Skip to main content

Keistokas nutikimas

Tai – Anomalija.lt forumo archyvas (2011–2026). Diskusijas galima skaityti, tačiau naujų žinučių rašyti nebegalima.
Benamis2015-02-01 15:51

JZZ rašė:Kodėl niekas neiškėlė prielaidos, kad tai ne tik galėjo būti vien lunatikavimas, bet lunatikavimas ir … (kažkas daugiau)?

Kaip tai niekas neiskele? As iskeliau du kartus, taciau autore leido suprasti, kad ji tikrai jos zodziais "netardys" dukros. Zmogiskai kalbant, tai autore pasake, kad neketina klausineti dukros noredama suzinoti daugiau detaliu apie dede. Aisku keista, kad taip kategoriskai atsisake uzduoti kelis papildomus klausimus prie jau uzduotu jai:

Paklausiau kas nutiko

Sakau, kur, koks dėdė?

Klausiu, ką čia darai?

Taip pat dar bent vienas narys tikrai iskele prielaida ne is skeptiskos puses.

TinSoldier2015-02-01 15:57

Radikalesniu atveju būtų galima abejoti tavo ir dukros mąstymo gebėjimais, tačiau tai mažų mažiausiai turėtų būti įžeidimas.

Blem, vis tiek kaip mane užknisa tai 😀
Kodėl tai turėtų būti įžeidimas? Jeigu kalbam apie medicinines diagnozes, o ne tiesiog orumo įžeidinėjimą, – pro kurį galą tai turėtų būti įžeidimas?

Nesakau, kad Karolinos dukra turi kokių problemų su 'mąstymo gebėjimais'. Bet tiesiog tas požiūris, kad, jeigu tai būtų, – yra kažkas įžeidaus ar pan. – tiesiog erzina 🙂

Yra žmonių, kurie tikrai turi protines negalias, psichikos problemas. Yra tėvai, kurių vaikai turi daugybę įvairiausių sutrikimų. Ir absoliuti dauguma tų žmonių gali puikiai funkcionuoti visuomenėje. Ir kaip tiems žmonėms, ar jų artimiesiems, reikia reaguoti, kai tokie sutrikimai/ligos/problemos yra vadinamos "įžeidimais"?

Ar plaučių uždegimas gali būti "įžeidimas"? Ar aklumas nuo gimimo gali būti "įžeidimas"? Tai kodėl su kitokio tipo, psichikos, ligomis elgiamasi taip, tarsi jos yra "įžeidimas"?

Esu įsitikinęs, kad toks įsigalėjęs požiūris daugybę žmonių atbaido ir nuo reikiamos pagalbos ieškojimo. Ir tuomet jau verčiau įtikima visokiais apsėdimais, einama pas dvasininkus, pradedamos debiliškiausios savigydos sesijos ir ritualai, kad tik nereiktų pripažinti, kad esi psichiškai "nenormalus".

