
Linijinio laiko atvejų sugrįžus į praeitį ir nužudžius šuniuką įvyktų paradoksas, nes grįžęs į savo laiką pamatytum kitą save, kuris išvyksta atgal gelbėti šuniuko ir t.t.
Šakotojo laiko atveju viskas šiek tiek kitaip. Tarkim, kad esame laike, kur šuniukas yra gyvas (1). Mes grįžtame į ankstesnį laiką (3) ir jį nužudome. Grįždami atgal į dabartį pateksime nebe į tą dabartį, kur šuniukas gyvas (1), o į tą, kur jis miręs (2) ir taip išvengsime paradokso.
Tikiuosi gerai išaiškinau 😀 (Nekreipkit dėmesio, kad pavyzdžiui panaudojau vargšelį šuniuką) 😀
