkinas, kuris praktikavo ir BSFF ir Slavinskio techninkas. Ir čia vieną dieną, jo pažįstamas jam pasakė mintį (dabar nepamenu kokią), bet esmė jos buvo tokia, kad juk pasąmonei galima pervesti vykdyti ne tik Nimso suformuotą programą, bet ir kitas, ką Leužkinas ir padarė. T.y. jis perdarė Nimso instrukcijas pasąmonei ir priintegravo ten Slavinskio technikų ir visokiausių dalykų, ko pasekoje vyksta didelio kiekio elementų apdirbimas vos ištarus vieną raktinį žodį ar trumpą frazę. Žinoma, tokius dalykus lydi ir tam tikras kelių dienų diskomfortas. Bet apie visa tai galite pasiskaityti. Leužkino metodas yra aprašytas knygoje "turbo suslik". (dar reikia paminėti, kad turbo suslike yra paduodamos tokiu būdu instrukcijos, kokiu man nepatiko, tai aš manau, kad geriausia pačiam viską pasidaryti savarankiškai, juolab, kad bent jau rusiškai pasiguglinus galima rasti daugybė nuorodų ar kitų žmonių padarytų instrukcijų pasąmonei) (o taip pat reikia paminėti, kad naudojant šį įrankį, yra ne tik depoliarizuojamps krūvinės pozicijos, bet ir reintegruojamos dėl vienokių ar kitokių priežasčių atskyrusios asmens dalys. Apie tai, kodėl Aš yra ne atskiras AŠ, o susideda iš daugybės atskirų "Aš", galima pasiskaityti knygoje, kuri vadinasi "Priimant savo "aš": žinynas apie balsų dialogą" (čia pavadinimą iš rusų k. verčiau. Autorei Hel Stoun ir Sidra Uinkelman)).

Tiesa, kai kalbame apie tikrąjį dvasingumą, o ne apie jausmų masturbvavimą įvairiose dvasingumo suragatuose  (plok rankytėmis kartodamas žodį X, per užpakalį įeina kosminė energija ir pan), tai čia reikia įspėti, kad savęs transformavimo pasekmės gali būti minimum trejopos: 1. psichiatrinė ligoninė (zen apie tai sako, kad jei motyvacija praktikoms neteisinga, tai praktikų rezultatas bus psichuškė). 2 ligos/mirtis – kadangi dvasinės praktikos yra psichosomatikos reguliavimas ir procesų keitimas, tai neteisingas jų keitimas (t.y. neatitikantis biologinės sistemos pricipų, kaip turi ta sistema funkcionuoti), priveda iš pradžių prie neurozės,  paskui prie somatinių bėdų, o galiausiai ir prie nenorimiausio. 3. pavykste žengti į kitą etapą.

Koks yra yra po praeities apdirbimo ir to pasekoje įvykusios sąmonės depoliarizacijos bei anksčiau atskirų dalių reintegracijos į pagrindinę asmenybės dalį rezultatas? Gandai sklinda, kad pas skirtingus asmenis jis būna skirtingas. Bet iš esmės labai stipriai padidėja vientisumas, atsiranda vidinė ramybė, sužinai dagybė niuansų apie savo praeitį ir t.t. Žodžiu kažkuria prasme gauni tai, ką kiti mano galintys gauti tik kažkur atsiskyrus dykumoje ir du šimtus metų ten kažką darant (nelabai aišku ką), bet tikint kad kažkas vistiek turi gauris ir kitaip kankinant save.

Kitas etapas jau yra kardinaliai kitoks ir jame jau reikės naujų įrankių bei bus visai visai kitokios užduotis, apie kurias man dar neteko girdėti, kad viešųjų religijų atstovai bent ką kalbėtų. Tiesa, po sąmonės depoliarizacijos užsiiminėti tokia nesąmone kaip skelbimas kažkokių tiesų, pasaulio gelbėjmas ir t.t. kels tik šypseną.

Na o dabar sistematiškiau.

Rekomenduoju šiuos dalykus tik intravertams, nes ekstravertams vidinė pusiausvyra/ramybė yra tolygu gyvenimo kaifo praradimui. (Turbo suslike daugiau aprašo apie tai ko tikėtis, kas bus, kokie periodai ir panašiai).

