Tiesa, ar išties norime gyventi amžinai? Juk vampyrai filmuose nuolat skundžiasi, kad ilgas gyvenimas yra prakeikimas, o ne dovana. Šiaip ar taip, nors Vakaruose, kur kokakola skanesnė ir mėsainiai sultingesni, gyvenimo trukmė per pastaruosius 100 metų kone padvigubėjo, o Japonija gali pasigirti didžiausiu šimtamečių senukų skaičiumi, žmonės vis dar sensta, miršta ir svajoja apie amžiną gyvenimą.
Kai gimstamumas mažėja, o pensininkų skaičius didėja, iškyla dilema – kas dirbs? Ją sprendžiame ir mes, nes akivaizdu, kad lietuviai ruošiasi emigruoti arba išmirti. Kad neišnyktume, turėtume pradėti gimdyti daugiau vaikų, bet esant dabartinės valdžios politikai tai neįmanoma (juk draudžiama prekyba bambaliais stipraus alaus, o nesaugaus sekso alaus neprigėrus nebūna…), arba tapti Homo cyborg, tai yra kiborgais.
Pilnas straipsnis Delfyje. Taigi, kuo toliau, tuo labiau plinta kalbos apie nemirtingumą. Kaip manot, iki ko tai prives pasaulį? Iki karo? Iki absoliučios harmonijos? Ar išvis nemirtingumo reikia?