Sharikovas2015-02-01 17:04
Dar vienas dalykas, nereiketu suristi vaiko lunatikavimo ir kazkokiu garsu kurie pasirode keisti ar ne vietoje. Jei norima objektyviai issiaikinti kas atsitiko, tai naktini vaiko pasivaiksciojima ir neiprastus garsus reikia vertinti, tirti atskirai. Zmogaus klausos diapazona per diena pasiekia daugybe keisciausiu garsu ir jei kiekviena karta isgirdus kazka neiprasto, pirmiausia pradetum galvoti apie angelus, dvasias, dievybes, bildukus, nykstukus, tai taip galima labai greitai nusivaziuoti. Toks tamsumas, prietaringumas daznai veda prie piniginiu nuostoliu. Visada atsiras piktavaliu sarlatanu kurie nores tuo pasinaudoti, ar tai butu bureja, kunigas ar ekstrasensas ir jiems visiskai nerupes nei tavo, nei tavo vaiko gerove.
Dūmas2015-02-01 19:36
TinSoldier „nušovei“ su savo pirmu postu šitoje temoje Karolyną kaip mamą. Gal ir nenorėdamas nieko blogo, bet…Kaip viena iš šio puslapio šviesių galvų aš manau pavarei į pievas stačiokiškai… Dar kartą siūlau perskaityti ką žmogus akcentavo. Kadangi puslapis susijęs su anomalija tai žmogus ir tikėjosi pamastymų, patarimų, gal paprasčiausiai nuraminimo ir t.t. Ir manau pagrindinis jos klausimas buvo ar tai paronormalu. Beje ne tokius nutikimus esat nagrinėją, o čia kažkaip labai tiesmukiškai…Net neabejoju, kad Karolyna tikrai gera mama ir žino kada vaiką reiktų vesti pas daktarus…
1) vedimas pas daktarus (psichologus) jau yra šioks toks traumavimas vaiko;
2) ligų ieškojimas niekada nebūna į gerą;
3) daktarai nežinodami kas vaikui yra, gali padaryti dar blogiau;
4) įtakojami formacininkų paskirtų kaip visada nesąmoningų vaistų, kurie ne tik nepadėtų, o gal ir pakenktų. Na kaip supratot aš aplamai nemėgstu daktarų
BET TEMA ČIA NE APIE TAI!
Asmeniškai man užstrigo:
a) Mergaitė pribudinėja naktimis, nes tokio amžiaus jau turėtų miegoti kietai visą naktį;
b) Nuolat kalba apie dėdę (čia pritariu Benamiui reikia daugiau informacijos, jo klausimai taiklūs ir būtina juos užduoti jeigu tai vėl kartosis).
Aš asmeniškai manau, kad pakolkas tai tik mergaitės augimas ir patirti negatyvūs įspūdžiai pvz., tv – trūksta informacijos, jog būtų galima kažką daugiau įtart. Apie vaikų auginimą kažkokioj knygoje esu skaitęs, kad 3+- metų ir 7- metų vaikams būna periodas kai vaikai pradeda visko intensyviai bijoti, jų fantazija suaktyvėja, sapnuoja taip pat daug. Jų baimės būna stipriai perdėtos. Esant baimei taip jau yra, kad žmogaus galūnės ima šalti. Čia svarbu ar tu pati nejautei veriančio šalčio. Beje mano krikšto dukrai 7 metukai jai taip pat dabar yra didelės baimės einant miegoti, ji tokių istorijų irgi pripasakoja ir viena nemiega…Kiek tekę su kitais bendrauti daugumai vaikų taip būna.

