Skip to main content

Kas įtikina labiausiai: autoritetas ar tradicija?

Tai – Anomalija.lt forumo archyvas (2011–2026). Diskusijas galima skaityti, tačiau naujų žinučių rašyti nebegalima.
time2016-06-09 10:56
Kai pradedama svarstyti: "kas šiais laikais skamba įtikinamiau?", kyla visokiausių ginčų ir nesutarimų. Vieni stoja į poziciją: autoritetas – tai vienintelis pagrįstas ir įrodytas būdas. Kita pozicija sako priešingai: reikia laikytis tradicijų ir perdaug nesigilinti į esmę.

Dažniausiai veltis, ar žiūrėti tokius ginčus nėra malonu, kai pats esi kažkurioje pusėje ir nori palaikyti tą pusę. Ta pareiga ir įsižadėjimas palaikyti vieną ar kitą pusę nulemia aplinkinių tolesnį požiūrį ir pasitikėjimą dėl tokio asmens nuomonės pasirinkimo.

Taip yra, kad nevisi toleruoja betkokį asmens pasirinkimą, todėl svajonės pasirinkti tam tikrą nuomonės kryptį įtakoja vistiek kiti. Kiti nusprendžia: kas tinka ar netinka, nes jie save vaizduoja neklystančiais. Ir dažniausia visi jie vadovaujasi autoritetais, tada betkokia tradicija jiems tampa nebeįdomi ir pasęnusi. JIe randa būdų kaip paneigti, tai kas akivaizdu priešingai krypčiai.

Tačiau atskirti, kurie autoritetai nemeluoja, o kokios tradicijos yra tikros ir nepadirbtos yra begalo sunku. Keisčiausia, kai dauguma renkasi vieną ar kitą kryptį ir ją užtaria tik dėl to, kad taip sako kiti. Kuom vadovaujantis galima patikrinti tiesą? Iš to iškyla dar vienas klausimas, ar žmogus vadovaujasi vien emocijomis ir kiti lengvai jį įtakoja? Ar logika nors kiek čia dalyvauja, ar įmanoma pasirinkti savarankiškai neužtraukiant kitų nepasitenkinimo?

paragraf 782016-06-09 14:19
Tiek rėmimąsis autoritetu, tiek tradicija gali tapti argumentacijos klaida, jei tai daroma neprotingai
time2016-06-09 16:50
Svarbiausia daryti protingai ir tikslingai ir ypač nedaryti skubotų išvadų.

Kartais pasitaiko tokių situacijų, kai tapačia pozicija besilaikantys žmonės bando kažką įvesti naują į tą patį išpažinimo dalyką, taip pakeisdami kitų požiūrį, kuris net nėra niekaip susijęs su šiuo išpažinimo dalyku. Ir aš bandau užkabinti mintį, kad jeigu musulmonas yra teroristas, tai kaltė krinta ant visos musulmoniškosios išpažinimo grupės. Ir tai net nėra visiška tiesa ar kažkas tokio kuom reikėtų visiems pulti tikėti.

Visi musulmonai, kurie tampa teroristais, savaime aišku, pamiršta religijos vertybes ir tokiais tampa tik iš idėjos arba tik dėl to, kad jiems patinka žudyti ir to išmokino jiems labai svarbus autoritetas.

O mano atžvilgiu, jau toks aktas laikomas kaip nuokrypis nuo realybės. Blogio įsiterpimas į žmogiškajį pradą per pasinaudojimą esančia situacija. Aš pats savęs klausiu: "Ar išvis aš galiu laikyti juos musulmonais, pripažinti juos tos bendruomenės nariais, jei jie net nevygdo esminių religijos papročių ir tradicijų ir pasiduoda visiškai priešingos pozicijos įtakai?". Kai tokie dalykai įvyksta, smunka religinių tradicijų vertė, o iš to džiūgauja oponentiškos religijos, nedraugiškos religijos ir atskiros bendruomenės. O vėliau spėliojame kaip ta nesantaika kurstoma didesniais mąstais, nors ir taip aišku.

Manau, esminis dalykas nulemiantis tokį pasirinkimą, tapti teroristu, yra kurstymas vaikystėje: baimės skiepyjimas, smurtas, nepykanta, depresijos sukėlimas ir terorizavimas arba kiršyjimas nusiteikti priešingai judėti ir veikti. Vistiek, čia jokia bepriežastinė sritis ir priežastis yra. Ją tiesiogiai sukelia autoritetų sekimas pavyzdžiai, jų pamokslai ir patirtis.

Kartais nebežinau ką manyti, bet autoritetai yra pats blogiausias asmenybės pasirinkimas iš kurio galima imti pavyzdžius. Taip negali formuotis asmenybės išskirtiniai įgūdžiai, galintys suformuoti "naują" asmenybę (kaip išskirtinę asmenybę, bet bendruomenės narį visumoje). Sekant autoritetu, pradedama eiti viena kryptimi ir susiformuoja labai radikalus požiūris, o jis nėra lankstus ar pakeičiamas. O tradicinis mokymas yra perspektyvus ir labai lankstus metodas kiekvienai asmenybei, norint praktiškai įsitikinti tiesą ir sužinoti kaip laiku pasikeisti ir teisingai pasielgti. Metodas išlieka lankstus, tik tada, jeigu kas nors jo neužgrobia ir nepasisavina kaip savo, tikslu valdyti minias ar grupes.

time2016-06-19 19:46
Paskutiniais svarstymais, manau, tradicinis ir autoritetinis požiūris yra užginamas vaikystėje. Visa prieeiga prie žmogaus pasirinkimo yra užvaldoma dar vaikystėje. Tai tikrai labai svarbu, nes vaikystėje niekas neturi savo realaus pasirinkimo ir nesuprasdami esmės linksta link pasitikėjimo.

Vieni tėvai liepia laikytis tradicijų: kiekvieną sekmadinį eiti mišias, švęsti gavėnias, verbas, adventus, pasninkus. Ir tas kelias, kurį ugdo vaiką, kiekvienam atrodo yra neklystamas kelias.

Tradicijas neigia autoritetų sekimas jau vaikui bręstant ir besiformuojant pirmai nuomonei. Visa tai gali pasirodyti nebetaip ypatinga ir pradedama suvokti, kad besiformuojant asmenybei, kiekvienas asmuo į pasaulį atsinešė savo nuomonę, kurios nugalėti neįmanoma. Visa tai yra konkretinama su drąsiu pasirinkimu ir nenuginčiajama tiesa. Tradicijos, kokios bebūtų yra niekinės ir vertybių jokių bręstančiai asmenybei neduoda, kol to nesuvokia ir net nebando suvokti.

