Skip to main content

Kam materijai protas?

Tai – Anomalija.lt forumo archyvas (2011–2026). Diskusijas galima skaityti, tačiau naujų žinučių rašyti nebegalima.
kiskis2014-02-06 10:43

TinSoldier rašė:

kiskis rašė:As ir uz ivairove, kiskuciai, zuikuciai, eziukai, voverytes ir materialistai :D, lai gyvena.

Tai nebebus daugiau atsakymų, kaip ten su tuo protu ir materija, ir kur materialistai klysta? 🙂

Materialistam mirtinas atsakymas bus po mirties teks kelias akimirkas luktert, kolkas tiek..

Vytautas2014-02-06 10:46

TinSoldier rašė:Ne, tai smegenys priima, analizuoja ir suvokia tuos impulsus ir virpesius.
Žaibas ne tas pats, bet bet kuriuo atveju, žaibas neturi smegenų, kurio virpesius analizuotų.

Bet rezultatas mintis tai gaunasi ne materialus. Dėl žaibo tai logiškai mūsų smegenys turėtų priimti ir tuos impulsus bei visus kitus nes jie be problemų sklinda erdvėje ir perskrodžia mūsų smegenis.
Labai malonu kad yra TinSoldier. Priverčia pamąstyti. Iš kitos pusės kaip paaiškinti suprantamai kokiu principu veikia "aš" sudėtinga nors kažkaip praktiškai viskas lyg ir aišku.
Iš kitos pusės smegenys tik materijos gabalas. Mokslininkai stebi tam tikrų vietų aktyvumą tai yra impulsų susidūrimus. O virpesiai tiesiog sumuojasi arba atsiima padidindami arba sumažindami amplitūdę. Jokio mąstymo rezultato neturėtų duoti. Tiesiog nėra iš ko. Kompiuteryje vyksta tas pats bet mąstymo nesigauna. Nors su kompiuteriu taip pat niuansai. Kompiuteris be valdymo programos praktiškai nieko vertas materijos gabalas. O valdymo programa savotiškai ne visai materialu. Tai bent skaitosi kaip intelektualinė nuosavybė. Klausimas kas mums ir kokiam lygyje parašė valdymo programą?

kiskis2014-02-06 14:13
Dar vienas bandymas. Paprastai snek , isivaizduokit kaladeles (jos durnos, neturi samones) pradedam jas deliot ivairei deliojam deliojam ir kazkaip labai gudrei sudeliojam ir staiga jose atsiranda samone , sakysit taip nebuna, tai tas pats kaip su atomais is kuriu jus sudaryti, tik ju daugiau.
TinSoldier2014-02-06 14:47
Dabar ignoruoji chemijos egzistavimą. Abiogenezė (gyvybės atsiradimas iš negyvų dalykų) atsirado dėl cheminių reakcijų tarp organinių cheminių junginių, amino rūgščių ir t.t.

Ir eksperimentiškai tai buvo patvirtinta. Nors pastarasis eksperimentas kritikuotinas dėl to, jog greičiausiai neatitiko sąlygų, kurios buvo mūsų gyvybės pradžioje, tačiau yra įrodymas, jog, susidarius tam tikroms aplinkybėms, organinė gyvybė gali kilti iš neorganinės. Greičiausiai, kad mūsų planetoje gyvybės pradžioje dalyvavo kitokios amino rūgščių ir pan., kombinacijos, nei eksperimente. Vis dėl to, svarbiausia, jog žinoma, kad taip galėjo būti – kad tai nėra fantastika.

Taigi, paprasčiausia, elementariausia save replikuoti sugebanti biologinė ląstelė atsirado dėl cheminių reakcijų vykstančių tos negyvos materijos maišalynėje, cheminių ir fizikinių reakcijų "sriuboje".

Ir reikia suvokti, kad sąmonė po to neatsirado taip staiga. Nuo tos paprasčiausios ląstelės, iki smegenų, gebančių sukurti sąmonę, kurias sudaro daugybės ląstelių junginiai – yra milijardų metų evoliucija. Ląstelės turėjo milijardus metų sąveikauti, keistis, daugintis, jungtis ir tobulėti.

