Tai – Anomalija.lt forumo archyvas (2011–2026). Diskusijas galima skaityti, tačiau naujų žinučių rašyti nebegalima.
Visažinis2015-12-17 17:50
Kai netikintieji klausia tikinčiųjų kodėl Dievas nenori įrodyti savo egzistencijos, pvz. padaryti stebuklą, kad jį pamatytų visas pasaulis, jiems atsakoma, kad tikėjimas tai tik pasirinkimas. T.y. jeigu jis parodytų, kad štai va aš egzistuoju ir esu, tada pats tikėjimas prarastų prasmę.
Mano klausimas: kam Dievui reikėjo prikelti iš numirusių savo sūnų? Na, numirtų Jezus ir numirtų, beliktu žmonėms arba tikėti jo žodžiais arba ne. Tačiau buvo pasirinkitas kitas variantas – stebuklo variantas.
Todėl klausimas: kam Jezui reikėjo keltis iš numirusių?
;D2015-12-17 18:07
o kokia pati tikejimo prasme? kas is to jai as tikiu ir kas is to jai as netikiu? kas nuo to pasikeis? jai netikiu mirsiu amzinai? jai tikiu gyvensiu amzinai? kas per nesamone? kodel dabar jauciuosi siek tiek issigandes? ir dabar kyla noras tiketi,kad isvengt amzinos mirties? bet ar as dabar nesu savanaudis? ar nesu blogesnis uz netikinti? m?
STEIBLY!!! 🙂 laukiu nesulaukiu tavo komentaru 😀
Visažinis2015-12-17 18:21
Neterškim temos. Ačiū.
a.t.sielis2015-12-17 18:23
Visažinis rašė:Todėl klausimas: kam Jezui reikėjo keltis iš numirusių?
Greičiausiai daug priežasčių. Kad parodytų, jog Dievo galia stipresnė negu mirtis, kad egzistuoja gyvenimas už mirties ribų, kad žmonės įtikėtų į Dievo atstovo ryšį su Dievu ir jo gebėjimą padėti.
Pasirinkimo negalėtų būti, jeigu Dievas nepateiktų aiškaus ir tikro pasirinkimo "už Dievą". Jeigu turėtume pasaulyje viską, kas tik neigia Dievą, tai ką tada rinktis? Nėra iš ko rinktis.
Visažinis2015-12-17 18:26
a.t.sielis rašė:lia stipresnė negu mirtis, kad egzistuoja gyvenimas už mirties ribų, kad žmonės įtikėtų į Dievo atstovo ryšį su Dievu ir jo gebėjimą padėti.
Bet šie žodžiai tada prieštarautų teologų sapalionėms.
a.t.sielis rašė:Pasirinkimo negalėtų būti, jeigu Dievas nepateiktų aiškaus ir tikro pasirinkimo "už Dievą".
Kaip tai negalėtų būti? Pasirinkimas būtų arba tikėti, arba netikėti.
a.t.sielis2015-12-17 18:32
Visažinis rašė:Bet šie žodžiai tada prieštarautų teologų sapalionėms.
Kuo prieštarautų?
Kaip tai negalėtų būti? Pasirinkimas būtų arba tikėti, arba netikėti.
Bet tai kuo tikėti, jeigu jokio apčiuopiamo pagrindo tam tikėjimui nebūtų? Tai būtų kaip loterija. Tai būtų apgaudinėjimas, žmogaus pastatymas į iš esmės nepalankią padėtį, kai jam nesimato, kuris pasirinkimas geresnis, tikresnis. Kitaip sakant, viskas būtų iliuziška, ir žmogaus pasirinkimas – iliuziškas.
Jeigu Dievas yra Tiesa, tai Tiesa turi pasirodyti, įrodyti save kaip Tiesą, kad ir kaip netiesiogiai.
;D2015-12-17 18:33
Visažinis rašė:Neterškim temos. Ačiū.
cia as ja tersiu?
Visažinis2015-12-17 18:36
a.t.sielis rašė:Kuo prieštarautų?
Teologai dažnai sako, kad tikėjimas turi atitikti patį žodį, t.y. tikėti. Koks gali būti tikėjimas, jeigu buvo parodytas stebuklas kai Jezus buvo prikeltas iš numirusių? Tai jau būtų žinojimas, kad Dievas egzistuoja. Faktas ir tiek. Be jokio pasirinkimo ir atmetimo.
a.t.sielis rašė:Kitaip sakant, viskas būtų iliuziška, ir žmogaus pasirinkimas – iliuziškas.
