Nežinau ar visai į temą čia parašysiu, bet man labai patiko kaip Karmą apibūdino dainininkas Domantas Razauskas:
Visų pirma tai karma yra ne dėsnis. Tai labai dažna vakarietiškos interpretacijos klaida. Tie, kurie mažai domėjosi Rytų religijomis (o karmos samprata būdinga ne tik budizmui) karmą tapatina vos ne su likimu ar kažkuo panašiu. Dar ir nugirsi sakant „et, tokia mano karma“ ir panašiai. Tai klaida. Karma nėra joks dėsnis, karma yra veiksmas. Tą, beje, reiškia ir pats žodis. Jis reiškia bet kokį veiksmą, kuris duoda kokį nors rezultatą. O rezultatą bet kokiu atveju duoda visi veiksmai, kokie jie bebūtų ir koks tas rezultatas bebūtų. O visi veiksmai sudaro veiksmų visumą, kaip kad atskiri maži lašeliai sudaro lietų. Ir ta visuma taip pat duoda savo rezultatą. Juk krentant lietui galima įžvelgti vieno nukritusio lašelio duotą rezultatą (tarkim sušlapusi nosis) ir viso lietaus (tarkim potvynis). Ir štai šis visų visų tavo gyvenimo veiksmų rezultatas, o tiksliau jo energija, pasak indiškosios išminties, ir sąlygoja būtinybę žmogui gimti dar kartą. Geresniame arba blogesniame kūne, geresnėmis ar blogesnėmis sąlygomis, sąlygose ir taip toliau. Čia jau priklauso nuo to, kaip tu gyvenai prieš tai buvusį gyvenimą. Kurį, beje, galima prisiminti labai įtemptai medituojant.
Iš interviu: http://www.radom.lt/images/interv.doc