Milijardų metų! Ar gali suvokti tokį laiko tarpą? Ar gali įsivaizduoti, kiek laiko turėjo gyvybė ląstelė po ląstelės dėliotis į sudėtingesnius organizmus? Priešistorė, akmens amžius buvo tik prieš 2.5 milijono metų. O mes kalbam apie beveik 4 milijardus metų! Ir tik po tokio laikotarpio nuolatinių pokyčių ir nenutrūkstamos evoliucijos, ląstelių gniužulai pasiekė tokį lygį, kaip mūsų organai (tame tarpe, ir smegenys)

Su kaladėlių analogija tu sąmoningai, arba nesąmoningai klaidini, kurdamas kažkokią labai supaprastintą sąmonės atsiradimo versiją.

YouTube vaizdo įrašas▶ Žiūrėti YouTube

kiskis2014-02-06 14:56

TinSoldier rašė:Milijardų metų! Ar gali suvokti tokį laiko tarpą? Ar gali įsivaizduoti, kiek laiko turėjo gyvybė ląstelė po ląstelės dėliotis į sudėtingesnius organizmus? Priešistorė, akmens amžius buvo tik prieš 2.5 milijono metų. O mes kalbam apie beveik 4 milijardus metų! Ir tik po tokio laikotarpio nuolatinių pokyčių ir nenutrūkstamos evoliucijos, ląstelių gniužulai pasiekė tokį lygį, kaip mūsų organai (tame tarpe, ir smegenys)

Su kaladėlių analogija tu sąmoningai, arba nesąmoningai klaidini, kurdamas kažkokią labai supaprastintą sąmonės atsiradimo versiją.

As neklaidinu, o isryskinu ideja, kuria tikit. Kurioj vietoj nesutinki, 1. tu sudarytas is atomu 2. atomai neturi samones.
As nesakau, kad buvo lengva ir greit (sukurt zmogu), bet rezultatas pries akis 3. tu turi samone ir mes susirasinejam.

TinSoldier2014-02-06 15:00

kiskis rašė:As neklaidinu, o isryskinu ideja, kuria tikit. Kurioj vietoj nesutinki, 1. tu sudarytas is atomu 2. atomai neturi samones.
3. tu turi samone ir mes susirasinejam.

4. Nuignoravai visus paaiškinimus, kuriuos tau pateikiau.

Patys atomai neturi sąmonės. Tai, ką jie sudaro, gali turėti sąmonę. Kodėl?
Paaiškinau prieš tai buvusiose žinutėse.

Vytautas2014-02-06 15:05
Na kol manęs kažkas neišjungė ir neįjungė vėl čia komos situacija tai visiškai tiko taviškis paaiškinimas. Čia radau tokį gudraus abituriento pamąstymą gyvybės klausimu http://ausis.gf.vu.lt/mg/nr/99/6/6gyvp.html . Man kažkaip sunku patikėti kad iš neorganinės sriubos per kad ir milijardus metų kažkas gali išvirti. Išmanant chemiją ir tai problema tai atkartoti. O čia atsitiktinumas. Nežinau kažkaip pesimistiškai žiūriu į šią vietą. Bet aišku tai tik mano požiūris. Be to organiniai junginiai taip pat tik sudedamosios dalys. Dar jos kažkaip turėjo susiorganizuoti į pvz dnr. O su dnr dar yra visokių įdomybių. Taip kad viskas labai jau sudėtinga. Po šiai dienai žmonės daug ko nesupranta ir viskas įvyko atsitiktinai.
Kukas22014-02-06 15:14

TinSoldier rašė:Dabar ignoruoji chemijos egzistavimą. Abiogenezė (gyvybės atsiradimas iš negyvų dalykų) atsirado dėl cheminių reakcijų tarp organinių cheminių junginių, amino rūgščių ir t.t.

Ir eksperimentiškai tai buvo patvirtinta. Nors pastarasis eksperimentas kritikuotinas dėl to, jog greičiausiai neatitiko sąlygų, kurios buvo mūsų gyvybės pradžioje, tačiau yra įrodymas, jog, susidarius tam tikroms aplinkybėms, organinė gyvybė gali kilti iš neorganinės. Greičiausiai, kad mūsų planetoje gyvybės pradžioje dalyvavo kitokios amino rūgščių ir pan., kombinacijos, nei eksperimente. Vis dėl to, svarbiausia, jog žinoma, kad taip galėjo būti – kad tai nėra fantastika.