O dabar tikėjimas ne iliuziškas?
paragraf 782015-12-17 18:37
Kristaus mirtis ir prisikėlimas yra krikščioniško tikėjimo pagrindas.
Kam viso to reikėjo yra daug teologinių dimensijų. Tai atperkamoji auka, ir mirties nugalėjimas, ir žmogaus sutaikinimas su Dievu ir t.t. Čia neužtektų ir metų laiko kasdienių studijų kad visas tas dimensijas erprastum
;D rašė:
Visažinis rašė:Neterškim temos. Ačiū.
cia as ja tersiu?
Taip. Sekantys neįteminiai pranešimai bus trinami be atskiro perspėjimo.
Visažinis2015-12-17 18:39
paragraf 78 rašė:Čia neužtektų ir metų laiko kasdienių studijų kad visas tas dimensijas erprastum
Kitaip tariant, atsakymo nėra. Nes jeigu būtų, nereikėtų metų metus diskutuoti, kad perprasčiau, kam Dievas vieną kartą per visą istoriją parodė stebuklą (nes kitus stebuklus kiek žinau bažnyčia nepripažįsta).
paragraf 782015-12-17 18:56
Blogai žinai 🙂
O ir atsakymas yra, tik jis iš daugelio segmentų sudarytas.
Kas iš to jei parašyčiau atsakymą: kad Kristus mirė ir prisikėlė tam kad atpirktų žmoniją.
Tau toks atsakymas vis tiek nieko nesakys (o jei klausimų neiškles, tada visai prastai). Tam kad suprastum šį atsakymą ir reikia daug įdirbio, kaip ir bet kokioje srityje. Pvz. kvantinėje fizikoje, tau kas nors pateiks vieno sakinio atsakymą, tačiau kad tą atsakymą suprastum irgi reikės ilgai pastudijuoti ir taip sakant daug žolės apšikti 🙂 o jei po to atsakymo viskas taps aišku, tai tu arba genijus arba suveiks koks nors Dunning‘o-Kruger‘io ektas 🙂
Na va, pateikiau atsakymą, o dabar manau pasipils sakymas kokia tai nesąmonė, net nebandant išsiaiškinti visų likusių segmentų
a.t.sielis2015-12-17 19:00
Visažinis rašė:Teologai dažnai sako, kad tikėjimas turi atitikti patį žodį, t.y. tikėti. Koks gali būti tikėjimas, jeigu buvo parodytas stebuklas kai Jezus buvo prikeltas iš numirusių? Tai jau būtų žinojimas, kad Dievas egzistuoja. Faktas ir tiek. Be jokio pasirinkimo ir atmetimo.
Teologų daug, nuomonių daug.
Nuo kažkurio momento, tikėjimą lydi žinojimas. Tik jo prigimtis kitokia negu statiškų dalykų atžvilgiu. Dvasinė realybė liečia santykius, todėl ten visada viskas su tikėjimu, t.y. noru pasirinkti, noru mylėti, noru bendrauti, noru pripažinti tą realybę, kuriai pasišvenčiama.
Paimkim pvz. Jėzaus mokinius. Jie keliavo su juo, klausėsi jo, tikėjo tuo, ką jis sako. Galiausiai, jį pagauna valdžia, nukryžiuoja. Atrodo, visos "iliuzijos" turėjo žlugti, likti tik tas tikėjimas tikėjimu. Bet Jėzus prisikelia, pasirodo jiems. Vadinasi, dabar tas jų tikėjimas tuo, ko jis mokė, ir tuo, kas jis yra, eina kartu su žinojimu, kad yra stiprių indikacijų, kad jis neeilinis žmogus. O jo motina Marija, kuri patyrė nuo pat pradžių, kad Jėzus gimė be tėvo, jos žinojimas dar stipresnis. Bet be tikėjimo, be to pripažinimo būtent tos realybės, kaip mylėtinos, ir absoliučios, tas indikacijų žinojimas nieko neduoda savyje. Taigi, tai tik detalė, kuri negali egzistuoti be labiau pilnavertiško dalyko – tikėjimo, kaip santykių su Dievu suvokimo. Indikacijų žinojimas yra tik viena iš žinojimo rūšių, kažkiek liečiančių išorinę realybę. Tikėjimo sferoje, žinojimas daugiau reiškia suvokimą, galiausiai, patyrimą, kuriame vidinė ir išorinė realybės "susilydžiusios".