Visas šis išsišokimas yra autoritetų sekimas pavyzdžiai, susidomėjimas 3-čių šalių mokytojavimu ir idėjų adaptavimu savo asmeniniame gyvenime. Autoritetai nenuginčijamai užsitarnauja savo vietą, tik dėl to, kad jie sudomina, sujaudina savo pranašumu ir įdomiomis idėjomis. Noras pritempti idėjas ir išmokti būti tokiu pat asmeniu yra toks pat didelis, kaip ir pažinimo noras ir ieškojimas bendraminčių ar palaikymo. Mokytojaujantys 3-čių mokytojavimo metodų asmenys yra nevisiški specialistai ir jų idėjos yra vedančios klystkeliais. Jų patirtis neretai yra neužtikrinta, nepatikrinta bandymais ir nesaugi.

Tradicijos visada buvo neskanu niekam, tuo lab jų laikytis ir jas laikyti vieninteliu teisingu keliu. Tačiau tas vienas teisingas kelias ir yra tradicija, tik svarbiausia suvokti kas ta teisinga tradicija ir domėtis tik labai patyrusiais asmenimis, kurie tikrai nesuklaidins ir nepateiks savo klaidingų, neišbandytų interpretacijų.

Tradicija suteikia garantijas, kad einama teisingu keliu, nors kiek tai "neskanu" atrodytu. Tradicijų laikymąsis yra grįžimas prie prado, kurį daugelis užmiršo ir spėjo nuklysti kitais keliais. Dabar yra visko tiek daug, kad sunku apsispręsti kuom sekti, bet sekti visada buvo geriausia tradicijomis ir tai nepaneigiama. Grįžimas prie tradicijos reiškia atgimimą, atsišviežinimą, atsinaujinimą. Visa tai galinga ir galima įsitikinti tai išbandžius ir pilnai tikint.

puodukass2016-07-11 12:27
Mano manymu jei vietoj "autoritetas" naudoti "charizmatinės asmenybės" labiau atitiktų tai, ką norėjai pasakyt.
 

   Autoritetas žodžio reikšmė
autoritètas [vok. Autorität < lot. auctoritas — įtaka; valdžia]:
1. visuotinai pripažinta kieno nors reikšmė, įtaka, pagarba;
2. žmogus, institucija, doktrina, turintys visuotinį pripažinimą, ypač gerbiami.  

Charizmatiškas
charizmatiškas žmogus, charizma – savybė, kuri skatina žmones jumis sekti, būti šalia jūsų ir pasiduoti jūsų įtakai.
[http://www.zodynas.lt/terminu-zodynas/ZZ/zmones]

Nors čia straipsnyje taip pat vienu žodžiu viską vadina.
http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2013-04-28-zita-vasiliauskaite-tikri-ir-tariami-autoritetai/99025

 O jei visai į temą. Tradiciją suprantu kaip atramos tašką kurį įgauni augdamas ir be jo niekaip neišsiversi.
 O ar tas "atramos taškas" teisingas manau verta pasitikrinti užaugus, tik aišku nesivadovaujnt emocijom ir norais, nes jie dažniausia klaidingai pataria.

a.t.sielis2016-07-11 13:17
puoduk, Jėzus buvo autoritetas ar  charizmatiška asmenybė, ar abu viename?
puodukass2016-07-11 14:15

a.t.sielis rašė:puoduk, Jėzus buvo autoritetas ar  charizmatiška asmenybė, ar abu viename?

Taip formuluodamas klausimą, bandai uždaryti atsakymą į rėmus, tarsi ir nebūtu kitų variantų. Žvelk plačiau.

time2016-07-11 15:30
Dabar filosofai daug kalba apie prigimtį ir bendra nuomonė sako, kad kažkoks autoritetas – gali nieko nepakeisti. Bet gali būti viskas atvirkščiai ir mokslas turėtų turėti metodą tai įrodyti.

Manau, viskas įrodoma, kad geriausia laikytis ne autoriteto, o tradicijų, o dar geriau nekentėti pasirinkus netikrą religiją į kurią jūs atėjote. Visi yra skirtingi ir priklauso vis kitoms religijoms ir tikėjimams. Todėl rinktis tokią religiją, po kurios kentėsite yra klaida.

a.t.sielis2016-07-11 15:48

puodukass rašė:Taip formuluodamas klausimą, bandai uždaryti atsakymą į rėmus, tarsi ir nebūtu kitų variantų. Žvelk plačiau.

Man atrodo, kad abu viename: Dievo atstovas, Dievo manifestacija, kuris yra ir autoritetas, ir charizmatiška asmenybė. Jeigu Dievas nebūtų iš esmės patrauklus, tada religija, kaip sielų ryšis su Dievu, iš viso neegzistuotų. Ir Dievas yra didžiausias autoritetas, niekas negali mokyti teisingiau.

—

Grįžtant prie temos, tradicija tradicijai nelygu. Yra daug visokių tradicijų, pvz. Lenino tradicija. Tradicija per se nėra tiesos garantas, mums svarbu, kieno tradicija. O autoritetas turi būti vienas – Dievas. Autoritetas – Dievas, tradicija – Dievo sukurta ir apvaloma, tada galima pasitikėti.

time2016-07-11 16:46
Turi būti bent kruopelyte tiesos apie tai, kad tradicijų laikymąsis yra teisingas kelias. Kalbėdamas apie tradiciją – miniu ir šeimos tradicijas ir religiją, įstatymų nelaužymą, tikėjimą.

Nevisi, kaip sakiau gali norėti laikytis tokių tradicijų, kurios betkam kitam gali atrodyti kaip tiesa. Nevisų prigimtinės teisės vienodos, nevisiems suteikta žinoti daugiau, nevisi nori būti blogi. Tuom abėjoti, kažin ar galima, nes tai visuma, jei kažkas nepatiktų – tuoj būtų panaikinta. Visuma yra trapus dalykas, laikas tėra iliuzija ir neatlieka pagrindinio vaidmens.

Man savaime pačiam aišku, kad aš tikrai nesielčiau taip, jei Dievas ar kūrėjas nesuteiktų tokių sąlygų atlikti tokius veiksmus, jei negaučiau leidimo ir pan. Tik reikia atskirti, kad neviskas kas daroma yra daroma iš didelio noro, visa tai yra kažkaip kitaip.

Norint, pasakyti, kad yra tokios sąlygos, reikia apibendrintai kalbėti, nemeluoti. Jeigu nepatinka gėris – sakyti tiesą, jei patinka velnias ir blogis sau kalti į galvą, kad taip ir yra. Svarbiausia tai, kad nėra kito būdo, prigimtis nepakeičiama, užprogramuota. Žmonės į šį pasaulį ateina būti velnio garbintojais, filosofais, meninkais, ezoterikais, gėrio skleidėjais. Neina to apgauti, neina savęs apgauti, kas tu esi.

