Nemanau, kad niekas neturi tiek valios suvokti, pabandyti į viską pažvelgti plačiai ir teisingiau. Man, visada valdymo metodas užkliūdavo, nes per baimę nemačiau prasmės "išmokyti" dalykų. Tas metodas vartotas taip ilgai, kad abėjoju, ar nebus ir vėl toliau naudojamas (tokių beširdžių, kurie visiškai nesuvokia, kad žmogus moka atskirti), bet nieko nesakau, kad prieš tai būtinai reikia įsitikinti (to metodo ir jo vykdančio kūrėjo) sąžiningumą, kurstyti iliuzijas, kad jis daro kažką netaip (ir kad jis manytų, kad turi daryti kažkaip kitaip, nei kažkas kas mokina tikisi).
Nemanau, kad žmogus būtų nereikšmingas, nei visatos mąsteliu, nei žemės. Visą efektą pats išbandžiau, kad viena dalis, gali viską pakeisti negrįžtamai. Kiekvieno žmogaus indėlis toks svarbus, kaip ir pati informacija ir suvokimas, išaiškinimas, kaip pasiekti geresnės valdžios, tokiais laikais, kai (vis dar, nenoromis visi priversti naudoti baimės metodus, nes kitaip nesigauna). Neabėjoju, kad ir prieš mus gyvenę žmonės bandė kažką pakeisti, bet matomai, nesigaudavo ir tik apsistodavo prie baimės skiepyjimo ir klaidinimo metodo.
Betkurio mintis apie tai, kad būtina nepanaikinti mokymo lygius yra tokia pat teisinga, kaip ir panaikinti mokymo lygius ir staiga visiems sudėti tam tikras tiesas greitai, nepaipsniui, nedozuotai. Betkurio mintis išsaugo suvokimo lygius – ne visada pasivirtina, nes neretai atsiranda tokių žmonių, kurie priima melą – kaip už tiesą ir nespėja sužinoti tiesos. Nesužinojimas tiesos, dar labiau apsunkina visuomenės padėtį, neleidžia žmogui suvokti jo reikšmės visuomenėje. Neretai jis priima tokius neadekvačius sprendimus, kurių mums net nereikia, nors tai visada galima kontroliuoti, bet vistiek, tas metodas – negeras. Netoks žmogui duotas intelektas, kad jis jį švaistytų: darydamas vaikus, avarijas, klaidas, megzdamas meilės (klaidingus) romanus, kurdamas dailės ir meno kūrinius (kurių nėra kur sukišti), bet nesakau, kad to nereikia – reikia, bet mažiau. Mokslo atradimų, ir taip nėra kur sukišti, tik kaip apgaudinėti save (pranašumu, analitiniu mąstymu, nors mokslininko metode, niekada nebuvo realios vizijos, mokslininkai neretai elgiasi neadekvačiai atradinėdami tokius išradimus, kurių nereikia (nes nežino, ko žmogui realiai reikia). Pavyzdžiui, kam reikalingas belaidis ryšys, (wi-fi), telefonai, planšetės… Išmanieji televizoriai, kurie beveik nebeatlieka pagrindinės funkcijos (dauguma naudojasi, tik kad pažiūrėtų kažkokius bereikšmius video per youtube, spotify – paklausytų muzikos ar dar kažką tokio). Manau, nebeliko tokio dalumo, koks buvo vaizduojamas prieš 10 – 15 metų atgal, žmonės nenoromis tapo uždaresni ir nesinori jiems dalintis "intelektualiniu turtu" su kitais. Bet vėlgi, nevisi jų atradimai gali sužavėti, nes kaikurie tikrai nekelia džiūgavimo, netgi pats atradimas, kaip "wi-fi", nėra niekuom ypatingas, bet vis kiti randa kaip tai išnaudoti, nors man visai jis nepatrauklus ir galiu pasakyti nereikalingas būdas. Visada internetas, interneto tiekimas buvo geriausias – kabeliais, nes tai saugesnis būdas, neabėjoju, galimas kažkaip patobulinti, pritaikyti (prie šių laikų). Wi-fi išskleidžia į aplinką per daug elektros, elektomagnetinių kvantų, dėl kurių vienaip ar kitaip vieniems žmoniems pradeda rodytis "migrenomis", galvos skausmais, epilepsijomis ir pan. "Wi-fi" yra nesaugus būdas, nesaugi prieeiga prie interneto, nevisiems prieinama kaip "nežalojanti sveikatos", nekenkianti (nemažiau nei rūkymas ar alkoholis). Toliau, manau nereikalingos išmaniosios programėlės, nes tai yra akivaizdus 3-čių šalių trolinimas mums, nors ir neatrodo, bet yra. Apps'o kūrėjas, trolina app'so naudotoją ir tyčiojasi (žemesniu intelektu, nei appso kūrėjas, (išrodo tokį metodą)). Kažin ar tokia nuostata gali būti vis labiau išrodinėjama, nes matomai (neatitinka kiekvieno žmogaus intelekto galimybių). Suprantu, kurie neturi laiko kurti "app'sų" ir jiems vienaip ar kitaip reikalingos "pavyzdžiui: navigacijos "app'as", "messeneger'is, skambintojas. O vaikų žaidimai, kaip suaugę žmonės parodo, žaisdami tik išrodo žemesnį intelektą, nei turi vaikas, parodo mažesnį patyrimą ir viso to neadekvatumą (neusigaudymą) t.t.