Taigi, paprasčiausia, elementariausia save replikuoti sugebanti biologinė ląstelė atsirado dėl cheminių reakcijų vykstančių tos negyvos materijos maišalynėje, cheminių ir fizikinių reakcijų "sriuboje".

Ir reikia suvokti, kad sąmonė po to neatsirado taip staiga. Nuo tos paprasčiausios ląstelės, iki smegenų, gebančių sukurti sąmonę, kurias sudaro daugybės ląstelių junginiai – yra milijardų metų evoliucija. Ląstelės turėjo milijardus metų sąveikauti, keistis, daugintis, jungtis ir tobulėti.

Milijardų metų! Ar gali suvokti tokį laiko tarpą? Ar gali įsivaizduoti, kiek laiko turėjo gyvybė ląstelė po ląstelės dėliotis į sudėtingesnius organizmus? Priešistorė, akmens amžius buvo tik prieš 2.5 milijono metų. O mes kalbam apie beveik 4 milijardus metų! Ir tik po tokio laikotarpio nuolatinių pokyčių ir nenutrūkstamos evoliucijos, ląstelių gniužulai pasiekė tokį lygį, kaip mūsų organai (tame tarpe, ir smegenys)

Su kaladėlių analogija tu sąmoningai, arba nesąmoningai klaidini, kurdamas kažkokią labai supaprastintą sąmonės atsiradimo versiją.

1. Organines sriubos sinteze – tai dar ne gyvybes atsiradimas.
2. Evoliucijos teorijoje, kiek prisimenu, iki siol du spekuliaciniai periodai – organinio misinio virtimas lastelemis (virusai ir prionai cia netinka kaip pavyzdys 🙂 ) ir lasteliu specializacija.

Teroras2014-02-06 15:14

Vytautas rašė:Čia radau tokį gudraus abituriento pamąstymą gyvybės klausimu http://ausis.gf.vu.lt/mg/nr/99/6/6gyvp.html .

Dekui Vytautai uz idomia nuoroda. Labai patiko si mintis:

Tad ir visas bandymas įrodyti teoriją kol kas tėra panašus į rinkimą mozaikos, kuriai trūksta dalių. Galbūt čia ir slypi problema – mes renkame ne tą mozaiką?

kiskis2014-02-06 15:18

TinSoldier rašė:4. Nuignoravai visus paaiškinimus, kuriuos tau pateikiau.

Patys atomai neturi sąmonės. Tai, ką jie sudaro, gali turėti sąmonę. Kodėl?
Paaiškinau prieš tai buvusiose žinutėse.

Nieko nenuignoravau, parasiau buvo sunku ir ilgai (i tai ieina visi sunkumai: chemines reakcijos ir tt), galiu parasyt labai sunku ir labai ilgai, bet mintis ta pati. Man atrodo , kad skaitai tik savo postus, o mano tik cituoji :D.

Kukas22014-02-06 15:23
Siaip man ne visai aisku kodel, visa gyvybe Zemeje turi ta pati sintezes mechanizma – DNR-(RNR)-baltymai.
Kodel susidarius organinei sriubai, neatsirado alternatyvus sintezes mechanizmai?
TinSoldier2014-02-06 15:32

Kukas2 rašė:1. Organines sriubos sinteze – tai dar ne gyvybes atsiradimas.

Na, taip. Tačiau pagrindinio gyvybės komponento atsiradimas. Kaip tame video Carl'as Sagan'as labai gražiai pasakė: tai gyvybės muzikos natos, nors dar ir ne pati muzika.

Kukas2 rašė:Siaip man ne visai aisku kodel, visa gyvybe Zemeje turi ta pati replikacijos mechanizma – DNR-(RNR)-baltymai.
Kodel susidarius organinei sriubai, neatsirado alternatyvus replikacijos mechanizmai?