Čia kitokia tvarka, o dar kiti dėsniai.

a.t.sielis2016-07-11 20:24
Žmogus turi keturis trūkumus:

1. Netobuli, riboti jutimai
2. Polinkis apgaudinėti arba laikyti apgavikais kitus
3. Polinkis susidaryti iliuziją.
4. Klaidos.

Todėl žinių šaltiniai, tokie kaip tradicija (šiuo atveju neturiu galvoje religijos kraičio perdavimo mokinių sekos būdu), tiesioginis patyrimas, apmąstymai paklūsta šiems keturiems trūkumams.

Pavyzdys: raganų medžioklė viduramžiais, tokia tradicija, daug žmonių sudeginta. Realiai – paremta prietarais.

Kita tradicija: pvz. lietuviškos valgymo tradicijos, daug sūraus, riebaus maisto ir t.t. ir pan., todėl dažna hipertonija, nutukimas.

Tokiu būdu, tradicija, kaip ir daugelis kitų žmogiškų žinių šaltinių yra sąlygiškas, ribotas, dažnai klaidingas. Kaip jis gali duoti teisingą kelią?

Sakykim, tradicija atitinka prigimtį. Bet jeigu prigimtis ribota, ir tradicija ribota, žmogus lieka uždarytas ribotume, netobulėja. Kur tada veda kelias? Stagnacija arba žemyn.

Prigimtį reikia išgryninti. Krepšininkas gali turėti talentą taikliai mesti, bet jam reikia daug treniruotis, kad tą talentą ištobulinti. Tada jis bus geras metikas. Bet jeigu jis laikysis kažkokios blogos tradicijos, tada prigimtis neatsiskleis taip, kaip galėtų atsiskleisti.

Iš tamsos į šviesą, iš blogesnio būvio į geresnį. Mes negalime sakyti, kad gimęs žmogaus kūne turi likti tokios prigimties, kokioje gimė; žmogaus kūnas uždeda žmogiškos prigimties tobulumo galimybes. Jeigu žmogus žemų, net nežmogiškų polinkių, jis turi tobulėti iki aukštesnių, žmogiškų polinkių. Tiesiog viskame yra nuoseklumas, eiliškumas, laipsniškumas. Jeigu kalbėti apie prigimties transformaciją, vienas žemas vienetas negali tranformuoti kito žemo vieneto. Tamsa negali pagaminti šviesos, reikia saulės, šviesos šaltinio.

Taigi, žinių šaltiniai turi būti apšviesti galutinio žinių šaltinio, pirmapradės šviesos, tada atsiranda kelias.

xsistemax2016-07-11 21:35
Pasitikėjimą kelia tik turimais duomenimis ir sveika logika patvirtinami duomenys.Reikia galvoti pačiam. 🙂
Autoritetai ir tradicijos-visiškai beverčiai.Vertę turi tik tiesa.
time2016-07-11 22:28

a.t.sielis rašė:Kaip jis gali duoti teisingą kelią?

Gyvenimas turėtų būti kelrodys (orientyras), o mes kompasas (orientacija), bet taip nėra. Vienaip ar kitaip ateina laikas, kai sužinome paslaptis ir nebežinome kaip jas išsaugoti. Vieniems ateina metodas, kitiems išsvajotas pažinimas, dar kitiems svajonių darbas, kitiems išsvajotas daiktas ar butas, automobilis.

Tai netiesiogiai sukelia autoritetų sekimas pavyzdžiais, per didelis gilinimąsis, kokią tiesą slepia autoritetas ir kas jis toks (kaip asmenybė), kuom jis ypatingas, kokia jo priežastis egzistuoti realybėje. ? … ?

Ta priežastis, vienaip ar kitaip ribojama, vienais atvėjais sužaidžiama, kitais lengvai pasakoma, o vėliau atimama. Tai kartais tampa kančia, bet visada pasiteisina.

Tradicija to nerodo, ji suteikia tiesas iškart, nebereikia atradinėti patiems, niekas neliepia užmetus meškerę "žvejoti".

Noriu pasakyti, kad tiesa kiekvienam ateina vis kita, nėra tapati. Tiesa stabdo, kitos tiesos atradimą irgi skirtos žinoti "po jau atrastos". Todėl, tik atskleidus tiesą galima sužinoti daugiau įvairesnių tiesų. Manau, pagrindinis metodas yra tikėti, kas yra atliekama, bet reikia atlikti protingai, naudojant arba vienos srities prietaisus, arba kitos. O norint sužinoti tiesą, neišduoti pasiteisinusių ir irgi veiksmingų metodų (pav. mokslo). Jeigu reikia pasilaikyti tiesą sau.

a.t.sielis rašė:Kur tada veda kelias?

Kelias, kalbant apie tradicijas yra pasiteisinęs ir daugiakartinis, nevieno panaudojimo variantas. Jis reikalingas tam, kad žmonės suvoktų, kas yra vienybė, kad pamatytų, kad mes esame tam tikrais bruožais vienodi, bet skiriamės žinomomis tiesomis, kančiomis ir t.t. Tų priežaščių nereikia žinoti, išsaugokime – bent tai!. Nekonkretumas yra vertybė, vėliau geriau jį pažinsit, jei dar nepažinot.

xsistemax rašė:Vertę turi tik tiesa.

Vertintojas yra vis kitas žmogus. Tiesa, kurią kiekvienas žino yra vis kitaip žiūrima iš vis kitos žmogaus pozicijos. Nevisi geba priimti tokią tiesą, ar pripažinti. Kartais tai reikalinga, kad neiššaukti tokių situacijų, kad satanistas tiki Jėzumi ir pan.

xsistemax2016-07-11 22:36
Tikriausiai nepakankamai aiškiai išsireiškiau.
Vertybė yra ne atradėjas,bet jo atradimas.Tradicijos-progreso stabdis,lankstymasis autoritetams-savotiška religinė vergovė.
Aišku,viskas priklauso nuo to,ko sieki:laisvės ar vergovės.Aš vertinu laisvę.Nei tradicijos,nei autoritetai jos tikrai neduos,tik apribos.
time2016-07-11 23:12
Nelabai tikiu, kad įmanoma paveikti žmogų, kuriam dar neskirta žinoti tokių tiesų, kuriomis jis net nesidomi ir jam nereikia. Vertybė vienu ar kitu atvėju ateis pagal prigimtį, kaip užprogramuota, koks likimas. Pagrindinė priežastis yra pripažįstama kaip galimybė – deramai išnaudoti gaunamus išteklius (laisvėje ar nelaisvėje, tikslu būti "laimingesniam"). Vis kiti žmonės, vis kitaip į tai žiūri.

Reikia domėtis ir tradicijomis ir autoritetais, vistiek.

puodukass2016-07-12 08:34

a.t.sielis rašė:ir charizmatiška asmenybė.

