Tačiau spartėjant moksliniam progresui atsiranda viltis įgyvendinti transhumanistų svajones – patobulinti žmogaus kūną įvairiais būdais ir tame tarpe prailginti įprasta gyvenimo trukmę ar bent ilgiau išlaikyti kūną sveiką iki kol atsirastu technologijos išlikti amžinai jauniems. Taigi „jaunystės eleksyrai“ nėra visai fantastika. Aš tuo pastaraisiais metais labai susidomėjau ir pabandysiu pasidalinti tuo ką sužinojau apie būdus ilginti gyvenimo trūkmę. Aišku turiu perspėti, kad viskuo negalima aklai tikėti, galiu remtis teiginiais kurie yra paremti vos keliais tyrimais ir tame tarpe ne su žmonėmis, o su pvz. pelėmis. Taip pat esame genetiškai skirtingi dėl to šie metodai gali skirtis su kiekvienu individu.
Pirmiausiai vertėtų išsiaiškinti ką mokslas žino apie senėjimo priežastis ir jų atrasta nemažai. Tai mitochondijų disfunkcija ir jų skaičiaus mažėjimas, telomerų trupėjimas, DNR klaidos replikuojantis ląstelėms, kamieninių ląstelių skaičius ir veiksmingumas, senstančių ląstelių kaupimasis, krentantis hormonų lygis ir endokrininių liaukų disfunkcija, uždegimai, atsparumas insulinui, kraujotakos fukcionalumas, ligos ir galima ilgai vardinti medicininius terminus. Nustatytą, kad pirmieji senatvės požymiai atsiranda jau nuo 24 metų silpnėjant kognityviniams gebėjimams, ne vėliau kaip įprastai manoma.
Pati geriausia, gerai žinoma priemonė ilgai gyventi ir išlikti sveikam iki gilios senatvės tai pereiti prie pilnavertės augalinės mitybos. Tai gerai įrodo kai kurių šalių, tautų labai ilga gyvenimo trūkmė, kuri mokslininkų siejama daugiausiai būtent su dieta. Pavyzdžiui Japonijoje žmonės gyvena ilgiausiai ir yra turi daugiausiai centenarų (šimtamečių). Ypatingai ilgai gyvena Okinavos kaimo gyventojai vartojantis daug angliavandenių turintį maistą, tai yra daugiausiai saldžiasias bulves. http://www.bbc.com/future/story/20190116-a-high-carb-diet-may-explain-why-okinawans-live-so-long
Deja lietuvių mityboje dominuoja daug nesveiko gyvūlinės kilmės maisto bei kitų toksinų kas gali paaiškinti tokia mūsų šalies trumpa gyvenimo trūkmę. Raudonoji mėsa ir net vištiena padidina įvairių ligų riziką dėl, kurių vakariečiai suserga ir miršta anksti. Tai širdies ir kraujagyslių ligos, insultas, vėžys, nutukimas, cukrinis diabetas, kepenų ir inkstų ligos, kvėpavimo, uždegiminės ir kitos ligos susijusios su paspartintu senėjimu. Beto gyvūnai pripumpuojami hormonų, antibiotikų, kaupia pesticidus ir toksines medžiagas tokias kaip dioksinai. Taip pat per mėsa dažnai apsinuodyjamą pavojingomis bakterijomis kaip salmonela, E. Coli. Dažnai gyvūnai laikomi ankštuose narvuose pilnuose fekalijų, kurių patenka skerdžiant į mėsą, o bent jau kiaulės viska valgo.
Gerai žinomas faktas, kad mėsaėdžiai gyvena trumpiau nei vegetarai ir veganai. Augalėdžiai ne tik ilgiau gyvena, bet mažiau serga ir turi sveikesnę bei laimingesnę senatvę. Senoliai pradėje veganiškai maitintis tarsi stebuklingai pagyja ir turi daugiau energijos. Pasak PSO, veganiška mityba – puiki prevencinė priemonė, siekiant išvengti "populiariųjų", daugiausia gyvybių nusinešančių šių dienų sveikatos problemų: širdies ir kraujagyslių ligų, vėžio ir kt: https://www.lrytas.lt/skonis/mitybos-abc/2018/05/17/news/gydytoja-apie
-vegetaru-ir-veganu-seimose-auganciu-vaiku-sveikata-6319372/
Augalinės mitybos nauda sveikatai ir gyvenimo trūkmei galima paaiškinti tuo, kad tai mūsų kūnui priimtesnis maistas turintis tik jiems būdingų medžiagų – mineralų, vitaminų, skaidulinių medžiagų ir antioksindantų saugančius kūną. Taigi dietoje turėtų būti kuo daugiau šviežio augalinio maisto ir jei norite vartoti gyvūlinį maistą palikti tik minimaliai sveikiausius produktus tokius kaip žuvis, jūros gėrybės, ekologiškas pienas, kiaušiniai ir panašiai.