Pati eiga būtų tokia:

1. Perskaityti Živorado Slavinskio "Askeptika" ir "Sugrįžimas į vienį", bei išmoti rankiniu būdu savarankiškai atlikinėti Aspekto apdirbimą (aprašytą Aspektikoje) bei išmokti metodą, kuris rusiškai vadinasi GP4, o angliškai DP4 (lietuviškai būtų GP – Gilus PEAT'as), jis yra aprašytas "Sugrįžime į vienį". Tik ten yra aprašyta trečia šio įrankio versija. Ketvirtą galima rasti youtubei rusiškai įvedus GP4.   Tada įvaldyti abu šiuos įrankius, suprasti kaip kas ir kdoėl. Be abejonės reikėtų išsiaiškinti tokias pozicijas, kad kaip veikia Alfa ir Beta troškimai, kodėl jie niekada neišnyks iki jų apdirbimo, kaip jie gali išnykti, kas yra poliarizacija, kas yra vienis, kodėl tai veikia, kodėl terminai neutralizacija/integracija/depoliarizacija/suliejimas yra reiškiantys vieną ir tą patį procesą  ir t.t. ir t.t., žodžiu šiek tiek protiškai pasavivaliauti.  

2. Greta perskaityti BSFF Larry Nimso ir Leužkino Turbo susliką. Tai duos supratimą apie darbo su pasąmone specifika ir daugybę kitokių naudingų supratimų.

3. Taip pat dar perskaityti tą dialogų metodą, nes be supratimo, kad "AŠ" yra visuma atskirų "AŠ" toli nenueisi.

Žinoma galima nieko ir nesiaiškinti bei nesidaryti, o tiesiog paimti Turbo susliką ir pasinaudoti juo ir gauti rezultatą. Bet man asmeniškai kažkaip nelipma likti aklu, tai aš mėgstu pats išsiaiškinti kas ir kaip bei pats viską per save pertempti.

p.s.1.  Na ir pats didžiausias pliusas šio kelio – nereikia niekuo tikėti ir būti nuo kažkokių pseudo gūrų priklausomu. Tiesiog darai ir gauni rezultatą ir pagal tą rezultatą sprendi. Nesl abai jau man diskomfortina kai koks nors pseudo gurų aiškina apie slėpinius, apie tai, kad čia teisngasis kelias, kad čia juo tikėti reikia ir pan.

p.s.2 Kartais aš naudoju terminą "šizoterikas". Šizoteriku aš vadinu asmenį, kuris nemoka skaičiuoti iki dešimties, o bando samprotauti penkiaženkliais skaičiais. Arba, kuris nekerta aštuntos klasės lygiu kas yra materija, o aiškino sielos struktūrą. Arba kaip sakė vienoje Evangelijoje "jei nesupranti žemiškų dalykų, tai kas bus kuomet bus kalbama apie dangiškuosius?" ar kažkaip panašiai.

p.s. 3. Na ir siaubingai čia viską surašiau.  Nes trejeto neparašyčiau sau.

cs2017-04-08 18:54

Msj3 rašė:1. psichiatrinė ligoninė (zen apie tai sako, kad jei motyvacija praktikoms neteisinga, tai praktikų rezultatas bus psichuškė). 2 ligos/mirtis – kadangi dvasinės praktikos yra psichosomatikos reguliavimas ir procesų keitimas, tai neteisingas jų keitimas (t.y. neatitikantis biologinės sistemos pricipų, kaip turi ta sistema funkcionuoti), priveda iš pradžių prie neurozės,  paskui prie somatinių bėdų, o galiausiai ir prie nenorimiausio. 3. pavykste žengti į kitą etapą.

Esi profesionalas, kuris tyrinėjęs šį reikalą nuodugniai išmanantis etapus? Kas po ko eina? Kaip tu gali žinoti? Taip kreipiant kažkokia linkme, neišaiškinsi, ką somatoforminiai reiškiniai išduoda ir kokį ryšį palaiko su žmogumi ir jo sąmonės reiškiniais, bei parodomais išorėje veiksmais.

Instinktyvus pas tave mąstymas neduoda visiems bendro nutikimo bendrais etapais, žinoti apie tai ar lygintis per anksti. Kas po ko, ką iš kur?

Jeigu žmonės tikrai tyrinėjami ir visos sąmonės galimybės atskleistos/ kodėl tas vyksta nelegaliai ir niekas nežino? Sužinome paskutiniai.

