Kodėl Dievas nerodo įspūdingų stebuklų ir neįrodo pats savęs?
Nesuprantu kodel gamtos procesus primeti Dievui, kodel manai, kad viskas kas vyksta aplink tai jo darbas, siaip nustatyta, kad visatoje jau labai daug dalyku vyksta labai chaosiskai ir netvarkingai, tai kaip cia iseitu Dievas nesusitvarko su visata, nespeja visko tvarkingai padaryti
visatoje jau labai daug dalyku vyksta labai chaosiskai ir netvarkingai, tai kaip cia iseitu Dievas nesusitvarko su visata, nespeja visko tvarkingai padaryti
o gal leidžia čia egzistuoti chaotiškumo elementui?
idenmeyou rašė:Man labiausiai juokas ima, kai tu kalbi jog as gyvenes vienaip ar kitaip, nors net nezinai kas as toks ir kaip gyvenu…ai skaitau taip iseina jog mano gyvenimas maziau prasmingas uz tavaji 😀
Na aš darausi išvadas iš to ką rašai, o rašai kaip žmogus kuris visiškai nesupranta kas yra tikėjimas ir kuo gyvena tikintieji.
Aš niekur neturėjau omenyje kad tavo gyvenimas mažiau prasmingas, nes manau kad prasmė nepriklauso nuo žmogaus, nes kiekvienas gyvenimas yra prasmingas, tik ne visi tą prasmę pamato.
Nesuprantu kodel gamtos procesus primeti Dievui, kodel manai, kad viskas kas vyksta aplink tai jo darbas, siaip nustatyta, kad visatoje jau labai daug dalyku vyksta labai chaosiskai ir netvarkingai, tai kaip cia iseitu Dievas nesusitvarko su visata, nespeja visko tvarkingai padaryti
Ar aš kur nors primečiau gamtos procesus Dievui?
Kur konkrečiai matai chaosą?
Pasidomėk chaoso teorija ir pamatysi, kad bet koks chaosas iš tiesų yra tvarka
idenmeyou rašė:visata elgiasi chaosiskai ir visiskai nera nuspejama
Taip, tu mažas, todėl negali nuspėti nieko. Bet tai nieko nesako apie tai, kad visata nesukurta.
a.t.sielis rašė:Taip, tu mažas, todėl negali nuspėti nieko. Bet tai nieko nesako apie tai, kad visata nesukurta.
Taip tai nieko nesako, bet jei Dievas sukure visata kokiu budu atsirado Dievas, kas ji sukure ir kas tada sukure
a.t.sielis rašė:o gal leidžia čia egzistuoti chaotiškumo elementui?
Tai cia lygiai bus tokia pat prielaida, kaip kad paragrafas pavadina mano teiginius, i bet koki teigini, galima pasakyti jog Dievas leidzia, arba pats daro taip ir anaip. Nesvarbu kas ivyktu pasaulio pabaiga ar ivarus kataklizmai tikintieji pasirinks geriausia varianta ir pasakys tai arba Dievo darbas, arba musu zmoniu paciu kalte, zodziu visada ras kaip paneigti, bet visi neigimai bus tik kalbos, be irodymu
Taip tai nieko nesako, bet jei Dievas sukure visata kokiu budu atsirado Dievas, kas ji sukure ir kas tada sukure
Vienaip ar kitaip, mes pastatyti prieš faktą – egzistuoja tai, kas egzistuoja. Vadinasi, tai egzistuoja savaime. T.y., yra galutinis savaime egzistuojantis pagrindas, kuriam ankstesnio kūrėjo nereikia. Jis yra anksčiausias kūrėjas.
Paskaityk čia, gal duos kokią mintį: https://anomalija.lt/forum/index.php?topic=2137
idenmeyou rašė:Na chaosas nera tvarka,
Taip ir nepateikei kur tu matai chaosą, tik apstraktūs teiginiai
tas tikejimas paremtas niekuo, praktiskai tikejimas i nieka, jei as dabar susigalvociau kazka ir pradeciau tiketi kazkuo, tai manasis tikejimas niekuo nesiskirtu nuo tavojo,
Skirtūsi, nes tai kuo tikiu aš buvo gryninta bent 3000 metų. Tai visų pirma paremtas filosofija tikėjimas, ties kuriuo dirbo daug protingeni žmonės nei kad mes su tavimi. Tavo tikėjimas būtų pakankamai infantilus, kaip ir mano jei bandyčiau tokį sukurti pats iš savęs.
kadaise zmones ir saule ir zaibus ir visokius kitokius reiskinius laike dievais, nes buvo kvaili visiskai,
1. Pasidomėk religijotyra. Jokia tauta, jei ji nėra fetišizmo pasekėja, nelaiko gamtos objektų dievais, geriausiu atveju simboliu, ar tikėjimu jog už to objekto slypi dievybė. Niekas gamtos objektų šiaip dievais nelaikė.