Sakyčiau čia tomizmo esmė, nes Tomas Akvinietis pirmasis sujungė tikėjimą ir žinojimą. Esmė tame, kad žmogus turi tikėti ir širdimi ir protu. Tikėjimas be žinojimo būna infantilus. Todėl atpirkimo klausimas kurį čia bandome nagrinėti negali būti suvokimas vien per žinojimą arba vien per tikėjimą, čia reikalingos abi sritys
Nightcrawler2015-12-17 19:30
Čia dar klausimas, ar jis prisikėlė…
paragraf 782015-12-17 19:31
Nightcrawler rašė:Čia dar klausimas, ar jis prisikėlė…
Kaip jau sakiau, tai krikščioniško tikėjimo pamatas, bet tema ne apie tai ar jis prisikėlė ar ne, o kodėl jis turėjo prisikelti, taip kad gal offtopiką tuo ir baikime 🙂
tadasas992015-12-18 10:10
Santrauka, dievas siandien nedaro stebuklu ir neirodo savo egzistencijos nes tuomet tikejimas netektu esmes, o kazkada padare stebukla irodydamas savo egzistencija noredamas suteikti tikejimui esme.
Tai stebuklai suteikia ar atima tikejimo esme?
Pastebejau tendenciia, atskiros frazes paaiskinimus turi, bet negalima dvieju lyginti ir bandyti ieskoti prasmes dviejose karu.
@paragraf78 nepatikesi bet supratau tavo posta, bet tuomet turiu klausima, jeigu as esu isitikines kad su artimais elgiuosi saziningai, tinkamai, pavyzdingai o kazkas sako man priesingai, tuomet kuris is musu dvieju esame teisus? (Jei nenori atsakinet ignoruok posta o nemeluok kad nesupratai, o jei tikrai nesupratai potekstes tuomet gal neesi toks apsisvietes kaip pats apie save galvoji, neisizeisk)
paragraf 782015-12-18 10:31
Kaip sakė toks personažas dr. Hausas: visi žmonės meluoja. Aš pridėčiau: meluoja sau.
Mes savęs papratai negebame vertinti objektyviai, tai gali padaryti tik kitas žmogus. Todėl visos religijos teigia, kad be bendruomenės yra labai sunku siekti šventumo. Nes mes visi sau gražūs ir geri, tad dažnai nepastebime kokias nesąmones darome. Mes dažnai apie save galvojame geriau nei iš tiesų esame, todėl bet kokią kritiką sutinkame kaip puolimą. Tai kad tu pastūmei ant manęs atseit meluoju kad nesuprantu tavo postų (nors aš iš tiesų jų dažnai nesuprantu, ir ne aš vienas) tik pagrindžia mano teiginį apie savęs laikymą geresniais ir gražesniais nei esame.
Apie stebuklus. Kaip jau sakiau anksčiau aš stebuklais netikiu. Taip pat ne kartą rašiau, kad Jėzaus stebuklai originalo kalba yra ženklai, tad nereiškia kad ten kažkokie mistiniai dalykai dėjosi. Taip pat nemanau, kad kažkuo skiriasi pirmųjų krikščionių ir dabartinių gyvai tikinčių krikščionių gyvenimai ir tikėjimas. Bėda ta, kad balastas viską nustelbia
a.t.sielis2015-12-18 12:37
tadasas99 rašė: Santrauka, dievas siandien nedaro stebuklu ir neirodo savo egzistencijos nes tuomet tikejimas netektu esmes, o kazkada padare stebukla irodydamas savo egzistencija noredamas suteikti tikejimui esme.
Daro stebuklus ir šiandien. Dievas panašus į saulę – kol esam šešėlyje, tarsi pelėdos kokioje medžio drevėje, tol mažai šansų susidurti su mistiniais stebuklais. O kadangi Jėzaus mokiniai tokie nebuvo, jie buvo arti Dievo, tai jie susidūrė.
Kai važiuoji prie kalnų, iš pradžių matai iš toli, miglotai, tik viršūnes. Taip iš pradžių visiems žinomi didžiausi istoriniai stebuklai. Jie tarsi kalno viršūnė. Bet kai žmogus privažiuoja ir lipa į kalną, tada pasimato viskas kas ten yra, medžiai, gyvūnai, etc.