Msj32017-04-08 19:06

cs rašė:

Msj3 rašė:1. psichiatrinė ligoninė (zen apie tai sako, kad jei motyvacija praktikoms neteisinga, tai praktikų rezultatas bus psichuškė). 2 ligos/mirtis – kadangi dvasinės praktikos yra psichosomatikos reguliavimas ir procesų keitimas, tai neteisingas jų keitimas (t.y. neatitikantis biologinės sistemos pricipų, kaip turi ta sistema funkcionuoti), priveda iš pradžių prie neurozės,  paskui prie somatinių bėdų, o galiausiai ir prie nenorimiausio. 3. pavykste žengti į kitą etapą.

Esi profesionalas, kuris tyrinėjęs šį reikalą nuodugniai išmanantis etapus? Kas po ko eina? Kaip tu gali žinoti? Taip kreipiant kažkokia linkme, neišaiškinsi, ką somatoforminiai reiškiniai išduoda ir kokį ryšį palaiko su žmogumi ir jo sąmonės reiškiniais, bei parodomais išorėje veiksmais.

Instinktyvus pas tave mąstymas neduoda visiems bendro nutikimo bendrais etapais, žinoti apie tai ar lygintis per anksti. Kas po ko, ką iš kur?

Jeigu žmonės tikrai tyrinėjami ir visos sąmonės galimybės atskleistos/ kodėl tas vyksta nelegaliai ir niekas nežino? Sužinome paskutiniai.

Žmogau, aš neveltau parašiau žodžius "mano perspektyva". O tokie dalykai kaip "tapimas profesonaliu etapų tyrėju", "tapimas žinančiu kaip yra iš tikrųjų", "viesiems surasti kažką bendro", manęs nei kiek nedomina ir aš net nepretenduoju į tai. Lygiai taip pat manęs visiškai nedomina kažkokie ten "slapta ištyrę visas sąmones galimybes".

Kaip matai, didelio entuziazmo BENDRIEMS, TIKRAI ŽINANTIEMS ir kitokiems PROFESIONALAMS, pas mane
nelabai yra 🙂 tad aš lieku prie savo instinktyvaus mąstymo.

cs2017-04-08 19:30
Išviso, jei pasirinkai, kad žmogus tau duoklė – įvairaus konteksto, kurio tu nemėgsti, arba atsisakai žinodamas kažką, kas aukščiau. Nesakau, kad žinoti negali niekas ir reikia kažkaip tai uždrauti, bet tai tik parodo sistemos, kurioje visi žmonės uždaryti shemą, o jos viršuje stovi tokie kaip tu – žinantys, kaip veikia sąmonė, ir kad pasamonės dalelės priklauso nuo ankstesnių somatinių požymių. Žinai, kaip tai vyksta ir negali pasakyti, o kažką pasakydamas gali paaštrinti situaciją.

Prie tokio sąmonės lygio, kai bendras visiems kontekstas neapdorojamas, negali būti nejokio potraukio ar susižavėjimo, jokio tautiškumo, jokios vertybės, jokios laimės – nieko. Sąmonė – ribotas dalykas – kažką įsidedi, bet ką įsidedi panaikini anksčiau kas buvo. Ar bėra kokios laimės – ne. Save iškastruoji visam likusiam gyvenimui. Tavęs nedomins nei mergina, niekas. Tai yra ko prarasti, nes gyvenimas nebeprasmingas ir nebeturi kažkokios tikrovės, kurią tik taip įmanoma suprasti. Kai supranti daugiau, pridedi ką nori ir darai ką nori su tuom…

Kas iš to gero? Nes tai labai blogai.

Msj32017-04-08 20:44

cs rašė:Išviso, jei pasirinkai, kad žmogus tau duoklė – įvairaus konteksto, kurio tu nemėgsti, arba atsisakai žinodamas kažką, kas aukščiau. Nesakau, kad žinoti negali niekas ir reikia kažkaip tai uždrauti, bet tai tik parodo sistemos, kurioje visi žmonės uždaryti shemą, o jos viršuje stovi tokie kaip tu – žinantys, kaip veikia sąmonė, ir kad pasamonės dalelės priklauso nuo ankstesnių somatinių požymių. Žinai, kaip tai vyksta ir negali pasakyti, o kažką pasakydamas gali paaštrinti situaciją.