2. Senovės žmogus, jei remsimės tyrimais buvo toks pats protingas kaip ir dabartinis. Skiriasi tik technologinis pažinimas. Kitas dalykas kad dabar mokslininkai mano jog dabartinis žmogus net yra kvailesnis intelekto prasme už senovės žmogų. Ir dar, šiais laikais ezoterika ir kitais pseudomokslais yra tikinčių daugiau nei kad buvo senovėje.
idenmeyou rašė:Taip tai nieko nesako, bet jei Dievas sukure visata kokiu budu atsirado Dievas, kas ji sukure ir kas tada sukure
O kodėl dievą būtinai turėjo kažkas sukurti? Tu sakai kad niekas negali pasakyti apie dievą nieko, o pats svaidaisi tokiais infantiliais teiginiais apie jo esatį, kad net bloga darosi 🙂
Vienaip ar kitaip, mes pastatyti prieš faktą – egzistuoja tai, kas egzistuoja. Vadinasi, tai egzistuoja savaime. T.y., yra galutinis savaime egzistuojantis pagrindas, kuriam ankstesnio kūrėjo nereikia. Jis yra anksčiausias kūrėjas.
Paskaityk čia, gal duos kokią mintį: https://anomalija.lt/forum/index.php?topic=2137
Vat man juokingas tas dalykas, kad mes savaime pradeti egzistuoti negalejome ir visata to negalejo, o Dievas galejo, labai idomiai vieniems desnis kazkoks galiojo, kitiems ne, tas pats kas man gravitacija zemeje galios, o kaimynui uz sienos ne. Tai ka tu parasei esu skaites ir anksciau ir tokius dalykus rase ne vienas zmogus.
idenmeyou rašė:Vat man juokingas tas dalykas, kad mes savaime pradeti egzistuoti negalejome ir visata to negalejo, o Dievas galejo, labai idomiai vieniems desnis kazkoks galiojo, kitiems ne,
Tiesiog reikia sustoti ir pamąstyti. Kažkas egzistuoja savaime. Tai faktas. Kas tas kažkas?
Žinia, visata turi pradžią. Mes stebime, kad čia reiškiniai atsiranda ir išnyksta. Niekas čia neturi pastovios egzistencijos.
Taip pat, visata neturi savęs pakankamumo bruožų. Pvz. reiškiniai dažnai išreiškia įvairias savybes, yra suderinti, tarsi padaryti su žinojimu. Bet visatos mes nepažįstame kaip žinančios esybės. Mes neaptikome visaapimančio proto. Reiškia, kažko trūksta. Kažkas už to glūdi, pradžioje.
Galima aptarti ir taip: visata egzistuoja savaime. Kartu su tuo protu, kuris formuluoja jos reiškinius. Vadinasi, protas yra viršesnė ir pastovesnė nei reiškiniai priežastis. Ir kadangi viskas egzistuoja savaime, tam protui kūrėjo nereikia. Bet pats jis yra kūrėjas.
paragraf 78 rašė:O kodėl dievą būtinai turėjo kažkas sukurti? Tu sakai kad niekas negali pasakyti apie dievą nieko, o pats svaidaisi tokiais infantiliais teiginiais apie jo esatį, kad net bloga darosi 🙂
Jei bloga darosi gali nueiti pailseti, niekas cia nevercia sedeti ir rasyti, dramaturgu nereikia.
Ir taip niekas negali pasakyti apie Dievo egzistavima, nes po kol kas tai tik isgalvojimai, o kalbant apie chaous, vien pats laikas yra chaosiskas, kad ir daleliu tyrinejimai chaosiski.