O ar tai nereiškia, kad Žemėje būtų turėję bent du kartus susidaryti skirtingos sąlygos atsirasti skirtingoms gyvybėms formoms?
Koks šansas, kad taip galėjo įvykti, kai gyvybei atsirasti vieną kartą, yra gana sudėtinga?

Kitose planetose nematau priežasčių, kodėl negalėjo atsirasti DNR, RNR, ar tų kitų, gyvybės pradžioje egzistavusių dalykų alternatyvų. Turint galvoje visatos mąstą, nematau priežasčių neigti, kodėl negalėjo vienoje planetoje atsirasti 2 skirtingi mechanizmai.

Bet nematau nieko keisto, kad mūsų planetoje išsivystė tik tai, kas išsivystė.. Klystu?

Kukas22014-02-06 15:42

TinSoldier rašė:

Kukas2 rašė:1. Organines sriubos sinteze – tai dar ne gyvybes atsiradimas.

Na, taip. Tačiau pagrindinio gyvybės komponento atsiradimas. Kaip tame video Carl'as Sagan'as labai gražiai pasakė: tai gyvybės muzikos natos, nors dar ir ne pati muzika.

O ar tai nereiškia, kad Žemėje būtų turėję bent du kartus susidaryti skirtingos sąlygos atsirasti skirtingoms gyvybėms formoms?
Koks šansas, kad taip galėjo įvykti, kai gyvybei atsirasti vieną kartą, yra gana sudėtinga?

Kitose planetose nematau priežasčių, kodėl negalėjo atsirasti DNR, RNR, ar tų kitų, gyvybės pradžioje egzistavusių dalykų alternatyvų. Turint galvoje visatos mąstą, nematau priežasčių neigti, kodėl negalėjo vienoje planetoje atsirasti 2 skirtingi mechanizmai.

Bet nematau nieko keisto, kad mūsų planetoje išsivystė tik tai, kas išsivystė.. [b]Klystu[/b]?

1. IMO ne visai – chemine sinteze sumaisius neorganinius junginius – viena is paprasciausiu gyvybes atsiradimo stadiju.
2. Sagan'as IMO – popsinis "mokslininkas" – nelabai tinka argumentacijai, jo teiginiai yra spekuliatyvus. Cia pateiktas jo palyginimas labai primityvus.
3. Ir taip ir ne 🙂 – empiriniame pazinime tiesos matas yra experimentas, kol rezultatu nera – hipopotetiniai pamokslavimai telieka, kas per se nera jau taip blogai 🙂

TinSoldier2014-02-06 15:47

Kukas2 rašė:1. IMO ne visai – chemine sinteze sumaisius neorganinius junginius – viena is paprasciausiu gyvybes atsiradimo stadiju.
2. Sagan'as IMO – popsinis "mokslininkas" – nelabai tinka argumentacijai, jo teiginiai yra spekuliatyvus.
3. Ir taip ir ne 🙂 – empiriniame pazinime tiesos matas yra experimentas, kol rezultatu nera – hipopotetiniai pamokslavimai telieka, kas per se nera jau taip blogai 🙂

1. Na, bet ar tai ir nėra esmė? Juk paprasčiausios gyvybės atsiradimo stadijos ir reikėjo, apie tai ir kalbėjom. Apie pačią, pačią pradžią, apie pačius pagrindus, pačius pamatus. Jei tų pamatų atsiradimo galimybės nebūtų atrasta – būtų jau prasčiau vedant teorijas. Turint šituos pamatus – tolesnis gyvybės vystymąsis jau nebėra tokia paslaptis ar mistika.

2. Na, Sagan'o neginsiu. Man jis atrodo buvęs puikus mokslo populiarinimo veteranas. Kaip mokslininko jo nevertinsiu, tuo labiau, kai aš pats toli gražu nesu mokslininkas 🙂

Kukas22014-02-06 15:54

TinSoldier rašė:1. Na, bet ar tai ir nėra esmė? Juk paprasčiausios gyvybės atsiradimo stadijos ir reikėjo, apie tai ir kalbėjom. Apie pačią, pačią pradžią, apie pačius pagrindus, pačius pamatus. Jei tų pamatų atsiradimo galimybės nebūtų atrasta – būtų jau prasčiau vedant teorijas. Turint šituos pamatus – tolesnis gyvybės vystymąsis jau nebėra tokia paslaptis ar mistika.