Prie tokio sąmonės lygio, kai bendras visiems kontekstas neapdorojamas, negali būti nejokio potraukio ar susižavėjimo, jokio tautiškumo, jokios vertybės, jokios laimės – nieko. Sąmonė – ribotas dalykas – kažką įsidedi, bet ką įsidedi panaikini anksčiau kas buvo. Ar bėra kokios laimės – ne. Save iškastruoji visam likusiam gyvenimui. Tavęs nedomins nei mergina, niekas. Tai yra ko prarasti, nes gyvenimas nebeprasmingas ir nebeturi kažkokios tikrovės, kurią tik taip įmanoma suprasti. Kai supranti daugiau, pridedi ką nori ir darai ką nori su tuom…

Kas iš to gero? Nes tai labai blogai.

Norėtusi atsakyti, kad jokiame aš ne viršuje ir neižinau, kas ta sąmonė yra. Bet taip atsakydamas aš apsimesčiau, kad mes abu kalbame tikrai apie tuos pačius dalykus, kurie ale nebepriklauso nuo mūsų perspektyvų. Todėl atsakysiu taip: "Aš visai nieko prieš, kad tu mane savyje laikai kažkokiu aukščiau, neva žinantį kaip kažkas vyksta ir panašiai. Tačiau jei paiūrėsiu į šiuos dalykus iš savo prizmės, tai ten man matosi taip, kad aš nesu aukščiau, nesu žinantysis, ir neturiu ko nesakyti. O taip pat, kadanagi nelabai nutuokiu kas ta sąmonė yra, tai nesistengiu nežinojimo užkišti prielaidomis (kartais ir užkišu). Aš nežinau, ar ten egzistuoja išėmimo idėjimo principas. veikiau gal nuolatinis idėjimas ir jungimas, kas ir leidžia nieko nepamesti (čia bent jau pagal dabartinį dominuojantį jognityvinį modelį). Kas liečia dėl iškastravimo (depoliarizacijos), tai aš specialiai ir paminėjau, kad tatai daugiau mažiau skirta tik intravertasms, bo kitiems praradimas automatinio įmetimo į kažkokius pergyvenimus, yra tolygus negyvenimui. Bet tokia specifika yra būtent ekstravertiškų smegenų, kuriems prasmės ateina iš įspūdžių ir nelabai suprantama yra prasmės  ir įspūdžiai iš nieko/tuštumos/gelmės/begalybės.  Todėl be abejonės, jei žmogus kaifuoja nuo automatinių apsisvaiginimų hormonais (žaidimų smėlio dėžėje), tai jam smėlio dėžės išaugimas bus tolygus katastrofai. Bet išėjus iš darželio į mokyklą gyvenimas nesibaigia, tik atsiduri kitoje plotmėje. Tiesa, smėlio dėžė ją išaugus tavęs nebevežą. Bet nėra etapų, kuriuose nebūtų savųjų draivų. Todėl nors saviintegracija/depoliarizacija ir nenumato automatinių emocinių džiaugsmų, bet ji numato nuolatinę epikūrininkus (intravertus ar šiaip ramybės megėjus) labiausiai vertinamą būseną. Suprask, ne visi nori būti įmetami į kažkokias automatines reakcijas ir iš jų kylančias mintis. Daugybė žmonių nori kontempliatyvios būsenos. Todėl jų (aš taip manau) atliekamų praktikų tikslas yra ne buvimas džiaugsmo būsenoje, o buvimos kitoje, jiem labiau patinkančioje būsenoje. Gali kilti klausimas, kad kaip džiaugsmo būsena gali būti nenorima. Atsakyčiau, bet taupysiu laiką, o be to ir Hėgelis kažką į ausį šnibžda, kad: "laiminga sąmonė – buka sąmonė".

cs2017-04-08 21:19
Aš nesakiau, bet žinau, kad yra 3 žmonių rūšis po eksta/intra vertų ir ja galima tapti bekalbant ar išmanant taip gerai ekstra/intra vertus, kaip dabar ir išrodei. Tavo požiūryje galima pamatyti mišrumą, esi intravertas ir negerai galvoji apie tokius pačius. Kad atskirti, kur tikras ekstravertas – tenka suprasti esminius dalykus, kuriais ektravertai nesivadovauja ir jiems yra neįdomūs:

1. Jie nesidomi psichologija, ezoterika ar jogomis.

2. Tavo apibūdinimas yra dar nepilnas sužinojimas, kokie ekstravertai būna, kad juos suprasti – reikia padraugauti, jei nesi draugavęs gyvenime, neturėsi jokio palyginimo ir veikliausiai tau bus mistiška. Tą ir parodei.

