Kodėl dvasios pasilieka mūsų pasaulyje?
Jeigu dvasia yra mirusio žmogaus siela (ir tai sako ateistas ar koks krikščionis..) reikia pagalvoti, ar mes patys ketiname numirę vaidentis 🙂 Nemanau. Ateistui viskas su mirtimi ir užsibaigia, o krikščionis po mirties keliauja į kitą vietą.
Patiko Dakotų (berods) genties pasakojimas, kad žmogus turi 4 sielas. Viena lieka kaime, kita miršta, kita klajoja po žemę ir atperka nuodėmes, o ketvirta keliauja į dangų.
Su tuo pusiau sutikčiau, galbūt žemėje lieka mūsų norai, ydos ar tai kas mus laiko žemėje (na juk mes dažnai elgemės nesąmoningai, lyg sapnuodami, tai galbūt, ta mūsų nesąmoningoji dalis ir pasilieka).
Kodėl dvasios lieka? Chm… Gal jos nėra sąmoningos ir tiesiog egzistuoja, kad egzistuotų. Tarkime su tais vaidenimaisi, kiek girdėjau, kad laikui bėgant dvasia praranda atmintį ir sunyksta. Bet kaip tada būtų galima paaiškinti senas apleistas pilis, kuriose n metų vaidenasi.. Galbūt tos dvasios minta žmogaus emocine energija. Galbūt jų tikslas ir yra, tiesiog išgyventi.
Na gal buvo kokių neužbaigtų ir svarbių reikalų ar darbų…
Per staigi ir netikėta mirtis, kurios pasekoje, siela pasiklysta, nes nespėjo suvokti kas atsitiko…
Gali būti ir toks variantas, kaip "nenoras" pereiti į kitą pusę… 🙂
Manau, kad jokių vaiduoklių nebūna, o juo labiau tokių a la su neužbaigtais darbais.
Perėjimas į anapusybę įvyksta iškart po mirties, mirusieji nesirodo gyviesiems
Pvz. dažnai vaiduoklis matomas dėl pereidolijos efekto, kai žmogus kokiuose nors objektuose nesąmoningai ieško pažįstamų formų, taip ir vaiduoklius pamato ir jėzų kristų ant prisvilusio sumuštinio
Didžiąją dalį vaiduoklių regėjimų galima paaiškinti racionaliai, kitai daliai tiesiog trūksta informacijos.
paragraf 78 rašė:Liudijimas pats nepatikimiausias būdas informacijai gauti.
Jeigu taip būtų, tai teisme nebūtų kviečiami liudininkai 🙂
paragraf 78 rašė:Žmonės mato tai ką nori matyti. Liudijimas pats nepatikimiausias būdas informacijai gauti. Smegenys dažnai tokius dalykus su mumis krečia, kad ne tik vaiduoklius bet ir velnius pamatyti galima.
Pvz. dažnai vaiduoklis matomas dėl pereidolijos efekto, kai žmogus kokiuose nors objektuose nesąmoningai ieško pažįstamų formų, taip ir vaiduoklius pamato ir jėzų kristų ant prisvilusio sumuštinio
Didžiąją dalį vaiduoklių regėjimų galima paaiškinti racionaliai, kitai daliai tiesiog trūksta informacijos.
Vaiduoklių nereikia aiškinti racionaliai. Tai yra tikėjimas, turintis milžinišką istoriją. Vaiduoklių archetipai randami vos ne visose religijose, tikėjimuose ir kultūrose. Vaiduokliai nepriklauso fiziniam pasauliui, todėl jų negali aptikti gamtamokslis pažinimas. Vaiduokliams nereikia empirinių patvirtinimų ir žemiškai racionalių paaiškinimų. Užtenka logikos, kaip kad "niekas iš niekur neatsiranda, ir niekas niekur nepradingsta". Tai yra tik tikėjimo reikalas, kuris nereikalauja patvirtinimo, ir tikėjimas vaiduokliais turi būti pripažįstamas kaip logiškas ir racionalus.