2. Na, Sagan'o neginsiu. Man jis atrodo buvęs puikus mokslo populiarinimo veteranas. Kaip mokslininko jo nevertinsiu, tuo labiau, kai aš pats toli gražu nesu mokslininkas 🙂

1. Na sakykim paimate kelis tranzistorius, vielos gabala, varzas ir kondensatorius – sumetate i puoda ir kratote, kol gausite stiprintuva – kiek milijardu metu tam reiketu? 😀 Cia kaip zinoma teorema su bezdzionemis ir spausdinimo masinelemis – elementai yra, bet va, Sekspyra atkurti – KUR KAS sudetingiau 🙂

PS Beje, paieskojau – teoriniai sansai, kad organiniai junginiai suformuos lasteline struktura yra 4^300 – daugiau, negu visatos amzius.

kiskis2014-02-06 16:06

Kukas2 rašė:1. Na sakykim paimate kelis tranzitorius, vielos gabala, varzas ir konedensatorius – sumetate i puoda ir kratote, kol gausite stiprintuva – kiek milijardu metu tam reiketu? 😀

Man atrodo , kad TinSoldier tikrai nepatingetu, irodymui, kad jis materija, jei Dievas jam leistu tiek gyvent :D.

TinSoldier2014-02-06 16:09

Kukas2 rašė:1. Na sakykim paimate kelis tranzitorius, vielos gabala, varzas ir konedensatorius – sumetate i puoda ir kratote, kol gausite stiprintuva – kiek milijardu metu tam reiketu? 😀 Cia kaip zinoma teorema su bezdzionemis ir spausdinimo masinelemis – elementai yra, bet va, Sekspyra atkurti – KUR KAS sudetingiau 🙂

Na, bet juk nuo elementariausių, save replikuoti gebančių, organinių junginių atsiradimo, jau nebe atsitiktinis purtymasis turėjo dirbti. O molekulinė, cheminė natūrali atranka.

Aišku, tai nėra absoliučiai 100proc., faktinė ir eksperimentiškai patvirtinta versija. Tačiau visai tikėtina, logiška ir nuosekli.

There's a famous parable called the "watchmaker problem," first described by Nobel Prize-winning economist Herbert Simon.

Imagine two watchmakers trying to assemble a watch of 1,000 pieces. The first watchmaker assembles his watch one piece at a time — he must assemble it in one sitting or it falls apart and he has to start over. The second watchmaker builds hers by first putting together small stable modules of a few pieces, and then building these up into ever-larger subconfigurations until she has a whole watch. If she is interrupted, the smaller modules don't break down and she can resume from roughly where she started.

The second is a much more efficient way of putting together a watch, because it offers protection against having to start over from the beginning if the process is interrupted.

Building up the first organisms on Earth may have worked the same way, Root-Bernstein said.

"If you have to evolve a receptor composed of a precise ordering of 400 amino acids, it wouldn’t be possible to do it all at once," he said. "You have to use stable modules."

These modules are the compound molecules that have become stable by combining. If life assembled from combinations of these already-stable building blocks, rather than a random combination of raw molecules from scratch, the process would have been much more efficient.

"The difference between trying absolutely everything and trying a small number of stable modules is huge," Root-Bernstein said. "It makes something that's virtually impossible into something that's very likely."

Kukas22014-02-06 16:17

TinSoldier rašė:1. Na, bet juk nuo elementariausių, save replikuoti gebančių, organinių junginių atsiradimo, jau nebe atsitiktinis purtymasis turėjo dirbti. O molekulinė, cheminė natūrali atranka.

Aišku, tai nėra absoliučiai 100proc., faktinė ir eksperimentiškai patvirtinta versija. Tačiau visai tikėtina, logiška ir nuosekli.

2.

There's a famous parable called the "watchmaker problem," first described by Nobel Prize-winning economist Herbert Simon.