Idomu kur cia yra logika.Tarp kitko si paradoksa ir klausimus iskele filosofai. Ar visagalis gali sukurti tokį sunkų akmenį, kad net pats negalėtų jo pakelti? Jei jis yra visagalis, vadinasi jis gali padaryti toki akmeni, kad nebutu pakeliamas, bet jei jis nepakels akmens tuomet vel gi jis nera visagalis, gebejimas sukurti toki akmeni ir ji pakelti priestarauja pats sau, bei jo visagaliskumui.
idenmeyou rašė:Ar visagalis gali sukurti tokį sunkų akmenį, kad net pats negalėtų jo pakelti? Jei jis yra visagalis, vadinasi jis gali padaryti toki akmeni, kad nebutu pakeliamas, bet jei jis nepakels akmens tuomet vel gi jis nera visagalis, gebejimas sukurti toki akmeni ir ji pakelti priestarauja pats sau, bei jo visagaliskumui.
Jeigu jis gali viską, tai gali sukurti tokį akmenį, gali pakelti jį, gali jo nepakelti, būti visagalis ir nevisagalis vienu metu. No problem. Absoliutas suderina prieštaringas savybes savyje. Todėl jis ir absoliutas. Žemiška proto mechanika pasimetusi prieš absoliutą. Bet ji pastatyta prieš faktą. Fakto neigėjai nori pabėgti į savo protinių konstrukcijų pasaulį, kuriame viskas kitaip nei realybėje. Jie nenori pripažinti realybės beribiškumo galimybių prasme. Jie nori savo protu, savo logika kontroliuoti begalinę realybę. Argi ne juokinga?
a.t.sielis rašė:Jeigu jis gali viską, tai gali sukurti tokį akmenį, gali pakelti jį, gali jo nepakelti, būti visagalis ir nevisagalis vienu metu. No problem. Absoliutas suderina prieštaringas savybes savyje. Todėl jis ir absoliutas. Žemiška proto mechanika pasimetusi prieš absoliutą. Bet ji pastatyta prieš faktą. Fakto neigėjai nori pabėgti į savo protinių konstrukcijų pasaulį, kuriame viskas kitaip nei realybėje. Jie nenori pripažinti realybės beribiškumo galimybių prasme. Jie nori savo protu, savo logika kontroliuoti begalinę realybę. Argi ne juokinga?
Jei vienu metu jis gales pakelti, kitu ne, vadinasi tai jo pasirinkimas, koki akmeni padaryti sunkesni ar lengvesni. Tarkim kitaip ar visagalis galetu sukurti toki akmeni, kurio niekada niekada negaletu pakelti, jei jis toki sukurtu ir nepakeltu, vadinasi is vienos dalies jam pavyko, nes sukure nepakeliamaji akmeni, kurio niekas negali pakelti, bet ir jis pats jo nepakels, vadinasi jei nepakels nera visagalis. Bet jei jis pakeis akmens sunkuma, savybe ar ka nors, ar pats save sustiprins, kad pakeltu ta sunkuji akmeni ir jis ta akmeni pakels, vadinasi jam bus nepavyke pirmuoju bandymu kuriant akmeni, nes vadinasi pirmasis akmuo nebuvo toks sunkus, unikalus, kad negaletu pakelti jis pats, nes jei jis yra visagalis vadinasi gali sukurti toki akmeni, kuri net ir veliau pats noredamas negales pakelti kaip besikeisdamas, ka bedarydamas
Benamis rašė:Ar gali sukurti toki akmeni? Valios klausimas.
Jei Dievui egzistuoja valia ir kiti zmogiski faktoriai tai jau sumenkina jo visagaliskuma, nes jei jis yra visagalis jam valios trukumas nera imanomas
a.t.sielis rašė:Atsakymas į tuos akmens kazusus yra toks: Dievas gali atsisakyti savo visagalybės, ją išlaikydamas kaip potencialą. Kai Jis nori, Jis stiprus, kai nori – silpnas.