Iš viso to ką pasakiau, saves nepriskiriu jokiai grupei, nei intra, nei eksta. Nesuprantu kam ši pramoga teikia pasitenkinimą ir ką tai keičia. Savęs siejimas ar susitapatinimas su grupe yra neesminis ir jis nieko nekeičia. Bet tiems, kurie mato mistiką ir jautriai reguoja į kiekvieną atsitikusį veiksmą yra kaip pramoga. Aš taip sprendžiu, nes nėra tokio džiaugsmo, kuris dabar nėra. Džiaugsmas yra nematuojamas, tai yra tik pramoga ir ji reikalinga norint gyventi. Tu pasakei, be ko negyvena intravertai, bet ekstravertai irgi be kaiko negyvena.

Nesupratau tavo pozicijos, nes tu žinai kažką daug apie pasamonės susiejimą su veiksmais kurie natūraliai ar dirbtinai yra sukeliami. Tą aš vadinu sąmonės paslaptimis, nes knygų apie tai niekas neišleido ir nesu matęs, kad kas viešai kalbėtų. Turbūt būsi tas, kuris viską žino, nes tokie visi viską žinantys stovi aukščiau ir yra sistemos viršus, ko nežino visi, jie anksčiau viską sužino ir naudojasi situacija susitarę nesakyti. Kartu dalijasi išvadomis ir mėgaujasi, kad viskas vyksta kaip ir jie žino. Dabar, kai žinau, kad jų tiek daug, suprantu, kad tas pasismaginimas yra neteisėtas, ir išvados kuriamos iš nieko neįtariančių testo subjektų, kurie yra atsitiktiniai. Ir aš esu irgi tas testo subjektas, todėl ir kalbu, nes supratau, kad čia viską žinantys dar tyli.

Msj32017-04-08 21:40

cs rašė:Aš nesakiau, bet žinau, kad yra 3 žmonių rūšis po eksta/intra vertų ir ja galima tapti bekalbant ar išmanant taip gerai ekstra/intra vertus, kaip dabar ir išrodei. Tavo požiūryje galima pamatyti mišrumą, esi intravertas ir negerai galvoji apie tokius pačius. Kad atskirti, kur tikras ekstravertas – tenka suprasti esminius dalykus, kuriais ektravertai nesivadovauja ir jiems yra neįdomūs:

1. Jie nesidomi psichologija, ezoterika ar jogomis.

2. Tavo apibūdinimas yra dar nepilnas sužinojimas, kokie ekstravertai būna, kad juos suprasti – reikia padraugauti, jei nesi draugavęs gyvenime, neturėsi jokio palyginimo ir veikliausiai tau bus mistiška. Tą ir parodei.

Iš viso to ką pasakiau, saves nepriskiriu jokiai grupei, nei intra, nei eksta. Nesuprantu kam ši pramoga teikia pasitenkinimą ir ką tai keičia. Savęs siejimas ar susitapatinimas su grupe yra neesminis ir jis nieko nekeičia. Bet tiems, kurie mato mistiką ir jautriai reguoja į kiekvieną atsitikusį veiksmą yra kaip pramoga. Aš taip sprendžiu, nes nėra tokio džiaugsmo, kuris dabar nėra. Džiaugsmas yra nematuojamas, tai yra tik pramoga ir ji reikalinga norint gyventi. Tu pasakei, be ko negyvena intravertai, bet ekstravertai irgi be kaiko negyvena.

Nesupratau tavo pozicijos, nes tu žinai kažką daug apie pasamonės susiejimą su veiksmais kurie natūraliai ar dirbtinai yra sukeliami. Tą aš vadinu sąmonės paslaptimis, nes knygų apie tai niekas neišleido ir nesu matęs, kad kas viešai kalbėtų. Turbūt būsi tas, kuris viską žino, nes tokie visi viską žinantys stovi aukščiau ir yra sistemos viršus, ko nežino visi, jie anksčiau viską sužino ir naudojasi situacija susitarę nesakyti. Kartu dalijasi išvadomis ir mėgaujasi, kad viskas vyksta kaip ir jie žino. Dabar, kai žinau, kad jų tiek daug, suprantu, kad tas pasismaginimas yra neteisėtas, ir išvados kuriamos iš nieko neįtariančių testo subjektų, kurie yra atsitiktiniai. Ir aš esu irgi tas testo subjektas, todėl ir kalbu, nes supratau, kad čia viską žinantys dar tyli.