Vaiduoklių regėjimą siečiau su tuo ką įvardijo TinSoldieris, archetipas, gimstantis iš tamsos ir mirties baimės, o tada jau smegenys žaidžia savo žaidimus.
Kiek yra padaryta vaiduoklių nuotraukų? Milijonai, deja nei viena nepripažinta autentiška, nes arba jos būdavo padirbtos arba šviesų žaismas, mano minėtoji pereidolija ar dar koks nors visiškai racionalus reiškinys.
Tikėjimas vaiduokliais gražus, mistiškas, bet neturintis jokio patvirtinimo, priešingai daugiau medžiagos liudijančios jog tai nebuvo vaiduoklis.
Benami, o tai kad grupė matė vaiduoklį irgi menkas įrodymas, nes grupės dinamika yra tokia, kad vienam pamačius "vaiduoklį" ir jį įvardijus, labai tikėtina kad ir kiti pamatys tą patį "vaiduoklį", bet tai elementari grupės psichologija.
Kas liecia nuotraukas, klaidinga tavo turima informacija.
Bet, paragraf, arba nesupratai užuominos, arba labai taktiškai išssukai 😀
Bet negi aš vienas matau žvėrišką paragraf veidmainystė, visiškai skirtingai vertinant praktiškai lygiaverčius reiškinius? Čia man vienam vaidenasi?
TinSoldier rašė:Bet negi aš vienas matau žvėrišką paragraf veidmainystė, visiškai skirtingai vertinant praktiškai lygiaverčius reiškinius? Čia man vienam vaidenasi?
Kartais ir man panasiai vaidenasi… Tikriausiai tai „elementari grupes psichologija” 🙂
paragraf 78 dvigubų standartų 😀 (bent jau iš mano varpinės)
Beveik nuo forumo pradžios vis audžiau gan kvailą mintį kad jis paprasčiausiai trollina, na galbūt taip negalvoju, bet tikiuosi…
Nieko asmeniško, peace ;D
Ar tai kad religinį fenomeną vertinu kitaip nei pseudomokslinius kliedesius?
Aš viską stengiuosi vertinti iš šalies, tiek religiją, tiek paranormalius reiškinius. Religiniai fenomenai, turi tam tikrą pagrindimą, loginį ar teologinį. Religijotyra aprašo kokie procesai ten vyksta ir jie tikrai nėra tokie patys kokie vyksta paranormaliuose reiškiniuose. Tai skirtingos kategorijos. Ir ne mano sugalvotos o apibrėžtos ir religijotyrininkų ir antropologų. Vyskta kitokie procesai. Religinis tikėjimas yra visiškai kitas reiškinys nei tikėjimas paranormaliais reiškiniais. Veikia kiti modeliai, kiti procesai.
Tai gal iš pašalies ir panašu, bet kai išmanai vieną ir kitą dalyką, kitaip vertini situaciją, nes pažinimas platesnis, tad ir vertinimo kampas kitoks.
Tai kad vynas buvo padarytas iš vandens, buvo ženklas, ir tai nebūtinai reiškia, kad toks dalykas buvo iš tiesų fiziškai atliktas, tai pilnai gali būti simbolinis kalbėjimas.
Kam jau kam, aš savo religijai visada užduodu klausimus, nes aš niekuo nepasitikiu. Net esu išsitatuiravęs užrašą Trust no 1.
Apskirtai manau jog bet kokiam tikėjimui reikia kelti klausimus, ar tai būtų religinis tikėjimas ar tikėjima vaiduokliais.
Kiek pastebėjau religinio tikėjimo žmonės dar sugeba kelti klausimus, o va tikintieji paranormaliais reiškiniais retai kada sugeba kvestionuoti savo tikėjimą. Todėl ir rašau tai ką rašau, kad žmonės susimąstytų nors truputį
"Filosofija yra klausimai į kuriuos gali atsakymų ir nebūti. O religija yra atsakymai į klausymus, kurie niekada nebus užduoti."