Imagine two watchmakers trying to assemble a watch of 1,000 pieces. The first watchmaker assembles his watch one piece at a time — he must assemble it in one sitting or it falls apart and he has to start over. The second watchmaker builds hers by first putting together small stable modules of a few pieces, and then building these up into ever-larger subconfigurations until she has a whole watch. If she is interrupted, the smaller modules don't break down and she can resume from roughly where she started.

The second is a much more efficient way of putting together a watch, because it offers protection against having to start over from the beginning if the process is interrupted.

Building up the first organisms on Earth may have worked the same way, Root-Bernstein said.

"If you have to evolve a receptor composed of a precise ordering of 400 amino acids, it wouldn’t be possible to do it all at once," he said. "You have to use stable modules."

These modules are the compound molecules that have become stable by combining. If life assembled from combinations of these already-stable building blocks, rather than a random combination of raw molecules from scratch, the process would have been much more efficient.

"The difference between trying absolutely everything and trying a small number of stable modules is huge," Root-Bernstein said. "It makes something that's virtually impossible into something that's very likely."

1. Na turiu stipru biologini backgrounda, bet sito minciu kratinio nesugebejau suprasti – atranka junginiu lygyje? – tipo kazkoks a la Maxvelo demonas atomus stumdineja? 😀
2. Eiline popsine demagogija – is serijos, kaip medikams matematini modeliavima deste 🙂 – "paprastumo delei priimkime, kad zmogaus kunas yra rutulio formos" – taip ir cia – pasirodo junginiai neskyla! Tai bent "mokslinis" atradimas 🙂 Apie koncetracijas net nesneku 🙂

PS Krikas (Nobelio premija uz DNR) irgi pabande sriti pakeisti – link psichologijos patrauke, apie rezultatus patylesiu… 🙂

Kukas22014-02-06 16:39

TinSoldier rašė:Gerai, numesiu nuorodą į ne "popsinį" straipsnį apie cheminę evoliuciją, vedamą natūralios atrankos.

http://www.google.lt/url?sa=t&rct=j&q=&esrc=s&source=web&cd=2&ved=0CDsQFjAB&url=http%3A%2F%2Fwww.ehu.es%2Fias-research%2Fautonomy%2Fdoc%2Ffernando_revision.pdf&ei=rpnzUoLuN8PVtQasxIGABg&usg=AFQjCNHDJfnqL8eEBjVZ_mMeliz2kR1hTg&sig2=wQ5SeAgitX_cwzANSvVHOw&bvm=bv.60799247,d.Yms

Aš nesu chemikas ar biologas, todėl man būtų labai įdomu, kodėl šita teorija yra tavo apjuoktina 🙂 (čia be ironijos. man tikrai įdomu)

Na tingejau visa skaityti, bet argi riebalai yra pagrindine "statybine medziaga" organizmuose? BTW kiek paziurejau dauguma darbu apie sintezes galutinius produktus sukasi kazkodel 🙂
Siaip jau, kiek teko moksle susidurti – detales paaiskinti gali (sioje srityje), bet va visos mozaikos sudelioti nesiseka.

PS School of Computer Science – joo, po Hodgkin–Huxley neurono "modelio", modeliavimas vis dar sakemis ant vandens rasta primena 🙂
PPS Teko susidurti su organizuotu sistemu modeliavimu – "nauda" biologiniam objektui arti nulio. Cia kaip su IT – nors kompiuteriai ir smegenys dirba su informacija, bet tiek HW, tiek SW labai stipriai skiriasi 🙂
PPPS IMHO viena didziausiu racionalu klaidu – bandymas VISKA paaiskinti, kas veda i primityvuji materializma, egzistuoja aibe sriciu, kurios dar aiskios nera…

TinSoldier2014-02-06 16:59
Visiškai totaliai sutinku, kad dar daugybė dalykų yra neaiškūs. Ir tikrai nepretenduoju čia vaidinti, kad viskas yra žinoma, paaiškinta ir suprasta. Tuo labiau, nepretenduoju vaidinti, kad aš viską žinau ir suprantu.

Tiesiog, kiek esu skaitęs, matęs ir domėjęsis, molekulinė (cheminė) evoliucija laikoma gana rimta teorija, paaiškinant tą vieną iš didžiausių šių laikų mįslių.