Na jei renki patirtį per tokį interpretavimą, tai ką čia bepakomentuosi. Žinoma, kad galima pasidalinti mintimis, jog ekstravertai domisi psichologija, joga ir t.t., nurodyti pvz ir t.t., pabandyti įrodyti, kad nesu eksperimentatorius, kažką ten super žinantis ir pan. Bet  man kažkaip gaila laiko, kad pasistengti kito perspektyvoje/sąmonėje savęs vaizdą suformuoti kuo panašesnį į tą, kuris yra pas mane apie mane ir apie kažkokius reiškinius. Tad sorry, bet neturiu tam intereso.

cs2017-04-08 21:44

Msj3 rašė:Na jei renki patirtį per tokį interpretavimą, tai ką čia bepakomentuosi. Žinoma, kad galima pasidalinti mintimis, jog ekstravertai domisi psichologija, joga ir t.t., nurodyti pvz ir t.t., pabandyti įrodyti, kad nesu eksperimentatorius, kažką ten super žinantis ir pan. Bet  man kažkaip gaila laiko, kad pasistengti kito perspektyvoje/sąmonėje savęs vaizdą suformuoti kuo panašesnį į tą, kuris yra pas mane apie mane ir apie kažkokius reiškinius. Tad sorry, bet neturiu tam intereso.

Tai bent įrodyk, kad nebijai. Visi kurie bijo pirma apsimeta, kad tingi, o vėliau žiūri ar suveikė. Tu kažkoks keistuolis intravertas.

Msj32017-04-08 22:04
Šito nežymėjau prie skaičių, bet tegul būna koks 4.5. Na ir tegul vadinasi jisai PARAMA KOL EINI, AR PARAMA, KOL DAR IEŠKAI KUR EITĮ.

Taigi, apeinant visokius "kodėl tai nežinoma", ar net visokius įrodomuosius faktus "kodėl tikslingai tai slepiama/naikinama" pereisiu geriau prie pačios esmės.

MEDŽIAI. Medžiai turi stiprų energetinį harmoningą lauką, šalia kurio atsidūręs žmogus patiria harmonizuojantį psichikos ir somatikos poveikį/korekciją.

Kaip tai daryti yra daugybė pvz internete. Trumpai išdėstant pagrindinius akcentus, tai su medžiu reikia elgtis kaip su asmeniu, kurį gerbiate. Tada nugara atsiglausti į jį ir mintimis tapti juo/susitapatinti. Kas yra jautresni poveikį pajaus labai greitai. Į dieną užtenka pabūti po kokias dešimt penkiolika minučių ir gauni gera dozę energijos/nusiraminimo ir panašiai.

Patartina šiuos "bendravimus" atlikinėti su tuo pačiu medžiu. Yra internete ir daugybė info, kad kaip išsirinkti medį, kaip žinoti, kuris yra stiprus/sveikas ir panašiai.

ir svarbiausia NEREIKIA ČIA NIEKUO TIKĖTI. Apie tai veikia ar ne, ir kaip veikia, supras kiekviena iš rezultatų.

Kai išmoksi pajausti medį, tai labai greitai suprasi, kad kodėl ąžuolas yra laikomas išskirtiniu ir šventu. Ir suprasi tatai ne iš kažkokių mitų/tradicijų/tikėjimų, o iš savo asmeninės patirties. Ir iš kitos pusės, kai sutiksite kažką kabantį apie medžius, kuris tą kalbėjimą grindžia kažkokiomis ten senolių tradicijomis – tai vadinasi toks žmogus pats tiesioginio patirtinio ryšio su medžiais neturi ir jam tai yra tik tikėjimo dalykas.