Bet cia yra jau busenu keitimas, jis turi keisti busena is visagalio i paprasta ir atvirksciai. Tai vistiek niekaip nepaaiskina sio paradokso. Jei jis sukure akmeni ir atsisake visagalybes, kad akmens nepakeltu, o veliau uzsimane irodyti, kad yra visagalis ir akmeni pakelti, vadinasi pradzioje sukurtas akmuo nebuvo pakankamai sunkus ir buvo ribotinas su jo galiomis, ne virsijo jo visagalio pajegumo. Lygiai taip pat ar Dievas galetu save sunaikinti, zinoma jei jis save sunaikins bus visagalis gales prisikelti, bet jei jis yra visagalis vadinasi jis gali save sunaikinti negryztamai, nepalikti visiskai jokios busenos, uz kurios butu galima uzsikabinti ir vel egzistuoti, bet jei jis gali save sunaikinti, tai vadinasi naikindamas save bus visagalis, bet kita jo puse kuri nyksta bus ne visagale, nes ji buvo sunaikinta
Benamis rašė:Na jau, spresti kas Dievui imanoma, o kas ne, tikrai ne musu ribotam protui ir jo suvokimui 🙂
Visiskai su tuo sutinku, tai tik irodo, kad esame zemes dulkes ir dar mums toli iki suvokimo, o gal but ir niekada zmonija nesuvoks, bet sie paradoskai irodo, kad daug dalyku labai nera aisku apie Dieva ir neatitinka logikos
O teologai pateikė štai tokį atsakymą: tas akmuo yra žmogaus laisva valia. Dievas norėdamas galėtų ją pavergti, bet apribojo save ir ji yra neliečiama.
Žinai, vien dėl to kad sakysi: dievas yra nesąmonė, niekas nepasikeis, kaip buvo juo tikinčių ir matančių jo darbus taip ir bus
kad daug dalyku labai nera aisku apie Dieva ir neatitinka logikos
kodėl turėtų atitikti logiką?
paragraf 78 rašė:Tie patys filosofai ir atsakė į šį klausimą: jis yra su logine klaida, todėl yra neteisingas.
O teologai pateikė štai tokį atsakymą: tas akmuo yra žmogaus laisva valia. Dievas norėdamas galėtų ją pavergti, bet apribojo save ir ji yra neliečiama.Žinai, vien dėl to kad sakysi: dievas yra nesąmonė, niekas nepasikeis, kaip buvo juo tikinčių ir matančių jo darbus taip ir bus
Tai vien jau jis nera toks galingas jei gali save apriboti, vadinasi jo galios yra ribotos, nes jei jo galios butu ne ribotos, jam niekaip nebutu pavyke saves apriboti, vadinasi jo galia yra sutramdoma, kas priveda prie visagalio savokos sulauzymo.
O logika tai ne visada pasitvirtina. Fizikai tyre skirtingas daleles, bet ziurint vienos dalele ir ieskant kitoje budavo randami tie patys panasumai, jei tik norima daleles budavo identiskos, kas realiai nera logiska, nes pasauli matome visai skirtinga ir daug tokiu yra eksperimentu kai bandoma primesti patvirtintas teorijas, bet jos zlunga tik pradejus tyrineti, nes vyksta chaosas kazkoks.
Sakai jog jei sakysiu, kad Dievas yra nesamone tai niekas nepasikeis, taip vis dar bus tikinciu ilgai ilgai, bet tikejimas lygiai taip nepakeis proto suvokimo apie Dieva ar kas tai bebutu.
paragraf 78 rašė:Priešingai, jei dievas negalėtų savęs apriboti, jis nebūtų visagalis, nes kažko nesugebėtų. Apie tai ir kalba tavo užduotas klausimas šiaip jau.
Tai nieko nepaaiskina, nes jei jo galia yra apribojama, vadinasi ji turi kazkokias ribas, ji nera visagale, yra kazkoks limitas, apribodamas jis savo galias nevirsija limito, bet jei jo galios butu neissenkamos ir nepaveikiamos nieko, jam paciam butu neimanoma apriboti. Tarkim, kad ar Dievas gali save sunaikinti, jei jis saves negali sunaikinti vadinasi nera visagalis, bet jei jis sugebetu save sunaikinti tai vadinasi sunaikintas jis nebuvo pakankamai galingas ir neissilaike kas vel gi papriestarautu jo visagalybei.
Tarkim, kad ar Dievas gali save sunaikinti, jei jis saves negali sunaikinti vadinasi nera visagalis,
Čia tiesiog žongliravimas žodžiais.