Bet kuriuo atveju, ačiū už žinutes, būsiu priverstas daugiau pasidomėti visu šituo 🙂

Kukas22014-02-06 17:33

TinSoldier rašė:Visiškai totaliai sutinku, kad dar daugybė dalykų yra neaiškūs. Ir tikrai nepretenduoju čia vaidinti, kad viskas yra žinoma, paaiškinta ir suprasta. Tuo labiau, nepretenduoju vaidinti, kad aš viską žinau ir suprantu.

Tiesiog, kiek esu skaitęs, matęs ir domėjęsis, molekulinė (cheminė) evoliucija laikoma gana rimta teorija, paaiškinant tą vieną iš didžiausių šių laikų mįslių.

Bet kuriuo atveju, ačiū už žinutes, būsiu priverstas daugiau pasidomėti visu šituo 🙂

Siaip jau modeliavimas biologijoje daugeliu atveju vis dar bazuojasi juodos dezes principu – zinomas iejimas, zinomas isejimas, tai aproximuojam, extrapoliuojam ir transformuojam 🙂 – ir jei isejimas kazkiek i realios sistemos  panasus gaunasi – voila, GAL BUT taip ir vyksta 🙂

gidas2014-02-06 17:56

bandymas VISKA paaiskinti, kas veda i primityvuji materializma, egzistuoja aibe sriciu, kurios dar aiskios nera…

empiriniame pazinime tiesos matas yra experimentas, kol rezultatu nera – hipopotetiniai pamokslavimai telieka, kas per se nera jau taip blogai 🙂

Per se tai per se. Kaip ir geriau nei nieko – "pradžiai" užtenka… 🙂

Justinas Herbsman2014-02-06 18:15
kodel gyvenimas yra patiriamas ?  ogi todel kad be proto israiskos nebutu kaip patirt gyvenimo,protas tai universalios samones israiska ,lyg yrankis ,projektorius ,musu smegenis paciumpa tam tikrus signalus is beribes samones ir apdoroja unikaliu budu taip sukuriant skirtingus unikalius matymo kampus ir potyrius, o kas ta materija ? tik holograma musu smegenimis paverciama i "realybe" o kas yra tikra ? viskas yra viskas,visos galimybes egzistuojancios tiesiog egzistuoja be jokio atsiradimo,joks didysis sprogimas nesukure visko,viskas kas egzistuoja jau egzistuoja o mes tik viena is beribiu galimybiu patirt save,tikraji as ,universalia samone,lyg kelione namo atrandant isnaujo naujai kas mes istiesu esam,kaip yra materija taip yra ir anti materija,kaip yra sviesa taip yra ir tamsa ,mirtis ir gyvenimas visa tai eina kartu ,neatskiriamos dalys viska aprepencios samones zaidime…
a.t.sielis2014-02-06 18:36

kiskis rašė:Smegenys veikia: rankytes , kojites krutina , tik neatsiranda del smegenu judejimo mintys(neber proto). Klausimas: kam reikalingas smegenu judejimo atspindys (protas, samone). Galima ji(prota savimone) jusu megiamu Okamo peiliu ispjaut, nes jis (jusu supratimu) ,tik del grozio(materija juda-tai svarbu, kazkoks nesuprantamas jos judejimo vidinis atspindys,  neatlieka jokios papildomos funkcijos(nors tai musu as, mes visu tuo materijos judejimu grozimes 🙁 )) .  😮
Kitaip sakant kamtas liudininkas(turbut nuo zodzio liudeti,  nes visai issisunkiau  :o) materijos judejimo.

Taip, dabar geriau supratau idėją. Iš tikro, kodėl žmogus, su visais smegenimis, nėra tarsi kompiuteris, mašina; nėra tarsi tuščiaviduris zombis, tik veikiantis sutinkamai su materijos judėjimu, su varančiais materijos dėsniais. Sąmoningosios proto funkcijos nėra reikalingos išgyvenimui (pagal evoliucijos teoriją, išgyvenimas ar genų pratęsimas yra varanti gyvybės funkcionavimą jėga), tai jų kaip ir neturėtų būti.