Pats faktas, kad gimė žemiausiam socialiniam sluoksnyje, neturėjo jokių titulų, rodo, kad nebuvo jokio išorinio emocinio spaudimo žmonėm, kad patikėtu Juo. Pagal tai manau ir išoriškai neturėjo niekuom išsiskirti iš daugumos.

a.t.sielis2016-07-12 09:27
Tai manai, charizma susijusi su socialiniu statusu?

Aš charizmą suprantu kaip natūralų ir stiprų asmenybės patrauklumą, kurį lemia elgesys, charakteris, savybės, manierizmai, bendravimas, ir t.t. Dieviškos, dvasinės savybės turi super-charizmą.

NT nieko kito ir nedaro, kaip tik aprašinėja Jėzaus charizmą: "sek paskui mane", ir žmonės seka, "ateik į svečius", ir žmonės ateina. Kur Jėzus eina, ten būriuojasi žmonės, ir visi klausosi pagauti.

puodukass2016-07-12 10:16

a.t.sielis rašė:Aš charizmą suprantu kaip natūralų ir stiprų asmenybės patrauklumą, kurį lemia elgesys, charakteris, savybės, manierizmai, bendravimas, ir t.t.

Na taip, bet tas patrauklumas yra per emocijas. O daryt įtaką žmonėm per emocijas- čia jau manipuliavimas. Ir nemanau, kad socialinis statusas, titulas ar pareigos nedaro papildomo emocinio poveikio.
 Aišku yra žmonių kurie laisvi nuo tokio poveikio, bet aš kalbu apie daugumą, kokie esam.

a.t.sielis2016-07-12 10:36
Na, galima skirstyti charizmą pagal tipus. Pvz. Hitleris laikomas charizmatiška asmenybe, bet man jis yra atstumiantis. Hitleris neabejotinai buvo apsimetėlis ir manipuliatorius, tam tikras aktorius, įkūnijęs savo vaidmeniu vokiečių tautos "didybę" ir "pasipiktinimą neteisingu vokiečių tautos likimu". Ir t.t. ir pan.

Kita charizmatiška asmenybė – Ledi Diana, Anglijos Princo Čarlzo žmona. Galėtume priskirti charizmai aistringumo lygmenyje. Ji nepasižymėjo kažkokiom super duper moralinėm savybėm, bet kaip gražus žmogus, tam tikroms žmogiškom charakterio savybėmis iššaukė anglų didelį pomėgį.

Dar kita charizmatiška asmenybė – popiežius Jonas Paulius II. Iš dalies tai susiję su tam tikru viešuoju vaidmeniu, gestais, bet jie buvo nuoširdūs.

Taigi, charizma gali būti:
– demoniška
– tamsi
– aistringa
– dorybinga

Čia dar nekalbame apie dvasinę.

Yra trys lygmenys:

– kūnas
– protas
– siela (sudaranti organišką vienovę su savo dvasiniu kūnu, dvasiniais jutimais, dvasiniu protu; nėra dualumo; tai vienas dalykas)

Kūniškos ir protinės emocijos yra vienas dalykas, iš sielos srities ateinančios emocijos yra kitas dalykas.

Pvz. įsivaizduok, sutiktum Jėzų. Kokia būtų emocija? Kas patraukia? Arba, jau sutikai Jėzų, dvasiniu lygmeniu. Kokia emocija, kas patraukė? Be abejo, vienas iš dalykų, tas visiškai anapusinis, virš-gamtiškas, bet ką viršijantis gerumas, malonė, pasiaukojimas, dieviškumas. Tai jau dvasinė, dieviška sritis, ir kai jis susiliečia su siela, iššaukia sielos emociją, kuri pati yra visai nesulyginima ir visaip kaip viršija kūno ir proto lygmenų emocijas.

Jeigu Jėzus, religija, tikėjimas tau iššaukia kažkokį vidinį gyvą ne-sausą atsaką, reakciją, nevadinkime to emocija, ar tai laikai manipuliavimu? Tikriausiai, kad ne. Vadinasi, tai kažkas kita, ir ši charizma yra tikra, dieviška. Tu pats, ir netgi Dievas to atsako nevaldo, jis natūralus, yra sielos sandaroje.

Religijoje vartojamas toks žodis "meilė". "Mylėti Dievą", "Dievas yra meilė". Kas yra ta meilė? Ar tai kažkas sauso, šalto, abstraktaus, kažkokia mechaninė erdvės konstrukcija? Iš to, koks buvo Jėzus, nepanašu į tai.

xsistemax2016-07-12 11:47
Kalbi taip,lyg asmeniškai būtum pažinojęs tuos žmones. ☺
Visi jie buvo su nemenkais psichopatiniais nukrypimais ir pilni kompleksų,kaip šunys blusų. ☺
Vienu žodžiu,charizma laikai legendas,neatitinkančias tikrovės.Čia ir paaiškėja,jog tikroji vertybė yra tiesa…
a.t.sielis2016-07-12 12:00

xsistemax rašė:Čia ir paaiškėja,jog tikroji vertybė yra tiesa…

Su tuo, manau, visi sutinka. Tiesa – vienintelė ir tikroji vertybė.

Klausimas apie tai, kaip užmegzti ryšį su Tiesa, kaip ją pažinti, kaip save transformuoti pagal Tiesą.

Ar Tiesa turi charizmą?

cha·ris·ma
Origin mid 17th century (sense 2): via ecclesiastical Latin from Greek kharisma, from kharis ‘favor, grace.’

Taigi, iš graikiškojo kharis, "malonė, kilnumas"

The New International Version: Keyword Study Bible in its "New Testament Lexical Aids" under the word KHARIS informs us:

"CHARIS…From its root, this word denotes that which causes joy, pleasure, that which creates delight in the recipient or observer. Hence, it is used with some latitude to mean gratification, thankfulness, gratitude or appreciation for a kindness granted or desired: a benefit, favor or gift: acceptance, approval, genorosity, open heartedness, or magnanimity. It was used especially to describe favors done without expectation of return. In reference to God we might understand it as the absolutely free expression of His loving-kindness to men, finding its only motive in His bounty and benevolence as the Giver: His unearned and unmerited favour. …..Meanings of charis:…..2. Grace, in act and deed, a favor conferred, a kindess, benefit, gift…"-p1686. italics ours

From Abbott-Smith's Manual Greek Lexicon of the New Testament we read, in part:

"…..2 Subjectively, (a) on the part of the giver, grace, graciousness, kindness, goodwill, favour; esp. in the N.T. of the divine favour, grace, with emphasis on its freeness and universality.-italics ours.