Aišku ir veganiška mityba bus žalinga jei neaprūpinti kūno visais mineralais, vitaminais ir kitom būtinom maistinėm medžiagom. Reikia nepamiršti mus sendina daug faktorių. Stresas, žalingi įpročiai, fizinis aktyvumas, kūno svoris, miego kokybė ir t.t. Į gyvenimo trūkmės ilginimą reikia žiūrėti holistiškai.
Yra atrasti taip pat maisto papildai ir technologijos padendančios pratęsti gyvenimo trūkmę. Daugiasiai žadanti yra medžiaga vadinama NAD+ esanti mūsų ląstelėse ir deja jų gebėjimas pasigaminti jo su amžiumi mažėja. NAD+ galime gauti su tam tikrais maisto produktais tokiais kaip pienas, tačiau pats geriausias žinomas jo šaltinis yra Saccharomyces cerevisiae ar paprastosios mielės. Dėl to labai rekomenduočiau į dietą įtraukti alaus mieles, tačiau vaistinių tablečių tikrai neapsimoka vartoti. Verčiau užsakyti didesnį kiekį ir kasdien vartoti po 30g. Alaus mielės turi ne tik NAD+, bet ir turi gausu kiekį baltymų, B grupės vitaminų ir mineralų.
NAD+ galima papildyti jo prekursoriais nikotinamido ribosidu ar niacinu, kurio gausų pvz. žemės riešutuose. Fermentuoti produktai tokie kaip kombucha, gira ir rauginti kopūstai taip pat turi NAD+. Fizinis aktyvumas taip pat didina NAD+ gamyba kūne.
Dietologai neveltui sureikšmina antioksidantus, kurie saugo mūsų kūną nuo laisvųjų radikalų. Vienas iš gerai žinomų yra resvesterolis kovoje su senatvę, tačiau toli gražų tai nėra pats stipriausiais antioksidantas. Kad būtų aiškiau maistas pasižymintis antioksidacinėmis savybėmis buvo suskirtytas pagal ORAC vertinimą. Labai rekomenduočiau atsiversti puslapį ir patiems pasižiūrėti: https://www.superfoodly.com/orac-values/
Antioksidantus galima būtų suskirstyti į tirpius riebaluose ir vandenyje, ir svarbu gauti abiejų. Vienas efektyviausių antioksidantų pasaulyje yra riebaluose tirpus astaksantinas, kuris nusileidžia tik drakono kraujo dervai. Jis yra 6000 kartų stipresnis nei vitaminas C, 550 kartų stipresnis nei vitaminas E ir 40 kartus stipresnis už beta karotiną. Taigi labai rekomenduočiau pradėti vartoti astaksantino tabletes ar hamaetococus piuvelis dumblių miltelius su aliejumi. Šią medžiagą vartojantys gyvūnai lašišos, krevetės ir flamingai nusidažo raudona spalvą būtent dėl to, kad astaksantinas kaupiasį ląstelių sienelėse ir taip apsaugo kūną. Astaksantinas naudingas išsaugoti gera regą ir nervų sistemą. Rekomenduojama dozė iki 12mg, kad patiems nevirsti rausvais 😀
Reikėtų vartoti papildomai ir vandenyje tirpų vitaminą C ar askorbo rūgštį kadanti jis kitaip nei silpnesnį antioksidantai gali pasisavinti radikalų kelis elektronus iš kart. Su augalinių maistų galimą gauti įvairių antioksidantų tokių kaip glutationas, superoksido dismutazė, vitaminas A, E, C ir saugančių kūną.
Manoma, kad svaresnė senėjimo priežastis yra telomerų trumpėjimas. Telomerai yra kaip batų raištelių galiukai saugantis DNR nuo išsiardymo ir klaidų atsiradimo. Yra sukurti vaistai, kurie gali ilginti telomerus, kuriu vienas žinomiausiu yra TA-65, kurio pagrindinės veikliosios medžiagos cikloastragenolis ir astragalosidas IV gaunamos iš astragalus šaknies. Pigesnė alternatyva gali būti astragalus membranaceous šaknies tinktūra turinti CA ir AST IV, tačiau šaknį smulkinti ir merkti etanolio spirite, nes tik jame šios medžiagos mirksta.
Pagal ORAC aukšta vietą užimą vienas parazitinis beržų grybas augantis Lietuvoje – chaga. Chaga turi daug naudingų antioksidantų, tačiau joms ištraukti reikalingas specialus paruošimas smulkinant, virinant karštame vandyje ir taip pat laikant spirite.
Taip pat žadanti medžiaga kovoje su senėjimu yra superoksido dismutazė ar SOD, kurio deja sunku gauti dėl kelių priežasčių. Jo yra tik kai kuriame augaliniame maiste, daugiausiai melionuose bei chagoje. Kita problema, kad SOD suyra skrandyje todėl jį reikia vartoti su kapsulėmis ar vartoti glisodin formoje. SOD gaminasi nutūraliai ir kūne, tačiau reikia gauti pakankamai cinko, vario, mangano, vitamino E ir Omega 3.