Noriu papasakot savo nutikimą, kad nesijaustai vieniša ir negalvotai, kad eini iš proto:).
Į naujos statybos gyvenamą namą įsikėlėme prieš dvejus metus. Iš karto pasakau, kad apie žemės plotą kurį įsigiję nieko nežinau, tik, kad čia kažkada augę medžiai…
Viskas prasidėjo nuo to, kad girdėdavome vaikščiojimą antrame aukšte (namo perdanga medinė todėl puikiai girdisi). Iš pradžių tai buvo tik vaikščiojimas, kartais bėgimas. Garsus galėdavo išgirsti tie kas užsukdavo pas mus po 19.00 h (taip nebuvo, kad juos buvo galima išgirsti tik svečiams išėjus). Taip jie nereguliarūs ir ne kiekvieną dieną, tačiau ne rečiau kas dvi dienos. Juos girdėdavo ir svečiai, kuriems apie tai nieko nepasakodavom. Klausdavo kas viršuj vaikšto ir t.t. Mes miegame būtent antrame aukšte. Pirmam aukštui būdavo jungiame signalizaciją. Kol nepradėjo naktims suveikinėti signalizacija. Beje vis skirtingose patalpose (prieangis, virtuvė, holas… Per savaitę kartą, du (tikrai ne kiekvieną dieną signalizacija suveikdavo). Signalizacijos prižiūrėtojas gedimo nenustatė ir patikino, kad viskas veikia gerai, mūsų prašymu susilpnino rėžimą. Nesiliovus signalizacijai mūsų durninti, daugiau nakčiai nejungėme. Noriu akcentuoti, kad išvažiavus ir palikus namo signalizaciją pastaroji nėra nei karto suveikusi. Laikui einant nustačiau, kad garsai (vaikščiojimo) sklinda iš vaikų kambario (nors tai buvo tik prielaida), visos durys visada pradarytos būna. Vieną dieną nutariau nakčiai vaikų kambario duris uždarinėti. Tą pačią naktį vaikas nesavu balsu sušunka (miegojo šalia mūsų savo lovelėje). Paklaustas kas nutiko jis paaiškina, jog kažkoks vaikas stovėjo tarpdurį ir rėkė ištemtu veidu. Paguldytas pas mus ir nuramintas užmiega (juk mes tai negirdėjome, to vaiko rėkiant). Nuo vaikų kambario durų uždarinėjimo pradėjo baladotis  naktimis ir ne šiaip sau, o dideliais trenksmais, lyg kažkas kažką numestų ar spirtų į duris (nuėjęs nieko numesto nerasdavau). Bet sakau kai tai vyko už pvz., 5 metrų aiškiai girdi juk viską…Atvirai pasakysiu žmonai tai buvo nemaloni patirtis. Ji junkdavosi radiją, kad negirdėtų bildesių…Ir tai buvo tikrai ne krepšt, krepšt garsai… Vienas iš įsimintinų nutikimų: Kaip ir visada žmona mane prikelia. Aš: „kas nutiko“, ji: „ša klausyk“ girdim lipa laiptais iš pirmo aukšto į antrą, nepaisant garso, sureaguoja judesio sensoriai ir užsidega laiptų lempos ties kiekviena pakopa. Na per neuždarytas duris puikiai matosi kai tiek lempučių užsidega. Nuėjęs aišku nieko nerandu. Su sensoriais šis nutikimas buvo kelis kartus… Kitą dieną po nutikimo kai užsižiebė laiptų lempos kažkaip prisiminiau, jog įsikrausčius man bemiegant kažkas sugriebė man už kojos su ranka ir aš kaip kulka stryktelėjau iš lovos nes suėmimas buvo gan stiprus. Kadangi dar tada tokių įvykių nebuvom patyrę kažkaip susitaikiau, kad gal tai sapnas… Bet aš labai abejoju, nes net pabudęs rodos jaučiau tą suėmimą ir tą ranką. Beje ranka buvo vyriška, o ne vaikiška (ir paėmė būtent už tos kojos kur buvo atklota, jeigu aš sapnavau kaip aš žinojau kad ji atklota). Buvę, jog girdžiu, kad vaikšto, staiga nustoja, ir tada jaučiu tikrai veriantį šaltį atrodo pučia kiaurai mane, tokio potyrio dar nebuvau turėjęs, o viskas uždaryta.
Nežinau kas padėjo, bet tai liovėsi. Tėvam buvau pasakojęs, tad mama buvo nuėjus į bažnyčią pasimelst. Pats nuėjau pas visus artimuosius ant kapų uždegiau žvakutes, buvau kelis kart bažnyčioje. Nežinau kodėl, bet asmeniškai tikiu, kad labiausiai padėjo kai uždegiau žvakes, ir mintyse liepiau išeiti tam kas yra mūsų namuose. Namus pašventinom tik per šias Šv. Kalėdas. Sunku pasakyt kas tai buvo… Ir patikėkit netgi tokiam kaip aš skeptikui ir baisiai "nieko" nebijančiam momentais būdavo nejauku:)

woozyy2015-02-01 20:33
Būtent žvakute ant kapu ar bažnyčioje uždegimas už ta neramia dušia ir palinkėjus jai ramybės padeda. Padeda ir dar kai kas labai gerai.
Šešėlis2015-02-01 22:52

Asmeniškai man užstrigo:
a)  Mergaitė pribudinėja naktimis, nes tokio amžiaus jau turėtų miegoti kietai visą naktį;

Noriu pataisyti, niekas nemiega kietai visą naktį(7-8val), nei vaikai, nei suaugę, nei seneliai. Mažesni vaikai nubudę pradeda verkti, bet augant išmoksta visi užsimigdyti save patys, be pačiūčiavimo. O 7 metų laisvai ir pablūdint gali, čia normalu. Keisčiausia, kad visą laiką apie tą patį dėdę.