Tiesa (Realybė, Visaapimanti Būtis) – asmuo ar beasmenė? Kokios savybės? Ar turi grožį, jėgą, išmintį, malonę, gailestingumą?

xsistemax2016-07-12 12:12
Charizma yra įgimta.Bet dažniausiai mes chrizma vadiname įvaizdį,prie kurio padirbėjo viešųjų ryšių specialistai.
Pvz.: jei ledi Di nebūtų paveldėjusi socialinio statuso?Jei tai būtų tavo žmona,žuvusi bandydama nuslėpti neištikimybės faktą?Ar būtum ja sužavėtas?
Manau,kad autoritetų aukštinimas būdingas neiniciatyviems,pasroviui plaukiantiems individams.Arba tiems,kas iš to aukštinimo turi naudos.
Tikroji tiesa yra objektyvių faktų visuma.Beasmenė.Tol,kol natsiranda interpretatorius,transformuojantis ją pagal savo suvokimą.
Dar papildysiu:dėl to,jog yra beasmenė,neturi jokių būdo savybių,būdvardžiais neapibūdinama.Būdvardžiai atsiranda intrpretuojant.
a.t.sielis2016-07-12 12:33

xsistemax rašė:Tikroji tiesa yra objektyvių faktų visuma.Beasmenė.

Na ne, tai ką įvardinai kaip tiesą, tikrai nėra tiesa, nes:

1. Objektyvūs faktai neegzistuoja, visus juos fiksuoja kažkoks subjektas. T.y. visi faktai iš tiesų yra subjekto pažįstami faktai. Ir jų fiksavimas arba nefiksavimas priklauso nuo subjekto.
2. Objektyvių faktų visuma yra ribota, neapibūdina visos realybės, tai kaip tai gali būti tiesa? Kaip gali būti tiesa, kas neatitinka realybės?
3. Objektyvių faktų visuma neišvengiamai yra pilna klaidų, apgaudinėjimo, iliuzijos, jutimais surinktos informacijos neatitikimo tam, apie ką ta informacija surinkta.

Iš esmės, "tiesos" sąvoka tau tapatinga tiesioginio jutiminio patyrimo visumai. Bet jutiminis patyrimas neišvengiamai yra klaidingas, taigi, kaip tai gali būti tiesa? Tai klaida, ne tiesa 😀

xsistemax2016-07-12 12:43
Apie subjektyvų suvokimą net nekalbėjau,jis iš interpretacijų srities.
Faktų visuma nėra ribota,ji begalinė,kas lygu faktų nebuvimui.☺
Tikroji tiesa ir yra tokia:nėra nieko,išskyrus tave patį.Nei autoritetų,nei tradicijų.Visa tai susikūrei pats,kad išvengtum atsakomybės prieš save.
Atrodo kaip kliedesys?Bet pabandyk įsigilinti,gal ateis nušvitimas? ☺
Giliai kapstom,vargu,ar kas nors supras.Bet noriu pasakyti,jog tu esi aš,paragrafas,TinSoldieris,žemės grumstas,galaktika…Visa visata.Pakanka duomenų padaryti išvadai,jog visatos protas šizofreniškas,kaip apmaudu bebūtų.Išdalintas į begalybę dalių.Gali būti,jog tik dėl to visata ir egzistuoja.
a.t.sielis2016-07-12 13:02
o.k., faktų visuma egzistuoja. Tai ir yra realybė, būties visuma.

Tu sakai, kad realybė yra beasmenė. Iš kur žinai?

Be to, sakai, kad "nėra nieko išskyrus tave patį". "tu pats"=realybė. Bet "tu pats" yra asmuo, vadinasi, realybė=asmuo.

Gerai, sakykim, visokie mažiukai "tu pats" yra netikri, egzistuoja tik faktų visuma, o anie neegzistuoja. Jeigu taip, kalbėtojas turi nutilti (jis neegzistuoja), ir palikti tik tiesą, t.y. tik faktų visumos egzistavimą. Kai tik jis kalba apie faktus, jis jau meluoja, iškreipia tiesą, nes prideda prie faktų visumos tai, kas neegzistuoja (neegzistuojančio savęs aktyvumą).

Faktų visuma begalinė = faktų visumos nebuvimas. Čia to paties tęsinys, faktų visuma=jos nebuvimas, t.y., faktų visuma neegzistuoja, tiesa neegzistuoja. Kalbėtojas taip pat turi neegzistuoti, nes prideda kažką bereikalingo prie neegzistuojančios faktų visumos. Kodėl gi tu kalbi ir bandai įvardinti kas yra tiesa?

Išvada: totaliai prieštarauji pats sau, ir pasimeti egzistavimo-neegzistavimo prieštarose.

xsistemax2016-07-12 13:12
Gal nespėjai paskaityt papildymo…
Tiesa yra. Viena.O štai asmeniškumo ji neturi.Nes yra sudėtinė,susidedanti iš begalybės dalių.
a.t.sielis2016-07-12 13:28
Nespėjau perskaityti papildymo 🙂

Apie papildymą:

Bet noriu pasakyti,jog tu esi aš,paragrafas,TinSoldieris,žemės grumstas,galaktika…Visa visata.Pakanka duomenų padaryti išvadai,jog visatos protas šizofreniškas,kaip apmaudu bebūtų.Išdalintas į begalybę dalių.Gali būti,jog tik dėl to visata ir egzistuoja.

Tiesa yra. Viena.O štai asmeniškumo ji neturi.Nes yra sudėtinė,susidedanti iš begalybės dalių.

Visuma, pagal tave, susideda iš begalybės dalių.

Pagal mane (to supratimo išmokau iš reginčių Tiesą, ir jam pritariu), mes matome begalinę visumos įvairovę, begalines skirtybes.

Tu, aš, ir visos kitos gyvos esybės, visi daiktai ir energijos, nesame vien atskiri elementai, egzistuojantys nepriklausomai. Matyti, kad yra vienarūšybės, o galiausiai, jeigu sakai, kad Tiesa arba visuma yra viena, tai pripažįsti jos principinį nepadalintumą. Jeigu ji būtų iš principo padalinta, mes galėtume kalbėti tik apie realybių daugybiškumą, o ne apie vieną Tiesą. Negaliotų teiginys "viena Tiesa". Nes jeigu egzistuoja tik dalys, tai jokios vienos nėra, yra tik dalių egzistavimas.

Ar visuma yra dalių suma?

Kame egzistuoja dalys? Negalėtum jų sumuoti kaip visumos, jeigu jos nebūtų kokybiškai vienoje sferoje. Todėl visuma nėra dalių suma, visuma yra didesnė už dalis "erdvė", arba būtis, kuri viršija visas dalis kartu sudėtas, bet kartu yra kokybiškai vienos prigimties. Jeigu ji viršija, ji yra priežastis, o dalys yra efektai. Efektas negali būti pranašesnis už priežastį, todėl, jeigu aš, tu, ir visos kitos gyvos esybės yra asmenys, priežastis yra didesnis asmuo.

