upgreidinu
Tegul tai vadinasi PARAMA KOL EINI, AR PARAMA, KOL DAR IEŠKAI KUR EITĮ.
Taigi, apeinant visokius "kodėl tai nežinoma", ar net visokius įrodomuosius faktus "kodėl tikslingai tai slepiama/naikinama" pereisiu geriau prie pačios esmės.
MEDŽIAI. Medžiai turi stiprų energetinį harmoningą lauką, šalia kurio atsidūręs žmogus patiria harmonizuojantį psichikos ir somatikos poveikį/korekciją.
Kaip tai daryti yra daugybė pvz internete. Trumpai išdėstant pagrindinius akcentus, tai su medžiu reikia elgtis kaip su asmeniu, kurį gerbiate. Tada nugara atsiglausti į jį ir mintimis tapti juo/susitapatinti. Kas yra jautresni poveikį pajaus labai greitai. Į dieną užtenka pabūti po kokias dešimt penkiolika minučių ir gauni gera dozę energijos/nusiraminimo ir panašiai.
Patartina šiuos "bendravimus" atlikinėti su tuo pačiu medžiu. Yra internete ir daugybė info, kad kaip išsirinkti medį, kaip žinoti, kuris yra stiprus/sveikas ir panašiai.
ir svarbiausia NEREIKIA ČIA NIEKUO TIKĖTI. Apie tai veikia ar ne, ir kaip veikia, supras kiekviena iš rezultatų.
Kai išmoksi pajausti medį, tai labai greitai suprasi, kad kodėl ąžuolas yra laikomas išskirtiniu ir šventu. Ir suprasi tatai ne iš kažkokių mitų/tradicijų/tikėjimų, o iš savo asmeninės patirties. Ir iš kitos pusės, kai sutiksite kažką kabantį apie medžius, kuris tą kalbėjimą grindžia kažkokiomis ten senolių tradicijomis – tai vadinasi toks žmogus pats tiesioginio patirtinio ryšio su medžiais neturi ir jam tai yra tik tikėjimo dalykas.
O dabar apie šventasiais giraites ir kodėl Bonifacijus atėjęs į Lietuvą ir užėjęs į miškelį gavo į dūdą. Reikalas toks, kad seniau kai gimdavo vaikas, būdavo sodinamas medis arba vaikui priskiriamas jau esamas koks nors jaunas medis. Tada nuo mažens vaiką vesdavo į sąveiką su medžiu, t.y. tiesiog, kad medis jį koreguotų. Be to, jei bendraujama yra su vienu medžiu susiformuoja ilgalaikis ryšys tarp bendrautojų ir medis žmogų koreguodavo net ir tada, kai šis nebūna prie jo. O žmogus savo ruožtu nuolatos jaučia medžio palaikymą ir ryšį su juo. Čia vėlgi niekuo tikėti nereikia. Pabendraukite/pabukite su/prie medžio bent po 15 min į dieną ir jau po dviejų savaičių atsikėlus pirma vieta/jausmas į kurią norėsite bėgti, tai bus pasilabinti ir pabūti su savo nauju geriausiu draugu.
Tai va, jei toks ugtelėjęs vaikas turintis ryšį su medžiu paskui išvyksta iš gimtojo kaimo, tai pagal medį su kuriuo jis turi ryšį, buvo galima suprasti/spręsti, ar su tuo vaiku/žmogumi viskas tvarkoje. Jei įvykdavo nelaimė, pagal medį tai būdavo galima pamatyti/pajausti, nes jie būdavo ryšyje. Ir iš kitos pusės, pakenkus medžiui pakenkiama ir žmogui, kuris su juo yra ryšyje/susijęs (taip pat kaip galima pakenkti žmogui pakenkus jo artimam žmogui, su kuriuo jis yra ryšyje)
Tad taip senovės žmogus turėdavo savo medį ir per jį koreguodavosi/sinchronizuodavosi. Arba kitaip sakant, tam tikros bendruomenės nariai turėdavo savo medžius. Štai tokių medžių erdvė/giraitė būdavo laikoma šventa ir labai gerbiama. Joje buvo draužiama laužyti šakas ar bet kaip kitaip destruktyviai veikti medžius, nes jei pakenkiame jiems, pakenkiama ir žmonėms, kurie yra su jais ryšyje. Todėl jei ten ateidavo koks nelabai ką suprantantis baobabas ir pareikšdavo, kad čia viskas yra vėjai ir dar neduok die nulauždamas kokią šaką, tai savaime suprantama, kad tokio neišmanėlio laukia liūdna pabaiga, nes jo veiksmai yra analogiški, kad kas įeitį į kaimą ir žaloti pačius žmones.
Veikiausiai taip nutiko ir bonifacijui, kuris iš karto už savo neišmanymą gavo kamehame. Bet vėlgi pasikartosiu. Šitais dalykais nereikia nei kiek tikėti. Truputukas praktikų ir suvokimas ateis savaime. O praktikos šios tiek lengvos, kad jos prieinamos visiems, kurie moka skaičiuoti iki dviejų.
Tad kažkuria prasme, mes kiekvienas prie savo namų netoli turime super sveikatos stiprintojus/palaikytojus. Jei žmonės tatai praktikuotų, praktiškai didžiosios dalies nerimo/energijos trūkumo/prislėgtumo ir t.t nebeliktų. Ir tai kur kas efektyviau ir už daugumą surogatinių dvasinių praktikų. Bet dar kartą pasikartosiu – nereikia tuo tikėti, o tereikia trumpą laiką papraktikuoti ir supratimas ateis savaime iš savo paties patirčių.