Jėzaus prisikėlimas ar kiti stebuklai buvo žinomi ne tokiam dideliam skaičiui žmonių. O tie, kurie iš tų žmonių girdėjo apie Jėzų, galėjo kažkiek tikėti, tuo ką girdi, arba ne. Tie, kas ėjo pasiklausyti Jėzaus arba gauti jo pagalbos, savaime tuo sprendimu įgijo tikėjimo.
tadasas992015-12-18 15:35
@ a.s.sielis t.y. stebukla reik izvelgti.
@ paragraf 78 tu nori pasakyti kad individas nera teisus, teisi bendruomene, tuomet ir tavo teisumu galime abejoti, isskyrus atvejus kuomet tavo nuomone sutps su dauguma, bet pagal tokia logika siandien galvotume kad zeme plokscia.
P.s. savo klausimu norejau tiesiog suzinoti ar tikrasis religijos suvokimas tas kuri individas supranta ar tas koki kazkas aiskina. (cia rysium su tavo mintimi kad negalima pateikti atsakymu, atsakymai turi buti gaunami ilgu paiesku keliu, suprantu kad cia ne tikslioji matematika todel kiekvienas individas gali gauti skirtingus atsakymus, tuomet kas teisus, tavo atsakymas kad bendruomene teisi tuomet vel kelia klausima tai kodel ta bendruomene neteikia atsakymu o,tik kritikuoja kada mano atsakymai teisingi kada nea)
paragraf 782015-12-20 16:51
tadasas99 rašė:@ paragraf 78 tu nori pasakyti kad individas nera teisus, teisi bendruomene, tuomet ir tavo teisumu galime abejoti, isskyrus atvejus kuomet tavo nuomone sutps su dauguma, bet pagal tokia logika siandien galvotume kad zeme plokscia.
Ne, aš to nesakiau
tadasas992015-12-21 19:03
Nu as kalbejau apie asmens vidini aplinkos suvokima, tame tarpe ir religijos suvokima, tu apie saves klaidinga vertinima tai taippat yra suvokimas, reziume kalbame apie suvokima, tu sakai kad be bendruomenes sunku siekti sventumo, t.y. religijos suvokimo, tuomet as sakau kad tu galbut klaidingai suvoki nebent jei tavo suvokimas sutampa su bendruokene.
Bet cia vel gaunasi kaip kvantineje fizikoje, kunas gali dviejose vietose vienu metu issyrus tuomet kuomet i ji ziurima, t.y. vienoje bendruomene gali buti teisus kitoje nebe, ar cia taip ir turi buti, kaip s… upeje, plaukia pasroviui teisinga, pries srove nebe, ir nesvarbu plaukia i siaure ar i pietus, bet tuomet negi mes esame galviju banda, negi elgesys tampa teisingu jei taip elgiasi dauguma?
P.s. suvokiu diskusijos apsurda, bet kaip pats sakei, klausimai yra gerai, bet mano nuomone atsakymai geriau
paragraf 782015-12-21 19:10
Kad būtų geri atsakymai reikia gerų klausimų ir atviro proto, nesant jiems visi atsakymai bus lievi 🙂
tadasas992015-12-22 15:15
Klausimas be smailu is tos pacios temos, tai geris aplamai egzistuija, t.y. veiksmas be jokiu vertnimo kriteriju (be bendruomenes poziurio), tiesiog veiksmas is saves savo esmes gali buti geras ar blogas, ar jis tokiu tampa tik kuomet ji kazkas ivertina savo nuoziura?
paragraf 782015-12-22 15:23
tadasas99 rašė:Klausimas be smailu is tos pacios temos, tai geris aplamai egzistuija, t.y. veiksmas be jokiu vertnimo kriteriju (be bendruomenes poziurio), tiesiog veiksmas is saves savo esmes gali buti geras ar blogas, ar jis tokiu tampa tik kuomet ji kazkas ivertina savo nuoziura?
Na iš biblinės pozicijos žiūrint, tai visa kūrinija yra gera (žr. Padžios knygos pirmus du skyrius, kur dievas kurdamas, matė kad visa yra gera).
Iš filosofinės pusės žvelgiant (žinoma ne visos filosofijos kryptys tam pritars), gėris egzistuoja tada kai kažkas jį gali įvertinti. Nors aš nesutinku su tokia pozicija.