Tokiu būdu, viena Tiesa, viršiausioji Realybė, yra Asmuo, o aš, tu, ir visos kitos gyvos esybės, bei visi daiktai, yra tos Realybės efektai.

Realybė neserga šizofrenija, tai mūsų būsena šiuo metu yra šizofreniška. Šizofrenija išgydoma atrandant egzistuojantį kiekvieno iš mūsų ryšį su Realybe. Kaip sako filme "Avataras" Pandoros gyventojų šventikė, "pažiūrėsim, ar tavo beprotybė gali būti išgydyta". 😀

xsistemax2016-07-12 13:40
Krūva akmenų yra kalnas. Bet jis tik krūva akmenų.Nėra sunkesnis už sudėtines dalis.
Žmonija ņėra asmuo.Nors susideda iš to paties objekto skirtingų projekcijų.Visumoje dingsta išskirtinumas,kuris apibūdina asmenį.Nelieka būdvardžių,nes jie vienas kitą sunaikina priešingomis reikšmėmis.
a.t.sielis2016-07-12 13:49
Žmonija nėra asmuo. Krūva akmenų nėra vienas akmuo. Bet žmonija nėra žmonių priežastis. Žmonės yra žmonijos priežastis. O kas žmonių priežastis? Toliau, kas žmonių priežasties priežastis ir t.t.? Vieno žmogaus priežastis yra du žmonės – jo tėvai. O kas pirmųjų tėvų priežastis? Gamta? O kas gamtos priežastis? Visuminė realybė.

Krūva nėra akmenų priežastis, akmenys (+ erdvė, + atrama, + sudėliojusios jėgos) yra akmenų krūvos priežastis. O kokia akmenų priežastis, arba kilmė? Susilydžiusi uoliena iš pradžių, paskui atšalo, paskui susiskaldė.

Nepamirškime, kad yra viršesni ir mažesni asmenys. Jeigu nori pamatyti žmoniją viršijantį asmenį, reikia tam tikros kvalifikacijos, jo nepamatysi taip pat lengvai kaip kitus žmones. Bet kad priežastys turi turėti daugiau savybių, negu turi efektas – žmogus – toks yra natūralus ir nuoseklus filosofinis žinojimas.

xsistemax2016-07-12 13:57
Na va,prakalbai kaip eilinis kunigas,įvarytas į kampą.Tikrai manai,kad esu pernelyg kvailas suprasti?Ar pernelyg protingas? ☺
Beje,apie priežastį ir pasekmę:jos visiškai lygiavertės.Ir nesvarbu,kuri yra pirmoji,svarbu tik tai,jog jos neišskiriamos.Įrodyta.
Nėra žemesnių ar aukštesnių asmenų,mes patys nustatome hierarchiją.Vieni nori valdyti,kiti nori būti valdomi.Abu norai-iškrypimai.Nėra prigimtiniai.
a.t.sielis2016-07-12 14:08
Kas tau atsitiko? 🙂 Baigėsi mintys? Apie kunigus pradėjai kažką, o kur filosofinės diskusijos tąsa? 🙂

Panagrinėkime tašką, ties kuriuo strigai.

Pateikei:
žmonija=visuma
žmonės=dalys
žmonės asmenys
žmonija – ne asmuo.

Išvada: dalys kaip asmenys nerodo, kad visuma yra asmuo.

Atsakiau:
žmonija nėra visuma, žmonija yra suma. Ne apie tą visumą kalbame.

Panašus argumentas galėtų būti:

žmogus yra asmuo, žmogaus priežastis – gamta – nėra asmuo. Vadinasi, priežastis mažiau nei efektas šia prasme.

Atsakymas:

tai rodo, kad gamta nėra pilna žmogaus priežastis, ji yra tik priežasčių dalis. Mes kalbame apie priežasčių visumą.

Kas yra gamta? Gamtos objektai? Gamta – tai gamtos procesas, gamtos objektai, gamtos kilmė, gamtos dėsniai, gamtos dėsnių kilmė.

Taigi, kai kalbėjome apie vieną Tiesą, vieną Realybę, tai kalbėjome ne apie dalines priežastis, bet apie visų priežasčių priežastį, ir ne apie dalines sumas, bet apie visų visumų visumą. Taigi, mes kalbame ne apie tą visumą ("žmonija"), bet apie realią visų visumų visumą, kuri užima priežasties poziciją visų reiškinių atžvilgiu. Nes dalinės sumos arba iš viso nėra priežastis, arba sudaro tik tarpinių priežasčių dalį. O tai reiškia, kad tokiu atveju, tokioje dalinėje tarpinėje sumoje nerasi efekto savybių.

xsistemax2016-07-12 14:19
Stereotipiškai teigi,jog privalo būti visko priežastis ir pradžia.
Deja,pastarųjų dešimtmečių mokslo pasiekimai jau paneigė šitą būtinybę.
Priežastis visiškai identiška pasekmei,šitos dvi seserys yra tik su priešingais parametrų ženklais.Poveikis lygus atoveikiui.
Teigti,jog suprasti aukštesnio asmens egzistavimą oponentui trūksta kažkokių specifinių žinių yra nekorektiška.Jei jų turi-pasidalink.
Vienintelis dalykas,ko man tikrai trūksta ir niekas "nepaskolins"-tai fanatizmas. ☺
a.t.sielis2016-07-12 14:33
Suprasti aukštesnio asmens egzistavimą tau nieko netrūksta. Viską rodo tiesioginis patyrimas ir priežasties-efekto ryšys. To užtenka. Visi mes tą tiesioginį patyrimą turime, ir priežasties-efekto ryšio supratimą taip pat.

Toliau, klausimas: "ar privalo būti visko priežastis ir pradžia?"

Neprivalo. Klausimas toks: ar yra priežastis? "Pradžios" sąvoką atidėkime, nes ji mus pririša prie laiko.

Geresnis klausimas – tas pats, kurį jau nagrinėjame: "ar yra visuma, ar tik suma"?

Jeigu yra tik suma, tai "dalis + dalis + dalis = suma", t.y. lygiavertiška, ir nei viena nėra viena kitos priežastis, arba kaip sakai, priežastis=sumai=dalių sumai=visos dalys="dalys yra jų pačių priežastis".

Priežastis visiškai identiška pasekmei,šitos dvi seserys yra tik su priešingais parametrų ženklais.Poveikis lygus atoveikiui.

Poveikis=atoveikiui, taip jau geriau. Priežastis=efektas, tai rodo, kad efektas negali viršyti priežasties.