Dievas yra ta Esybė, kuriai priklauso, iš kurios sklinda, ir kuri valdo visas (savo) būtyje esančias energijas, galias, savybes. O ką jau ši Esybė gali ar negali po to – ne esmė. Visa-galis reiškia valdo visas galias, o koks tų galių spektras ir pobūdis – antraeilis klausimas.
a.t.sielis rašė:Čia tiesiog žongliravimas žodžiais.
Dievas yra ta Esybė, kuriai priklauso, iš kurios sklinda, ir kuri valdo visas (savo) būtyje esančias energijas, galias, savybes. O ką jau ši Esybė gali ar negali po to – ne esmė. Visa-galis reiškia valdo visas galias, o koks tų galių spektras ir pobūdis – antraeilis klausimas.
Neziureciau i vienus klausimus kaip pirmaeilius, i kitus kaip antraeilius, nes jei reiktu ieskoti atsakymo su irodymais, argumentais nei pirmam klausimui, nei antram nebutu rasta nieko, Dieva, jo buvima, jo galias kiekvienas isivaizduoja kaip nori. Vieni nori ji matyti zmogaus pavidalu, sena, ismintinga, kiti tiki, kad jis yra visur ir visada, bet viskas yra tik vaizduotes, kaip mums atrodo protingiau, logiskiau taip Dieva ir isivaizduojam, bet jei ir yra Dievas manau nei vienas pasaulyje zmogus jo nesuvokia, nes tai uz jo suvokimo ribu, tad jis negali buti uztikrintas, kad jis yra ir koks jis.
paragraf 78 rašė:Pasiskaityk meistrą Ekhartą, tau patiks, nes panašiai kalba. Jis laikomas negatyviosios teologijos pradininku, toks domininkonas mistikas buvo
Na tas Ekhartas idomu poziuri turi i visa tai ir man jo nuomone labiau tiketina nei kitu, bet aisku negaliu sakyti jog jis "geriausias", nes vis gi pritruktu man ziniu irodyti, kad jo zodziai teisingi
Žaisti su žodžiu "gali" arba "negali" – telieka žaidimas žodžiais. "Ar gali Dievas ištaškyti sau smegenis su revolveriu? Negali? Tai Jis ne visagalis." Ir t.t. ir pan.
Tokių loginių klaidų filosofijoje yra begelė. Tavo klausimas yra vienas iš jų.
Ir beje klausimas originaliai skamba šitaip:
Ar gali Dievas sukurti akmenį kurio negalėtų pakelti.
O tai ką parašei, tai kažkieno bandymas atgaminti originalų klausimą.
Dievas visagalis, reiškia, kad Jis gali viską. Kas tas "viskas"? Ar į tą viską įeina susinaikinimas? Kodėl ten turėtų įeiti absurdiški galėjimai ar negalėjimai? Jis gali padaryti viską, ką bepanorėtų padaryti. Kodėl Jis turėtų norėti susinaikinti? Taigi, vidiniai norai čia esmė. Kodėl Dievas turėtų daryti kažką, ko nenori? Jam įmanoma bet kas, bet tai ne teorinės-absurdinės galimybės žmogaus atakuojančiame protelyje, o konkretūs realūs norai ir begalinės galimybės juos įgyvendinti.
paragraf 78 rašė:Čia tas pats principas kaip klausime: Ar tu nepametei ragų? Nepamenei? Tai vadinasi tu raguotas?
Tokių loginių klaidų filosofijoje yra begelė. Tavo klausimas yra vienas iš jų.
Ir beje klausimas originaliai skamba šitaip:
Ar gali Dievas sukurti akmenį kurio negalėtų pakelti.
O tai ką parašei, tai kažkieno bandymas atgaminti originalų klausimą.
