
Į klausimą, ar Dievas egzistuoja, mokslininkai neketina atsakyti. Jie rinks įrodymus kiekvienai iš dviejų hipotezių: kad Dievo tikėjimas evoliucijos metu žmonijai suteikė pranašumo ir kad tikėjimas atsirado kaip kitų žmogaus ypatybių, pavyzdžiui, kolektyvizmo, šalutinis reiškinys.
Tyrėjai iš Jeno Remsio mokslo ir religijos bei Oksfordo antropoligijos ir sąmonės centro naudosis mokslo apie pažinimą priemonėmis.
Kognityvinis mokslas, tiriąs mąstymą ir sąmonę, jungia tokias disciplinas, kaip evoliucinė biologija, neurobiologija, lingvistika, kibernetika, ir su jų pagalba nagrinėja žmogaus elgseną.
Psichologas Džastinas Baretas teigia: „Mes norime tiksliai nustatyti, kiek Dievo tikėjimas duotas žmogui gamtos. Mes manome, jog gamtos vaidmuo čia didesnis, nei daugeliui atrodo.“
Mokslininkas tikinčiuosius lygina su trimečiais vaikais, kurie mano, kad kiti žmonės žino beveik viską.
Daktaro Džastino Bareto, krikščionio, žurnalo „Pažinimas ir kultūra“ redaktoriaus, knygos „Kodėl kai kas tiki Dievą?“ autoriaus žodžiais, vaikams būdingas tikėjimas aplinkinių visažiniškumu mažėja sulig
patirtimi.
Tačiau šis santykis, būtinas žmogaus socializacijai ir produktyviai sąveikai su kitais žmonėmis, išsaugomas kaip Dievo tikėjimas.
„Paprastai tai tęsiasi ir suaugusiojo gyvenime, – aiškina specialistas. – Tai paprastas, instinktyvus ir natūralus poreikis. Jis atitinka mūsų pirminį pasaulio tvarkos įsivaizdavimą.“
Tyrėjai užsiims ir kitomis problemomis, pavyzdžiui, pasistengs suprasti, ar religiniai konfliktai kyla iš žmogaus prigimties. Be to, mokslininkai tirs, ar tikėjimas pomirtiniu gyvenimu randasi iš mokymo, ar jis būdingas žmonėms dėl evoliucijos dėsnių.
Daktaras Baretas sako: „Taigi kitas žingsnis – ištirti konkrečius klausimus: kokios religinės pažiūros labiausiai paplitusios ir artimiausios žmogaus sąmonei?“ Patys įdomiausi klausimai liečia tokias sritis kaip daugdievystė arba viendievystė, taip pat religijos ir evoliucinės biologijos santykis.
Kartu su kolega Rodžeriu Trigu Baretas aiškinsis, ar religija yra susijusi su natūralios atrankos procesu, leidusiu žmonijai išgyventi, ar ji yra šalutinis evoliucijos produktas.
1,9 mln. svarų subsidija tyrimui apskaičiuota trejiems metams, ją Jeno Remsio centrui skyrė Džono Templtono fondas, palaikąs religijos, mokslo ir dvasios srities tyrimus. Asignavimą gaus 41 projektas.
Profesorius Trigas, vyresnysis Oksfordo universiteto tyrėjas, knygos „Religija visuomenės gyvenime: ar tikėjimas turi būti privatus reikalas?„, sako: „Pastaraisiais metais religija vaidina svarbų vaidmenį visuomenės gyvenime, ginčiai apie religijos kilmę ir tai, kaip ji susijusi žmogaus sąmone, sustiprėjo. Tačiau šis tyrimas neįrodinės ir nepaneiginės jokių religijos aspektų.“
https://anomalija.lt/forum/index.php?topic=4710.0
https://www.thetimes.co.uk/
Temos klausimai :
1. Kaip manote , dėl ko pasaulis turi tiek daug religijų ?
2. Kas yra būtina religijoje norint jai tapti populiaria , šiuolaikiniame pasaulyje ?
3. Ar kada susimastėte , dėl ko išpažįstate būtent krikščionybę , o ne pvz budizmą , islamą , ar kitą skirtingą religiją ? ( gali būti ir atvirkšičiai , krikščionybė tik pavyzdys ) .
4. Kodėl kai kurie žmonės tiki dievu/dievybėmis ?

