Kokie, Jūsų nuomone (pagrindžiant poziciją), yra sėkmingiausi Jūsų, kaip individo, gyvenimo pėdsako po mirties išlikimo būdai?
Kieno pėdsakai išliks po mirties?
Štai Maslow apibrėžė pagrindinius/esminius žmogaus poreikius:
fiziologiniai poreikiai: maistas, vanduo, pastogė;
saugumo poreikiai: apsauga nuo pavojų, grėsmių ir vargų;
socialiniai poreikiai: priklausomybės kokiai nors grupei jausmas, draugystė, parama;
poreikis būti gerbiamam ir pripažintam: savivertė, reputacija, statusas, aplinkinių pagarba ir pripažinimas.
savęs aktualizavimo (saviraiškos) poreikis: poreikis išreikšti savo galimybes siekiant nuolat tobulėti
Dauginimosi jis neapibrėžė kaip esmingai būtino žmogaus poreikio.
Kas dėl likimo savo ainiuose, tai ši idėja nėra nauja. Žydai, dar bibliniais laikais (na prieš kokius gerus 3000 metų), tikėjo jog žmogus lieka gyventi savo vaikuose ir anūkuose. Todėl ainių turėjimas dar ir dabar laikomas dideliu palaiminimu. Žinoma, vėliau atsirado Šeolo samprata, tad toks tikėjimas atsitraukė į šalį.
Pėdsakas tai bus įrašas kurį skaitys po šimtmečių, tai bus palikimas ir istorija (kai viskas po keliu šimtmečiu bus kompiuterizuota ras kurio iš jūsų dienorašti kaip gyvenot ir tapsi istorijos dalis ir tavo supratimas bus lyginamas to laikotarpio žmonių samprotavimu)(kaip dabar dantiraštis, ar paveikslai) 😀
Inkognito teisus,informacija nesunaikinama,neaišku tik,ar po biologinės mirties gyvos būtybės išlaiko sąmonę.Informacija fiksuojama kvantiniame lygmenyje kvantų energetinės būsenos pavidalu.Bet su dauginimosi instinktu šitas reiškinys turi labai mažai bendro.
Inkognito teisus,informacija nesunaikinama,neaišku tik,ar po biologinės mirties gyvos būtybės išlaiko sąmonę.Informacija fiksuojama kvantiniame lygmenyje kvantų energetinės būsenos pavidalu.Bet su dauginimosi instinktu šitas reiškinys turi labai mažai bendro.
Išlaiko pilną samonę.viskas beveik kaip ir čia tik 1000 kartų geriau,tačiau reikia būti pasiruošus aršiai kautis su kitomis būtybėmis dėl savo egzistencijos tame lygmenyje.Pačios piktybiškiausios yra sunaikinamos arba perkeliamos į negyvenamus pasaulius,kurių yra sočiai ir ten jos įkalinamos. Pas mus jas vadina piktosios dvasios. Jos iš kitų materialių pasaulių atkeltos,nes nepritapo vadinamoje Gafoje ar kaip ten kitaip vadinamoje ,tiksliai nežinau. iš jos esybės kviečiamos pokalbiui su Viešpačiu kur gauna įsakymus tam tikram metų skaičiui materializuotis į naujai atsirandančią gyvybę. Kiekvienas jeigu susikauptumėte ties tuo ką aš parašiau,atsimintumėte dėl kokios priežasties atsiradote čia ir už kokius negerus darbus,nes mūsų žemė iš esmės yra pragarinė planeta,skirta bausmės atlikimui.Aš labai nenorėjau čia gimti,tačiau nuo mano norų niekas nepriklausė,todėl pirmus 9 mėnesius po gimimo sakė tėvai klykiau dieną naktį kaip pasamdytas,matyt veržiausi atgal,bet mano norų niekas nepaisė. Kaip nepaisys ar norėsiu mirti ar ne.
xsistemax rašė:Kalbi apie kokią nors asmeninę patirtį,ar informacija iš Vedų?
Deja vedų nesu net skaitęs,tai pasakoju tas nuotrupas, kurias pats kažkiek atsimenu iš to laiko kai nebuvau dar čia gimęs. Kiekvienas įtempkite atmintį ir manau, kad prisiminsite dar daugiau,juk kai buvote maži vaikai tai labai daug apie tai galėjote papasakoti…