Pagal logikos taisykles, naudojant net ir klaidingą argumentaciją, išvada gali būti teisinga.Neteisingo argumento išvados gali būti tiek teisingos, tiek neteisingos.Logikos tikslas yra ne atrasti tiesą, bet įrodyti jau atrastą tiesą, t.y., nurodyti taisykles, kurių pagalba gali būti aptiktos klaidos. Tad praktiskai mes sekame pagal nusistovejusia tiesa. Ir cia su tikejimu, vieni sako, kad logiska jog Dievas egizstuoja ir t.t., tai daug kas pasaulyje gali buti logiska. Iprastai jei zmones remsis kazkuria ideja, ja laikys logiska ir jei kas papriestaraus tai idejai jo nuomone neatitiks logikos, nors kieno tiesa gali buti neaisku. Vel gi visagalis is esmes negali padaryti to kas logiskai neimanoma, pagal musu logika, tai reikstu, kad jis nera visagalis, bet jei jis negali sulauzyti apribojimu, jis nera visagalis
a.t.sielis rašė:Labai įprastas, visiems žinomas tas apibūdinimas "visagalis". Iki tiek įprastas, kad kritikuojamas paviršutiniškai, taip kaip ir suprantamas 🙂
Dievas visagalis, reiškia, kad Jis gali viską. Kas tas "viskas"? Ar į tą viską įeina susinaikinimas? Kodėl ten turėtų įeiti absurdiški galėjimai ar negalėjimai? Jis gali padaryti viską, ką bepanorėtų padaryti. Kodėl Jis turėtų norėti susinaikinti? Taigi, vidiniai norai čia esmė. Kodėl Dievas turėtų daryti kažką, ko nenori? Jam įmanoma bet kas, bet tai ne teorinės-absurdinės galimybės žmogaus atakuojančiame protelyje, o konkretūs realūs norai ir begalinės galimybės juos įgyvendinti.
O kas zino kokie Dievo norai? Is kur tu gali teikti jis nori susinaikinti ar ne? As nesakau, kad jis ta nori padaryti, as tik sakau ar jis ta gali
a.t.sielis rašė:Na, sakau, čia žaidimas žodžiais arba loginėmis abstrakcijomis. Gali, negali. Sukimasis ratais, abstrakcijų labirintai. Nieko bendro su realybe.
O kokia tavoji realybe, gal su tavim dabar sedi Dievas ir raso salia, kad tau nereiketu, gal su tavim kamuoli musineja ar gerai savaitgali praleidzia, taip tai zaidimas zodziais, bet ir kalbos apie Dieva is teologu puses pavadinciau zaidimu, nes realiai jie labai drasiai kalba apie Dieva ir jo planus, bet nezino nieko, tad kalbejimas beprasmiskas.
a.t.sielis rašė:Ne tik vakariečiai teologai kalba apie Dievą, teoriškai. Visame pasaulyje šventieji kalba apie Dievą iš savo patirties.
Kokios dar patirties, nei vienas ju nemate Dievo ir nezino kas jis toks, jo labiau negali irodyti jo, neturi nieko.
Žinoma, jei niekada neturėjai santykio su dievu, tada sunku suvokti, kad kitas gali jį pažinti. Gyeventum vienybėje su juo, tai tai pradėtum pastebėti tokius dalykus kurių dabar nesupranti.
Tu atmeti kitų žmonių patirtį.
Šiaip žinai, tikroji teologija daroma klūpint, t.y. iš dvasinės patirties. O žinai, kai per kelis tūkstančius metų ta patirtis pas visus yra vienoda, tai jau kažką pasako, ar ne?
paragraf 78 rašė:Santykis su Dievu, atsiranda kai tu su juo gyveni. Per maldą jį pažįsti. Lewisas kalbėjo, jog maldoje visi tampa ikonoklastais, t.y. maldoje sugriaunami netikri dievo įvaizdžiai ir jį tada pažįsti vis labiau ir labiau.
Žinoma, jei niekada neturėjai santykio su dievu, tada sunku suvokti, kad kitas gali jį pažinti. Gyeventum vienybėje su juo, tai tai pradėtum pastebėti tokius dalykus kurių dabar nesupranti.
Tu atmeti kitų žmonių patirtį.
Šiaip žinai, tikroji teologija daroma klūpint, t.y. iš dvasinės patirties. O žinai, kai per kelis tūkstančius metų ta patirtis pas visus yra vienoda, tai jau kažką pasako, ar ne?
Prajuokini mane su savo sarysiais, net ir jei kazka tu ir jauti per malda, tu visiskai nezinai, kad tai Dievas, galima sakyti, bet skleidzia kazkokia siluma, gera jausma. Realiai niekur neirodyta, kad zmogus gali maldomis ar kuo buti arciau Dievo, jo labiau net jei ir bus pajaustas kazkoks artumas ar siluma, dar maziau irodymu butu, kad viskas sklinda is Dievo, jus neturite niekuo kuo galetumete irodyti, yra tik jusu issigalvojimai.