woozyy2015-02-01 23:03
Labai keista jog dėdė ir tai visada tas pats. Vaikai jautresni psichiškai, bet geriau pasisaugoti. Svarbu kelinta valanda tai darosi?  Kaip žinome Jėzus mirė 15h, o  blogis pasireiškia apie 3h nakties. Veidrodiniu principu gėriui viskas, net ir ženklai. Pamėgink kryželį palikti prie lovos. Namus pašlakstyti šventu vandeniu jei nenori ar nėra galimybės jog kunigui šventinti. Blogis labai nemėgsta Dievo ženklų. Paprašyk garsiai ar mintyse maldoje jog kas blogo ir su blogais kėslais atėjo lai išeina. Dievo vardu liepk išeiti iš savo namų, turėtu tai padėti. Jei ne tikrai kviesk kunigą.
jokubas3492015-02-03 18:45
Sveiki visi, esu naujokas Anomalijoje, bet perskaitęs šią diskusiją labai užsinorėjau papasakoti kažką panašaus su kuo man teko susidurti kai buvau vaikas.
Kadangi gyvenu gana senoje vietoje, kurioje gyveno nemaža dalis mano prosenelių iš tėvo pusės, buvau įpratęs prie įvairių keistų garsų ir krebždesių dieną ir naktį. Neabejoju jog daugelis jų būdavo tik įprasti garsai, nes namas buvo gana senai remontuotas arba tai tiesiog mano laki fantazija. Nors pamenu, teta dažnai man mėgdavo sakyti, kad girdėdavo žingsnius antrame aukšte, tikiu, kad tai buvo paprasti pagasdinimai… Tačiau viskas ne apie tai 😀 Tuo metu ėjau į 3 klasę, kiekvieną rytą atsikeldavau neišsimiegojęs ir skaudėdavo galvą. Iš pradžių aš tikrai nesupratau kas vyksta, tėvai nieko nepasakojo. Kitais metais kai jau buvau 4-okas mama nusprendė papasakoti, kad beveik kiekvieną naktį, apie 12 valandą pabundu ir isteriškai pradedu verkti, rėkti ir noriu pabėgti iš namų. Taipogi ir kalbėdavau, dažniausiai tai buvo padriki žodžiai, tačiau kai kuriomis naktimis šnekėdavau logiškai ir kiekvieną tokią naktį sakydavau tuos pačius žodžius "Paleiskite mane", "jis ateina", "aš noriu eiti iš čia", "kodėl jūs neleidžiate". Tėvams paklausus kas ateina aš neatsakydavau… Taip vyko dar apie metus. Vieną rytą, po nakties, kurią išmiegojau ramiai, pabudau sudraskytu kaklu. Tada su mama nuvykome į Bažnyčią, pasimeldėme ir buvau užrašytas Pirmajai Komunijai, ir po to karto daugiau bemiegių naktų nebebuvo.
Manau mano situacija yra panaši į autorės dukros ir nors nesu gydytojas, esu linkęs manyti, kad tai buvo paprasčiausi taip vadinami miego sutrikimai. Aš juos išgyvenau isteriškai, o Jūsų dukra ramiai, tačiau laikui bėgant jie bus išaugti. Tačiau šiose dvejose istorijose mistikos liko… Tik manau mano atveju ji jau nebus išaiškinta. 🙂 Beje, tai yra tik mano nuomonė.
Karolyna2015-05-14 23:03
Na čia ir diskusija…Aš tik buvau paklausiau patarimo ir nuomonės…Pagal kai kuriuos čia esančius forumo dalyvius,kaip supratau geriau nesidomėt ir neklaust…Nors atrodo tam forumas ir yra,kad pasidalint išgyvenimais ir patarimais…Kažkuo stengtis padėti,suprasti,o ne tik kritikuoti ir visiškus ne į temą išvedžiojimus reikštis…Ačiū kai kuriems už supratingumą ir patarimus…Gaila,kad pasidalint ir papasakot kaip toliau sekas nebesinori.Atrodo būtu ką,bet rimtų žmonių čia mažoka.Taigi ačiū.
Sharikovas2015-05-15 01:01

Karolyna rašė:Na čia ir diskusija…Aš tik buvau paklausiau patarimo ir nuomonės…Pagal kai kuriuos čia esančius forumo dalyvius,kaip supratau geriau nesidomėt ir neklaust…Nors atrodo tam forumas ir yra,kad pasidalint išgyvenimais ir patarimais…Kažkuo stengtis padėti,suprasti,o ne tik kritikuoti ir visiškus ne į temą išvedžiojimus reikštis…Ačiū kai kuriems už supratingumą ir patarimus…Gaila,kad pasidalint ir papasakot kaip toliau sekas nebesinori.Atrodo būtu ką,bet rimtų žmonių čia mažoka.Taigi ačiū.

Nera ko isizeisti, dauguma nuosirdziai stengesi padeti ir issake savo nuomone kuria arba galima priimti, arba ne…na gal isskyrus Benami, kuris daugiau kabinejosi ir bendravo "pakeltu tonu". Kaip toliau sekasi pasakoti ir nebutina, neabejoju, kad mergaitei viskas gerai ir pikti dedes senai pamirsti.

Benamis2015-05-15 01:14
Net tona sugeba zmones is zinuciu "nuskaityti" ir "isgirsti"… 😀

Kadangi temos autore nebenori nieko daugiau pasakoti, manau tema galima rakinti.

Sekmes autorei ir jos dukrytei 🙂