Žmonės per app'us, išmaniuosius įrenginius, wi-fi EM lauko kvantavimus, plančetes, nereikalingas muzikos ir video paslaugų parduotuves ir suserga įvairiomis neorologinės kilmės "ligomis". Jiems tai yra reali baimė, nekonkreti baimė, kad kažkas bando išnaudoti intelektą ir netgi "žemesniems" poreikiams, nei numatyta "atėjus". Žmogus yra numatytęs savo teisingą kelią ir jis giliai viską nujaučia, suvokia, ko jam nereikia, todėl dėl to jis ir nesijaučia gerai, kenčia (kai kiti bando prilyginti savo kelius). Jau senai buvo kuriama tokia aplinka "kai bus naudojamasi intelektu "žemesniems" poreikiams, nei galimybės galimos pasverti ir atitikti realybę". Nenaujiena, kad laikai nekiek nepasistūmėjo, ir realūs atradėjai nieko "gero" neatrado apart kaip sukelti dar daugiau "kančios", kuri reikalinga menininkams, filosofams, valdžiai (išvaidinti dramas). Per ilgesnį laikotarpį – žmonėms, kai išrodoma "žemesnis" intelekto panaudojimas, žmonės dar daugiau sumiša, palieka šizofrenikai, abėjingi, pagiežingi, vienas kitam – žmonės.
Aš giliai suvokiu, kas tas "žemesnis" intelekto panaudojimas ir manau, jo nereikia, nereikia parodyti "grožybių" "per anksti". Reikia parodyti, kad kiekvienas turi to užsitarnauti. Kai to neužsitarnauja, o 3-čių šalių kūrėjai priverstinai įspaudžia į rankas – nieko nesigauna. Matome pasekmes, mes liekame užtrolinti 3-čių šalių kūrėjų ir to nebesuvokiame. Tos funkcijos, kurios buvo panaudotos pradinėmis, tarsi išnyko, tapo neaktualios ir visiškai nebeprijaučiamos. Dabar, niekam gali nebepavykti visko gražinti, nes per daug užtesta, uždelsta. Kažkas neteisingai išrodė metodą, per kurį laiko vilkinimas išnyksta ir nebereikia dėl nieko stengtis, nebematoma prasmės. Niekada, nebuvo tokia misija "parodyti galingesnį greitį", "gražesnį kūrinį už kitus", "parodyti vienas kitam konkurenciją", "pamėgdžioti", "kopijuoti", "plagijuoti". Viskas turėtų ateiti savu laiku.
Žmogus ir taip į pasaulį ateina unikalus, o jį "susargdina" ir varo į depresijas negalėjimas pasimėgauti intelektu tinkamai. Dabar, kai populiaru propaguoti "žemesnį" intelektą, metodas, nebeparodo jokių pastangų, nebeparodo, kad žmogui reikėtų dėl kažko stengtis, toliau matyti viziją, dėl ko gyventi (kai jo sistema nepalaikoma). Mano suvokimu, giliai prijaučiantis, kad aplink viskas vyksta neteisėtai, nesutartinai, žmogus, suvokia ir kad jis "puolęs žemai", suvokia, dėl ko jam negerai, bet negali nieko pakeisti, nes bijo arba mano, kad viskas kas išrodoma – yra patikima. Žmogus giliai rūpinasi dėl ateities, bet paviršutiniškai neparodo, kad jam rūpėtų kažkas tokio, kas tikrai įvertintų tikras intelektualines galimybes ir jas pasvertų tinkamai. Tai viena iš priežaščių, kodėl giliai prijaučiantys žmonės bando kovoti, to nesuprasdami, nesuprasdami, kad jiems reikia ankstenio būdo (su kuriuo jiems buvo parodoma viskas gerai). Kažkas, nelabai visko suvokia, todėl mums parodo, priešingus metodus, dėl ko ir kyla kančios.
Dalinė išvada, galbūt būtų, pažiūrėti kiekvieno atėjusio žmogaus intelektines lygybes, pagal tai į kokį laiką jie atėjo ir giliai užjautė tokį metodą, per kurį jie gerai jautėsi. Jau senai supratau, tai, kad mes nevienodi tik intelektiniu suvokimu, pasaulėžiūra. Kodėl apskritai, niekas neleidžia išspręsti tokios problemos, kad kiekvienam atėjusiam žmogui, būtų skirta teisinga "intelektualinė" nuosavybė, ir ilgai palaikoma, tiek kiek bus numatyta.
Lygybė visiškai netaip suprantama, reikia pataisymo, vadovaujantis atėjusiojo žmogaus, kaip kūrėjo svarba, jo intelekto nuosavybės palaikymo laikotarpio, kaip jam tai atrodys aktualu. Negalima išradinėti kitų linijų, negalima nutraukti atėjusiojo į šį pasaulį žmogaus, kaip kūrėjo intelektinės nuosavybės palaikymo laikotarpio. Tai varo į neviltį ir tai labai aiškiai išrodoma, valdžia nemoka padaryti, kad kiekvienam individualiai būtų gerai, ji bando "visus" suvarinėti į bendrą tašką ir klaidingai mano, dėl kiekvieno žmogaus norų.