O dabar apie šventasiais giraites ir kodėl Bonifacijus atėjęs į Lietuvą ir užėjęs į miškelį gavo į dūdą. Reikalas toks, kad seniau kai gimdavo vaikas, būdavo sodinamas medis arba vaikui priskiriamas jau esamas koks  nors jaunas medis. Tada nuo mažens vaiką vesdavo į sąveiką su medžiu, t.y. tiesiog, kad medis jį koreguotų. Be to, jei bendraujama yra su vienu medžiu susiformuoja ilgalaikis ryšys tarp bendrautojų ir medis žmogų koreguodavo net ir tada, kai šis nebūna prie jo. O žmogus savo ruožtu nuolatos jaučia medžio palaikymą ir ryšį su juo. Čia vėlgi niekuo tikėti nereikia. Pabendraukite/pabukite su/prie medžio bent po 15 min į dieną ir jau po dviejų savaičių atsikėlus pirma vieta/jausmas į kurią norėsite bėgti, tai bus pasilabinti ir pabūti su savo nauju geriausiu draugu.

Tai va, jei toks ugtelėjęs vaikas turintis ryšį su medžiu paskui  išvyksta iš gimtojo kaimo, tai pagal medį su kuriuo jis turi ryšį, buvo galima suprasti/spręsti, ar su tuo vaiku/žmogumi viskas tvarkoje. Jei įvykdavo nelaimė, pagal medį tai būdavo galima pamatyti/pajausti, nes jie būdavo ryšyje. Ir iš kitos pusės, pakenkus medžiui pakenkiama ir žmogui, kuris su juo yra ryšyje/susijęs (taip pat kaip galima pakenkti žmogui pakenkus jo artimam žmogui, su kuriuo jis yra ryšyje)

Tad taip senovės žmogus turėdavo savo medį ir per jį koreguodavosi/sinchronizuodavosi. Arba kitaip sakant, tam tikros bendruomenės nariai turėdavo savo medžius. Štai tokių medžių erdvė/giraitė būdavo laikoma šventa ir labai gerbiama. Joje buvo draužiama laužyti šakas ar bet kaip kitaip destruktyviai veikti medžius, nes jei pakenkiame jiems, pakenkiama ir žmonėms, kurie yra su jais ryšyje. Todėl jei ten ateidavo koks nelabai ką suprantantis baobabas ir pareikšdavo, kad čia viskas yra vėjai ir dar neduok die nulauždamas kokią šaką, tai savaime suprantama, kad tokio neišmanėlio laukia liūdna pabaiga, nes jo veiksmai yra analogiški, kad kas įeitį į kaimą ir žaloti pačius žmones.

Veikiausiai taip nutiko ir bonifacijui, kuris iš karto už savo neišmanymą gavo kamehame. Bet vėlgi pasikartosiu. Šitais dalykais nereikia nei kiek tikėti. Truputukas praktikų ir suvokimas ateis savaime. O praktikos šios tiek lengvos, kad jos prieinamos visiems, kurie moka skaičiuoti iki dviejų.

Tad kažkuria prasme, mes kiekvienas prie savo namų netoli turime super sveikatos stiprintojus/palaikytojus. Jei žmonės tatai praktikuotų, praktiškai didžiosios dalies nerimo/energijos trūkumo/prislėgtumo ir t.t nebeliktų. Ir tai kur kas efektyviau ir už daugumą surogatinių dvasinių praktikų. Bet dar kartą pasikartosiu – nereikia tuo tikėti, o tereikia trumpą laiką papraktikuoti ir supratimas ateis savaime iš savo paties patirčių.  

Msj32017-04-08 22:06

cs rašė:

Msj3 rašė:Na jei renki patirtį per tokį interpretavimą, tai ką čia bepakomentuosi. Žinoma, kad galima pasidalinti mintimis, jog ekstravertai domisi psichologija, joga ir t.t., nurodyti pvz ir t.t., pabandyti įrodyti, kad nesu eksperimentatorius, kažką ten super žinantis ir pan. Bet  man kažkaip gaila laiko, kad pasistengti kito perspektyvoje/sąmonėje savęs vaizdą suformuoti kuo panašesnį į tą, kuris yra pas mane apie mane ir apie kažkokius reiškinius. Tad sorry, bet neturiu tam intereso.

Tai bent įrodyk, kad nebijai. Visi kurie bijo pirma apsimeta, kad tingi, o vėliau žiūri ar suveikė. Tu kažkoks keistuolis intravertas.

Aš daug ko bijau. Nesu herojus. O dėl įrodinėjimo jau buvau minėjęs ir manau, kad ateityje to nebekartosiu

cs2017-04-08 22:40
Nemaniau, kad taip preliminariai pasielgsi… Tai vaikiška.