Nemėgstu ginčytis…
Man asmeniškai, gerbiamo administratoriaus nuomonės visada patiko. Vien dėl savo tvirtumo ir argumentavimo…
Istillrighthere rašė:"Filosofija yra klausimai į kuriuos gali atsakymų ir nebūti. O religija yra atsakymai į klausymus, kurie niekada nebus užduoti."
Antroji pasakymo dalis apibrėžia senąjį bažnyčios požiūrį į sielovada, t.y. pateikinėti atsakymus į klausimus kurių niekas neuždavė. Ilgainiui buvo pastebėta jog toks modelis yra visiškai neveiksnus, dabar laikomasi pirmosios pasakymo dalies: uždavinėk klausimus, net jei atsakymo nerasi.
Didžioji dalis žmonių, ar tai būtų tikintieji, ar besidomintys paranormaliais reiškiniais, negeba užduoti klausimo kuris kompromituotų sferą kurioje angažuojasi. Todėl reikia lavinti kritinį mąstymą, kad visada klaustum: kodėl? ar tai tikra? ar tai logiška? kas tai? ir panašiai.
Tik tas kuris nebijo sau užduoti klausimų gali vadintis kritiškai mąstančiu.
Štai du pavyzdžiai:
žmogus pasitikintis mokslu ir ti9kintysis. Jei abu jie neuždavinės klausimų, vienas mokslui o kitas religijai, bus buki fanatikai, kurie aklai pasitiki ir nemąsto. Todėl abiem atvejais svarbu klausti: Kodėl?
nereikalinga rašė:nes turi nepabaigtų darbų 🙂
ta pati ir aš sakiau ,tik kad kitais žodžias isakiau ;D ,bet ne vientik nuo to ,kai kurie mire per graitai (kad net nežino kad ji mire išvis) arba nori keršto,dar gali būti prisirišes prie daiktu ,nes nori energijos 😉 nelabai daug ką žinau apie "šmėklas" 😉
nereikalinga rašė:nes turi nepabaigtų darbų 🙂
Man visuomet įdomiai toks pasakymas skambėjo.. kokie tie darbai galėtų būti?
Pamiršo skalbinius išdžiaustyti? Mašinos nespėjo susitvarkyti?
Koks žemietiškas darbas galėtų būti svarbesnis, nei amžinybė? Tai, kad susipykai su kuo nors ir nori atkeršyti?
Jei žmogus miršta ir susiduria su amžinuoju paranormaliu, dieviškuoju pasauliu – ko vertos žemietiškos egocentriškos ambicijos atkeršyti blogam žmogui? Kas čia per darbas? Kokia apgailėtina dvasia turėtų būti, ar kokia apgailėtina visa pasilikimo žemėje idėja turėtų būti, kad kažkoks buitiškas darbas yra svarbesnis, nei amžinybė?
Ar, kaip paranormal activity filme, dvasių egzistavimo prasmė: kad galėtų lėtai atidaryti kambario duris, o po to uždaryti? Abuga buga buga.
Tikriausiai įdomu turėtų būti
Public Enemy rašė:… is kur ir ateina naujai uzsimezgusios gyvybes dvasia.
Naujai gyvybei siela persiduoda iš tėvų, lygiai taip pat , kaip ir kūnas- su savo panašumais į tėvus.
nereikalinga rašė:aš ne apie kerštą
Yra tokiu net ,kurie nori keršto (tūrbut nuo tu ,kurie nužude ji/ją) kaip žinau je vadinasi "Revenant" 😉
Taigi, aš manau, kad vis dėlto dauguma dvasių šioje žemėje pasilieka tik tos, kurios kadaise kai buvo gyvaisiais nusižudė.
Viena moteris pamenu klausė vieno tyrėjo, kad blaškosi siela ir nieko negaliu padaryti, niekaip išvaryti. Tai jis aiškino, kad tarkim, čia yra tas pats, kaip duodi žmogui su pagaliu per galvą. Jis po kiek laiko atsigauna, ir kol susiorientuoja kur yra ir kas atsitiko, praeina tam tikras laiko tarpas. Tai tas pats ir su sielomis – staigi mirtis, o paskui vuolia! Kas aš? Kur aš? Ir kas buvo? ::)
