Apie tai kalbėti, kaip ir sakiau, be galo sunku. Visas šis reikalas yra uždelstas, tačiau ne tiek, kad žmogus nespėtų susivokti, kokioje situacijoje jis atsidūrė.
Kada įsivyrauja pasaulyje blogis, jis paperka, gražbyliauja gerais žodžiais taip apsukdamas kiekvieną pasitikėjusį jo keliu žmogų. Blogiui priklauso kartu (gėris ir blogis). Visas šis reikalas yra Dievo klaida, arba kūrėjo klaida. Kūrėjas kurdamas savo kūrinius padarė klaidą, kuri leistų savo kūriniuose daryti klaidas. Ši klaida yra neatsiejama mūsų gyvenimo dalis. Dėka šios klaidos mes praradome tikrą nuovoką, kas yra dirbtina, o kas yra tikra. Visa kas dirbtina nepasiteisino, neprigijo, todėl dabar žmonės turi atkentėti už padarytas pasekus blogio keliais.
Šis sindromas įsigalėjo, kada žmogus pradėjo daugiau gilintis į gyvenimą, taip suklysdamas ir nueidamas neteisingu keliu.
Tačiau atsekti kas tai, daugeliui nepavyko.
O pavyko nedaugeliui, tačiau pritrūko jėgų ir valios tai pasakyti. Apie tai galvojo ištisos kartos, ištisos civilizacijos. Visas šis reikalas jau nuo pradžių buvo pasmerktas neprigyti. Didžioji klaida buvo paleisti dieviškąjį kūrėją – žmogų kurti. Kas gali sustabdyti žmogų nuo begalinio kūrimosi proceso?
Tačiau didžioji problema yra ne pats žmogus, bet jam įdiegtos blogio savybės naikinti, kurios aktivuojamos per apšvietą. Apšvieta gali apsaugoti, bet gali pavergti ir padaryti žmogų priklausomą nuo dirbtinai sukurtos aplinkos, jam gali įdiegti baimės jausmą ir per jį veikti taip gąsdindamas mirtimi, nelaime. Tai ne kas kita, kaip prigimties klastojimas, kuris nedavė naudos.
Biblija galėjo būti suklastota, nes tam buvo pagrindas įskiepyti žmogaus ribotas galimybes/ nuvilti, kad žmogaus galios yra ribotos. Visi dalykai susiję su kalbomis yra labai kenksmingi ir nepakankamai saugūs naudoti. Net jei ir negalime įžiūrėti modernioje kalboje tikrosios magijos, nereiškia, kad jos nebūta. Tikroji magija moderniojoje kalboje yra apribojimas ir baimės ir gąsdinimo metodų skiepyjimas/mokymas. Visa tai yra piknaudžiavimas, kad žmogus turintis jausmus negalėtų spėti apsiprasti aplinkoje ir priklausytų kažkam, kam paranku išgauti darbo energijos. Visas šis būdas yra prankus, kol nėra kitų būdų, kurie veiktų pagal vieno kūrėjo įsakymus.
Įsakymai kasdieniški:
1. reikia naudoti kuo modernesnias technologijas;
2. gyventi kuo moderniame būste;
3. siekti, kad technologijos būtų kiekviename name;
4. dirbti dėl technologijų;
5. misti pašaru iš perdirbtu atliekų;
6. sunaudoti kuo daugiau resursų išgaunant energiją, kuri reikalinga technologijų veikimui;
7. tikėti kad mokslas yra tikroji realybė, nejokiu būdu neatėjęs iš fantazijos vaisius;
8. užmiršti, jog gyvūnai nejaučia skausmo ir juos galima valgyti;
9. pirkti tai ko reikia ar nereikia;
10. dirbti dėl to, kad išgeneruoti energiją, kuri reikalinga kitų žmonių palaikymui;
11. kurti tai, ko nereikia, bet neprarasti vilties, kad tai ne fantazija;
12. kurti fantastinius dalykus, bet tikėti, kad visa tai įrodyta ir racionalu;
13. dėka daug prisidauginusių naujų religijų nebeturėti nuomonės apie tikrąjį tikėjimą;
14. tikėti pasakomis apie netikras gyvenimo atsiradimo teorijas, (kaip Big Bango teorija);
15. tikėti, kad Dievas viską už pačius mus viską padarys;
16. bijoti klysti moksle, kuris ištrauktas iš fantazijos;
17. įsikalti į galvą, kad svarbu yra grožis, estetika, menas ir tai kas privertų konkuruoti su kitais;
18. tikėti religija ir mokslu, kaip neklystamais šaltiniais;
19. išsiplauti galvas per žiniasklaidos propogandas, norint sau įsiskiepyti baimę;
20. tikėti ateiviais, nykštukais, fėjomis, poniais ir visokiomis pasakomis, kurios atėjo iš fantazijos;
21. tikėti, jog tikroji laimė yra siekti aukštumų per edukaciją;
22. apgaudinėti save ir kitus, kad nesate bandę iškrėsti pokšto, meluoti;
23. bijoti lysti į 'tamsų mišką', kuris yra atėjęs norint apsisaugoti;
24. tikėti jog ateitis nusimato šviesi;
25. tikėti, jog niekas nesuvaržo laivės ir leidžia elgtis nestatant savęs į sistemos nustatytus 'mokslinio žmogaus' rėmus;
26. švęsti šventes, kurios skirtos laikinai atsigauti ir pabėgti nuo realybės;
27. kalbėti ir suvokti kalbą, kuri neleidžia patirti begalybės jausmo;
28. manyti, kad žemė ir visata yra begalinis išteklis;
29. manyti, kad žemė ir visata yra bedvasis, bejausmis, nejaučiantis skausmo (be Dievis) objektas;
30. tikėti, jog medicina yra teisi ir žino apie visas žmogaus problemas;
31. tikėti new-age judėjimu, kuris dar neatrado būdo rimtai padėti;
32. pasitikėti kiekvienu žodžiu, kurį taria mokslas, nes nebėra pasaulyje veiksmingesnių iš fantazijos atėjusių sričių;
33. tikėti pranašais ir skiepyti sau baimę dėl pasaulio pabaigos.
visas šis sąrašas yra didelis, tačiau bandžiau paminėti svarbiausius dalykus. Dėl šito neįmanoma suklysti, tai tiesiog ateina iš žinojimo. Žinojimas ateina iš sielos gelmių, nespėjus paveikti sistemai (išmoktai kalbai norint apriboti elgseną). Manau, vienintelis būdas tai perlipti yra keisti mąstymo tipą į pusiausvyros.
Kaip manote jūs? Kaip turėtų atrodyti iš žinojimo atėjusi sritis, kuri suteiktų žmogui laimę ir nebetektų kentėti tarp dirbtinai kuriamos aplinkos, kuri ateina iš baimės?