Omega 3 yra vertingiausia riebalų rūgštis žmogui, po to eina augaliniai riebalai ir paskutinėje vietoje reikėtų vengti gyvūlinės kilmės sočiujų riebalų bei transriebalų. Omega 3 apsaugo kūną nuo uždegimo ir oksidacinės žalos, ilgina telomerus. Jo yra kai kuriose žuvyse, linų sėmenyse, pupelėse, jūros kopustuose. Asmeniškai už permalu linų sėmenys ir užpilų aliejumi, kad neoksiduotusi ir efektyviau įsisavinti Omega 3.
Vitaminas D yra riebaluose tirpus vitaminas, kuris gali aktyvuoti genus atsakingus už jaunystę. Jis taip pat padeda stiprinti sveikatą ir savijautą. Yra dvi vitamino D formos – D2 ir D3, pastarasis vertingiausias. Tačiau jo šaltinių yra nedaug – populiariausias D3 šaltinis menkės riebalai ir lanolinas, tačiau geriausias būdas gauti jo būnant vidurdienio Saulėje ar apsišviečiant UV-B lempomis. Tačiau galima pirkti vaistinėse tabletes tarkim po 1000TV.
Ciberžolėse esantis kurkuminas nustatytą kaip medžiaga galinti ilginti telomerus, veikti antioksidaciškai ir priešuždegimiškai. Kad geriau įsisavinti kurkuminą vertėtų jį vartoti su ketvirtadalių juodųjų pipirų ar tirpinti riebaluose.
Įdomu tai, kad kai kurie psichiatriniai vaistai tokie kaip mirtazapinas ir litis įrodyti kaip ilginantis gyvenimo trūkmę. Yra keleta to priežasčių, kad litis mažina stresą, taip pat jis ilgina telomerus ir didina NAD+ lygį, taip pat yra teorija, kad litis lėtina mitochrondrijų irimą. Litis nepriskiriamas prie būtinu mineralų ir jo rekomenduojama dozė 1-5mg. Jį galima gauti augalinės kilmės maisto pvz. pupelių. Taip galima vartoti ličio orotatą ar karbonatą.
Su amžiumi kūne kaupiasi vis daugiau senstančių ląstelių, kurie sukelia uždegimą ir kitas problemas. Jos pašalinamos, bet senstant tai daromi vis mažiau efektyviau. Mokslininkai dabar mano, kad žmogaus gyvenimo trūkme galime gerokai pratęsti naudojant rejuvenacine terapija, kurios metu šios senos ląstelės pašalinamos. Tam naudojami senolitiniai vaistai. Viena iš įrodytų veikmingų senolitikų yra fisetinas, kurio natūraliai pasitaiko obuoliuose, svogūnuose ir t.t. Daugiausiai jo yra braškėse.
Dar viena medžiagų klasė turinti potencialą ilginti gyvenimo trūkme yra mTOR inhibitoriai tokie kaip rapamicinas. Tačiau šią medžiagą gamina tik Velykų saloje atrastos bakterijos ir nelabai žinomą kur jo galima gauti. Beto mTOR inhibitorius reikia vartoti atsargiai, nes jie slopina imutetą.
Stresas šiais laikais sunkiai išvengiamas, tačiau jau žinoma, kad jis kenkia sveikatai ir sukelia anstyvą senėjimą todėl reikėtų ieškoti būdų jo išvengti. Kiti dalykai tokie fizinis aktyvumas, pasninkavimas buvimas gamtoje ir Saulėje taip pat naudingi dalykai išsaugoti sveikata ir ilgiau išlikti jauniems. Kad smegenis išsaugotų kognityvinius gebėjimus reikia protinės veiklos, mokintis kažko naujo, kalbos ir tai gali būti pramoginė veikla pvz. kompiuteriniai žaidimai. Badavimas ar kalorijų ribojimas buvo įrodytas kaip senėjimą lėtintis būdas, tačiau ne visi gali ilgai badauti ir jį galima simuliuoti augalinė mityba. Palikuonių susilaukimas vyresniame amžiuje taip pat padeda išlikti jiems jaunesniems, nes evoliucijos nustatytą, kad žmogus liktų sveikas tik pakankamai, kad pasidauginti ir jai „nerūpi“ kas vėliau nutiks žmogui.
Aš išvardijau nevisus metodus lėtinti senėjimą ir papildysiu jei ką sužinosiu, kviečiu taip pat ir kitus dalintis pastebėjimais. Šie maisto priedai ne vien gali lėtinti senėjimą, bet ir papildyti žmogaus kūna maistinėmis medžiagomis, kuriu trūksta įprastoje dietoje, suteikti energijos ir pagerinti protine veikla bei savijautą.
Biologinis nemirtingumas gali ir toliau išlikti nepasiekiamas, tačiau ateityje gali atsirasti kiti būdai pratęsti gyvenimą tarkim perkeliant savo mintis į mašinas, transplantuojant galva, klonuojantis ir panašiai.