Ar nėra taip, kad priežastis yra ne kas kita, kaip tas pats efektas, t.y. realiai priežasties nėra, tik efektų ratas? Arba, kaip sakoma, viską pagimdo "materijos ir antimaterijos išsiskyrimas", kuris reiškia, kad visuma yra jų tarpusavio anihiliacija=niekas.

Filosofiškai (ir netgi iš fizikos pozicijų žiūrint) – tiesiog nesugaudoma visų realybės sandų.

Kame vyksta poveikis ir atoveikis su tokiu rezultatu? Kodėl būtent taip, o ne kitaip? Taigi, visuminė sistema sudarys daugiau negu "poveikis+atoveikis=0", nes yra "erdvė", arba galutinė realybė, kurioje jie gali būtent taip sąveikauti, ir ta realybė yra sistemos visuma, kurios antrinis efektas yra minėta suma.

Ar reikia cituoti fizikų aptarimą apie tai, kas yra modernios fizikos "niekas", "vakuumas", iš kurio esą viskas atsiranda (viskas iš nieko), kurį jau du tris kartus forume citavau?

Dar paaiškinsiu, ką turėjau galvoje sakydamas "yra viršesni ir mažesni asmenys. Jeigu nori pamatyti žmoniją viršijantį asmenį, reikia tam tikros kvalifikacijos, jo nepamatysi taip pat lengvai kaip kitus žmones."

"viršesni" čia turėjau galvoje, labiau visuminiai, pvz. Visuma kaip Asmuo – Dievas, arba gamta, kaip asmuo, Dievo energija, arba žmonija, kaip asmuo, t.y. žmonijos Protėvis.

Priežasčių grandinėje mes esame mažesni, t.y. tolesni efektai. Ar gali efektas lengvai stebėti priežastį? Ar gali mano tekstas stebėti mane?

Tokia buvo mintis. Apie stebėjimui reikalingą kvalifikaciją. Akivaizdu, kad efektas yra žemesnėje padėtyje, todėl negali stebėti. Bet efektas yra giminingas su priežastimi. Taigi, giminingumo išvystymas, ir žemyneigis priežasties aktyvumas efekto atžvilgiu gali sudaryti galimybę būti "matymo" bet ne stebėjimo dalyviu. T.y. sąmoningumas turi būti atitinkamai paruoštas, nukreiptas ir susietas. Sakiau, kad negalime tikėtis stebėti aukštesnės priežasties kaip asmens, tokiu pat būdu, kaip galime stebėti sau lygiaverčius kitus efektus. Viskas čia nuoseklu.

Jeigu yra alkis, yra ir maistas. Jeigu yra alkis matyti priežastį, vadinasi, būtyje egzistuoja galimybė matyti priežastį, su visomis jos savybėmis, tokiomis kaip asmeniškumas.

xsistemax2016-07-12 15:08
Efektas neviršina priežasties,priežastis-efekto.BUM!Išsprogdinom Absoliutą!Neliko visagalio.Sutinki?
Erdvė ir laikas yra tik proto susikurtas realybės dozavimas.Sutinki?
Visų realybės sandų nesugaudome tik dėl šito dozavimo,sutinki?
Jei jo nebūtų,tiesiog "pakibtume"dėl perkrovos.Sutinki?
Ir kur liko vietos kažkam antgamtiškam?Fizikai sako,jog dievas tiesiog nereikalingas.Kol kas dar niekur neradome nereikalingų realybės komponentų,tikiuosi,jog tokioje idealioje sistemoje jų ir nėra.
Diskusija apie tai,kas įtikina.Autoritetai ir tradicijos tik klaidina.
a.t.sielis2016-07-12 15:18

xsistemax rašė:Efektas neviršina priežasties,priežastis-efekto.BUM!Išsprogdinom Absoliutą!Neliko visagalio.Sutinki?

Nesutinku. Jau kažkada tau citavau "Išopanišados" 1 posmą: visumos, kurios emanuoja iš Pilnojo, pačios yra pilnos. Todėl jeigu visata yra efektas, ji pilna, ir Absoliutas yra pilnas. Kame čia išsprogdinimas?

Erdvė ir laikas yra tik proto susikurtas realybės dozavimas.Sutinki?

Ne mūsų proto susikurtas, nes galėtume manipuliuoti ir erdve ir laiku mintimis, bet sukurtas aukštesnio proto.

Visų realybės sandų nesugaudome tik dėl šito dozavimo,sutinki?

Kalbant apie minėtą vakuumo ir nieko klausimą, tai ten nesugaudoma elementariai dėl per didelio entuziazmo vietoje visumos rasti sumą. Mechaninis mastymas, visuma=suma.

Jei jo nebūtų,tiesiog "pakibtume"dėl perkrovos.Sutinki?

Na, kas būtų jeigu būtų, ne esmė, svarbu kaip yra. O yra taip, kad hipnotizojamieji yra hipnotizuojami su tikslu, prasmingai.

Ir kur liko vietos kažkam antgamtiškam?

Pilna vietos, viskas antgamtiška, materiali gamta tai tik materialistinio proto konstruktas, iliuzija.

Fizikai sako,jog dievas tiesiog nereikalingas.

Pacituok, išnagrinėsim 😀

Kol kas dar niekur neradome nereikalingų realybės komponentų,tikiuosi,jog tokioje idealioje sistemoje jų ir nėra.

O kodėl turėtų būti nereikalingų?

Diskusija apie tai,kas įtikina.Autoritetai ir tradicijos tik klaidina.

Dabar žiūrėk, kaip tavo filosofija nueina į tai, ką tu iš pradžių norėjai neigti: jeigu "tiesa=dalių suma", tai tradicija yra ne kas kita, kaip įsitvirtinusi dalių elgsena. "tradicija=dalių sumos elgsena=tiesa"

Čia tavo filosofija į tai nuveda, aš ne už šią poziciją, diskusijoje kalbėjau, kad tradicija yra nepatikima iš esmės. Bet pagal tavo "sumos" filosofiją, tu negali turėti kitos išvados, tik kad reikia sekti tuo, kaip elgiasi sumos dalys, nes jokios kitos tiesos, kaip tik dalių egzistencija, ir nėra.

xsistemax2016-07-12 15:43
Išsprogdinimas tame,kad priežastis,sukūrusi žmogų visais parametrais lygi jam,todėl bet koks sudievinimas ir garbinimas yra visiškai nesuvokiamas.
Reikėtų atskirti protą nuo sąmonės,nes sąmonės pajėgumai nepalyginamai menkesni ir šitie du dalykai nėra ekvivalentūs.
Pasidomėk S.Hawking darbais ir nuomone tuo klausimu.Jo nuomonė-kategoriška.Dievo nėra.
Jei aš mąstyčiau tradiciškai,tai šitos mūsų diskusijos net nebūtų. ☺Tradiciškai būčiau klusnus krikščionis,bijantis net mintyse suabejoti šimtmečius brukamomis "tiesomis".
Kodėl progresas vyksta?Tik todėl,kad imlūs protai laužo tradicijas,nepasitiki autoritetais ir nepriima kaip vertybę paveldėtą pasaulį,bet stengiasi tą paveldą tobulinti.Ir įsitikina,jog gali nei kiek nemažiau.
a.t.sielis2016-07-12 16:03

xsistemax rašė:Išsprogdinimas tame,kad priežastis,sukūrusi žmogų visais parametrais lygi jam,todėl bet koks sudievinimas ir garbinimas yra visiškai nesuvokiamas.