—

O mano papildoma idėja buvo tokia: kam materijai išgyvenimas? Arba tiksliau, kam materijai organizuotis į kažkokią gyvybę, kuri nori pratęsti save atseit. Neorganinėj srityje mes nematom tokių pavyzdžių, kad materija koncentruotųsi į kažkokius norinčius save pratęsti vienetus.

Kukas22014-02-06 19:34

a.t.sielis rašė:—

O mano papildoma idėja buvo tokia: kam materijai išgyvenimas? Arba tiksliau, kam materijai organizuotis į kažkokią gyvybę, kuri nori pratęsti save atseit. Neorganinėj srityje mes nematom tokių pavyzdžių, kad materija koncentruotųsi į kažkokius norinčius save pratęsti vienetus.

1. Neorganiniai ir organiniai junginiai – zmogaus SUKURTA klasifikacija

IMO arba
1. Pati materija apsprende gyvybes atsiradima (antropinis principas)
arba:
2. Gyvybe atsirado atsitiktinai.

kiskis2014-02-06 20:17

Kukas2 rašė:1. Pati materija apsprende gyvybes atsiradima (antropinis principas)
arba:
2. Gyvybe atsirado atsitiktinai.

https://anomalija.lt/forum/index.php?topic=2682.0 cia mes jau biski pasnekejo, 😀 apie atsitiktini atsiradima gyvybes, gal ka iterpsi. Tiksliau apie asmenini atsiradima daugiau :/.

a.t.sielis2014-02-08 09:02
Man atrodo, į temą bus ši citata iš filosofinio straipsnio:

Galiausiai, David Chalmers tvirtino iš to, kad įmanoma įsivaizduoti galimus zombių pasaulius, kad gali egzistuoti fiziniu požiūriu identiškas pasaulis mūsiškiam pasauliui, išskyrus tai, kad ten nebūtų sąmoningų žmonių, tik zombiai. Kadangi sąmoningi žmonės egzistuoja tikrame pasaulyje, kuris yra fiziškai identiškas su įmanomu įsivaizduoti zombių pasauliu, tikrame pasaulyje turi būti daugiau savybių negu tik fizinės .

Aš esu įsitikinęs, kad aukščiau pateikti argumentai už savybių dualizmą visi kažkiek iliustruoja kad materialios ir mentalinės savybės negali būti identiškos, pagal Leibniz neatskiriamų dalykų tapatumo dėsnį. Leibniz dėsnis teigia, kad visiems x ir y, jeigu x ir y turi visas tik vienodas savybes, jie yra identiški vienas kitam. Arba simboliais:

(x)(y)[(P)(Px↔Py) → (x=y)]

Šie argumentai nurodo į savybių dualizmą todėl, kad mentalinių reiškinių savybės negali  būti identiškos su materialiomis savybėmis. Nematerialios savybės įtraukia tokį mentalinį reiškinį, kaip pirmojo asmens perspektyvos patirtys. Šios patirtys nėra išdėstytos erdvėje, taigi, neturi fizinių savybių (elektrinio krūvio, masės, dydžio, ir t.t.), jos pateikia pačios save, ir jos yra prieinamos tik iš pirmojo asmens perspektyvos. O iš kitos pusės, fizinės savybės, kurios charakterizuoja smegenis yra išdėstytos erdvėje, turi fizinius bruožus, nėra save pateikiančios ir nėra charakterizuojamos pirmojo asmens perspektyvos. Kadangi jokia fizinė savybė negali būti identiška su "ką reiškia būti sąmoningam" savybėmis, būtina postuluoti nematerialias savybes, kad paaiškinti šį mentalinį reiškinį.

John Searle pasakė, kad šie argumentai yra "juokingai paprasti ir gana lemiami" parodant, kad mentalinės patirtys negali būti redukuojamos į fizines savybes. Nebent kas nors norėtų neigti kad pirmojo asmens patirtys egzistuoja (įskaitant savo paties), atrodo, kad savybių dualizmas pateikia geresnį paaiškinimą nagrinėjamiems duomenims apie protą.

kiskis2014-02-08 09:29
Mazdaug ta as cia ir aiskinau, negrabiai 🙂 .