Kodėl ateiviai žali?
Ps. Kažkada kai neturėjau ką veikti, žemėlapyje susižymėjau vilkolakių populiacija pasaulyje. (Ta prasme, kur labiausiai buvo paplitęs tikėjimas, kur daugiausia istorijų apie juos). Taigi pažymėta buvo netik europa, bet ir azija… Žodžiu, įdomu tai, kad kol dar nebuvo įsigalėjusi globalizacija, visivien skirtingose vietose vyravo panašus tikėjimas. Kaži kodėl ? … 🙂
Na ir keletas klausimėlių užsikabinimui 🙂
1. Kodėl ateviai žali? (kažkodėl iš galvos neišeina fotosintezė)
2. Kodėl būtent pilnatis daro įtaką vilkolakiams? (ar todėl, kad šią mėnulio fazę ypač mėgo raganos? Ar mėnulis turi kokį ryšį su astraliniu kūnu klajojančiu tol kol jis miega? )
4. Iš kur atsirado tikėjimas laumėmis?
5. Kodėl vaiduokliai dažniausiai priešiški žmonėms ir kodėl jų prisibojoma ir vengiama?
O gal tai yra jų neįprastų reiškinių interpretacijos
Kodėl susidarė žalių žmogeliukų stereotipas irgi nelabai aišku. Bet galėjo ateiti iš filmų ir juose siekiama ateivius pavaizduoti baisiais. Kai kurie vabzdžiai yra žali, o pavyzdžiui maldininkas atrodo tikrai kaip ateivis jų tarpe:
Tiesa tą, kad daugelis žmonių praneša kontaktus su tipiškais pilkaisiais ateiviais. Tačiau jie gali atrodyti ir visai žmogiškai, net gražios išvaizdos tarkim kaip skandinaviškojo tipo ateiviai. Taip rečiau pasitaiko ir kontaktų su reptiloidais.
Vaiduokliai nebūtinai turi būti priešiški, gal tiesiog žmonės mato juos tokius. Vėl gi filmai formuoja jų priešišką elgesį. O tarkim šamanai ir pagonys tiki antagamtinėmis būtybėmis, kurios padeda ir moko.
Atsiprašau…
gal tada pamirštam tuos ateivius 😀
preacher rašė:Laumes išmastė cypančiabalsės močiutės, anūkams pasakas sekti 😉
Deja, deja.
Šešėlis rašė:Negi tau nebūtų baisu, jei pas tave kas nors nematomas ir nepažįstamas namie gyventų 😀
Aš asmeniškai tai norėčiau. Bet kadangi esu tokių dalykų fanatikė, tai vargu ar pastebėčiau įnamį (nes man traškesys, bildesys, slankiojantys šėšėliai nieko nereiškia) 😀
Preacher- Na, galbūt aš irgi taip sakyčiau, bet seniau stropiai lankiau etnografijos pamokas ir dar papildomą etnografinį ansamblį (dažnai šventes organizuoti reikėdavo, su visom tradicijom) … Priedo, labai daug nutikimų iš pažįstamų žmonių girdėjau, kai jų mamos ar jie patys susidūrė su tokiu reiškiniu. Nesakau, kad laumėmis, gal kažkas ten kito buvo, bet vistiek įdomu kaip susiformavo toks tikėjimas.
