
Tradiciškai dvasingumas įvardinamas kaip viena iš religinio pojūčio dalių ir neretai tapatinamas su religingumu. Tačiau sekuliarizmo plitimas Vakarų visuomenėje kiek praplėtė dvasingumo sąvoką. Dabar dvasingumu neretai įvardinama ir ateistinė pasaulėžiūra, tačiau pabrėžianti žmonių vienovę, meilę, harmoniją, tarpusavio sąsają, neįtraukiant antgamtiškų galių. Tokios dvasinės pasaulėžiūros kaip Naujasis Amžius, panteizmas, religinis natūralizmas įžvelgia dvasingumą visame supančiame pasaulyje.
Religijos dvasingumą vertina įvairiai, bet laiko jį neatsiejama sąjungos su Dievu dalimi. Krikščionybėje dvasingumas suvokiamas kaip asmeninis santykis su Dievu, o dvasingas žmogus tas, kuris teikia pirmenybę tokio santykio užmezgimui, o ne ritualams, tradicijoms ar bendruomeninei veiklai.
Nors tiek dvasingumas, tiek religija siekia galutinio Dievo (Absoliuto) pažinimo, tačiau šiais laikais šie keliai yra atskiriami. Šiuolaikiniai dvasiniai mokytojai neretai teigia, kad religija tėra formalus, išorinis ieškojimas, įspaustas į civilizacijos rėmus, o dvasingumas yra labai individualus, asmeninis, vidinis kelias pažinimo link.
Psichologiniu požiūriu dvasingumas siejamas su asmens vidine harmonija, teigiamu santykiu su pasauliu, laimės, gyvenimo prasmės pajauta.
Tikrai įdomios Žako Fresko mintys apie dvasingumą ir religijas / dievus .
▶ Žiūrėti YouTube
Temos klausimai :
1. Koks žodžio " Dvasingumas " apibrėžimas ?
2. Ar būti dvasingu , būtina išpažinti kokią nors religiją ? (taip/ne kodėl taip manote ? )
3. Ar ateistas , agnostikas ir t.t. ( žmogus neturintis nieko bendro su religijomis , tikėjimu į aukščiausią būtybę ) gali būti dvasingas ? (taip/ne kodėl taip manote ? )
4. Ar save laikote dvasingu ?
5. Kaip tapti dvasingu žmogumi , ką patartumėte kitiems ?