Na ne, žmogus nelygus visatai, ir nelygus Absoliutui. Absoliutas – begalinis, begalinė Sąmonė, su begalinėmis energijomis ir galimybėmis, tuo tarpu žmogus – be galo maža sąmonės dalelytė, pats esantis tik Absoliuto energijos dalelė, ir neturintis savo generuojamų ir valdomų energijų.

Asmeniškai, Absoliutas yra tobulas, ir visai gali laikyti žmogų sau lygiu, ir nenorėti jokio sudievinimo ir garbinimo. So what? Juk garbinimas ir dievinimas yra sąmonės būsenos, mes jas žinome, kad jos egzistuoja, ir kad jos skirtinos Absoliutui, ir kad Jis jas natūraliai sukelia. Bet yra sfera, kurioje pagal Absoliuto norą, nėra to dievinimo ir garbinimo, bet tik natūrali meilė, ir visi kaip lygūs, ir tai yra dar aukštesnė sąmonės būsena.

Žemiausia sąmonės būsena: sprogdinti visatą, mechanizuoti. Dievinti save, traukyti savo ir kitų ryšius su Kūrėju.
Aukštesnė sąmonės būsena: garbinti ir dievinti Kūrėją.
Aukščiausia sąmonės būsena: lygiai bendrauti su Kūrėju.

Pasidomėk S.Hawking darbais ir nuomone tuo klausimu.Jo nuomonė-kategoriška.Dievo nėra.

Žinau, jau diskutavom, Hawkingas nusišneka, tiksliau, užsiima viešais ryšiais norėdamas patraukti į save dėmesį. Jam gi irgi gyventi reikia, knygas parduoti, vardą turėti. Tuo tikslu reikia bendrauti su žurnalistais ir būti įdomiam, pasakyti kažką tokio, kas aštrintų išsišokėlių urban professionals emocijas, tipo, "va, kokie mes super duper, dievo nėra, tūsinamės, darom ką norim, ir Žemę valdysim kaip norėsim. Mes gi krūčiausi specialistai!" Realiai, net neaišku, ar jis suvokia savo filosofijos prielaidas, ar sąmoningai užsimerkęs tuos pareiškimus daro.

Bet pala, tavo tezė: autoritetai klaidina. Hawkingas – autoritetas, vadinasi, klaidina.

Kodėl progresas vyksta?Tik todėl,kad imlūs protai laužo tradicijas,nepasitiki autoritetais ir nepriima kaip vertybę paveldėtą pasaulį,bet stengiasi tą paveldą tobulinti.

Būtent, ką aš ir sakau, reikia laužyti "gudročių" blefuotojų minties tradiciją, tokių kaip Hawkingas, arba manytojų, kad visuma yra beasmenė.

—

Reziumuojant, yra dvi galimos pozicijos:
– "mechanikų-sprogdintojų": "išsprogdinsim visagalį, mes patys visagaliai".
– "harmonikų-mylėtojų": "mes nevisagaliai, akivaizdu, pažinkime Absoliutą, mylėkime".

🙂

P.S.: ką pasakytų Navių šventikė: ar gali šita visagalybės šizofrenija būti išgydyta? Juk akivaizdu, kad mes nevisagaliai, o kiekvienas sėdim savo š… krūvoje. Visagaliai, kurie net savo plaukų ir barzdos augimo nekontroliuoja 😀

xsistemax2016-07-12 16:41
O tu pastabus:laukiau,ar pastebėsi užuominą apie Hawking. ☺
Visi tavo teiginiai nepatikrinami eksperimentiškai nei teoriniais skaičiavimais,todėl,atleisk,yra niekiniai.Netgi elementariai logikai prieštarauja:tobulo kūrėjo kūriniai turėtų būti tobuli.Dabar,deja,tik visuma kaip sistema pasižymi šita savybe.Tobulumas nėra kažkas,kas idealiai atitiktų kažkieno poreikius,tai entropijos nebuvimas.Ne vienam po šitokio pareiškimo "atsidarys stalčius". ☺
Entropija negalima esminiame lygmenyje,nes jame tiesiog nieko nėra.Taigi,ir netvarkos.Galima šitą idealumą vadinti Absoliutu,jei nori.Bet jis neturi jokių savybių:nei gailestingumo,nei meilės,nei išminties.Taip,tai visa ko platforma,pirminė informacinė masė,kurią visi operatoriai naudoja kūrybai.
Toliau prasideda interpretacijų pasauliai,nuolat kintantys dėl operatorių konkurencijos,persipinantys,persismelkiantys ir nei vienam operatoriui neoptimalūs.
Visa tai lengvai įrodoma,tai tiesiog žinoma bet kuriam nors kiek prakutusiam.
Deja,žmonės linkę tikėti kažkuo didingu,linkę paklusti visokio plauko pranašams ir autoritetams,užuot patikėję tuo,jog patys yra kūrėjai.Dievai,jei nori.
time2016-07-12 17:36
Panašu, kad kažkas "stebi" "Anomalijos' forumą, nešeip sau dar adaptuoja metodus, pritaiko baimės skiepyjimui. Netikriems pagasdymams, absoliuto metodo pasisąvinimas, gali būti grėsmė jiems, jie gali užsitraukti nemalonę. Viskas taip realu, dabar, kai daug melo. Melas – yra viskas, reikia moderniam žmogui atskirti, kad žiniasklaida – su netikrais absoliuto kankinimo metodais neišgąsdins.

http://www.technologijos.lt/n/svietimas/S-55862/straipsnis/Kitoks-poziuris-apie-issilavinima-ir-gyvenimo-vertybes-Jei-manote-kad-matematika-fizika-karjera-ar-bet-koks-kitas-dalykas-yra-svarbesnis-uz-jus-pacius-jus-ziauriai-apgavo

http://www.technologijos.lt/n/mokslas/zmogus_ir_medicina/S-55868/straipsnis/Netiketa-mokslininku-isvada-zmones-turi-magnetini-sestaji-pojuti

Jūs kaip norit, aš jau nebetikiu, atsibodo.

xsistemax2016-07-12 18:13
time,be stebėtojo niekas neegzistuoja. ☺
Kokios čia fobijos tave kamuoja?