Tačiau tu permeti klausimą į kitą kategiriją, kuri su pirmai aptariama ne daug ką bendra teturi. Nes mes kalbėjome apie tai, kad kiti mums padeda susivokti tiesą apie save. Iki tam tikro laipsnio mes tą tiesą suvokiame, tačiau bet kuris psichologas tau patvirtins, kad žmonės paprastai save per gerai vertina (jie sau ir gražesni nei yra, ir šaunesni ir protingesni ir visokie kitokie -esni), kartais per daug save nuvertina (tada jie atrodo sau negražūs, kvaili ir t.t.). Daug padirbėjus su savimi, galima pradėti matyti tokį save koks esi iš tiesų, bet čia daug įdirbio ir sąmoningumo reikalaujantis dalykas, todėl dažniausiai žmonės save gali matyti tik santykyje su kitu.
Tarkime, pavyzdys, tu dažnai rašai neaiškiai (tai tau sakiau aš ir berods Legionas), tačiau tu įsivaizduoji kad esi superaiškumo įsikūnijimas. Taigi, klausimas, kiek šioje situacijoje tu save matai objektyviai? Jei tavęs kiti nesupranta, tai gal didesnė tikimybė, kad komunikacijos problemų turi tu, nei kiti, kurie dažnai tavęs nesupranta? Taigi, šioje situacijoje, tu savo gebėjimą komunikuoti greičiausiai pervertini ir pažinti kaip iš tiesų tu komunikuoji tau gali padėti kiti asmenys. (čia pavyzdys išplaukiantis iš orumo gyvenimo, kad aiškiau būtų, o ne bandymas užstumti, jei ką) 🙂
tadasas992015-12-22 21:06
Komunikavimo problemu zinau kad turiu bet nemaniau kad minciu destyme, nors pastebejau kad d8skutuoti konkreciomis temomis gaunu atsakymus kitomis temomis….
P.s. tu viska taip ant zemes nuleidai naudodamas mano pavyzdi, as turejau mintyje kita extremalesni pavyzdi, kaip kad mirtis, vertinant galima ivairiai, liudesis gailestis tai butu lyg ir blogio israiska, bet jei i mirti ziuresi kaip gyvybes rato bei maisto grandines dali tuomet jau nera toks blogis, lenkiu ten kad jei sitas pamastymas teisingas tai negalime ir sakyti nieko blogo apie teroristus savizudzius, juos vertinanti ju bendruomene ju blogai nevertina tai reikstu kad jie nieko blogo kaip ir nepadare.
Toliau laikantis gerio blogio pazinimo pagal bendruomenes nuom9ne tai reikstu kad veiksmo gerumas yra kintamas dalykas, ir man kyla klausimas o tai paskutinio teismo valanda mano bendruomenes nuomone sutaps su mane teisianciojo?
paragraf 782015-12-23 09:30
tadasas99 rašė:tu viska taip ant zemes nuleidai naudodamas mano pavyzdi, as turejau mintyje kita extremalesni pavyzdi, kaip kad mirtis
Tu kaip suprantu padarei prielaidą, jog mirtis kažkas blogo? Ji bloga tam, kuris jos bijo, bijo tos nežinomybės kuri laukia. Tačiau kaip pats pastebėjai, tikinčiam žmogui, ji tik dar vienas nuotykis.
tai negalime ir sakyti nieko blogo apie teroristus savizudzius, juos vertinanti ju bendruomene ju blogai nevertina tai reikstu kad jie nieko blogo kaip ir nepadare.
Kas yra bogis? Tai sąmoningai, laisvu valios apsisprendimu, svarbiame dalyke padaryta žala ar pan. Savižudžių atveju paprastai nebebūna nei laisvo valios, nei sąmoningo apsisprendimo, žmogų palaužia bėdos ir jis nusižudo. Todėl katalikai tokio veiksmo nelaiko nuodėme.
Toliau laikantis gerio blogio pazinimo pagal bendruomenes nuom9ne tai reikstu kad veiksmo gerumas yra kintamas dalykas, ir man kyla klausimas o tai paskutinio teismo valanda mano bendruomenes nuomone sutaps su mane teisianciojo?
Čia esmė ne tavo ar bendruomenės nuomonėje, o veiksmo padarymo priežastyje. Tačiau tai ne visai ką kalbėjau apie savęs vertinimą ir bendruomenės vertinimą. Tai, ką kalbėjau yra žemiški dalykai. Žinai kaip sako katalikai: kai bendruomenėje atsiranda vienas "šventasis", tada kiti automatiškai tampa kankiniais. Žmogui pačiam yra labai sunku suprasti kurios jo charakterio ir kitokios savybės trukdo socializuotis ir pan. Žmogus be santykio su kitu, pradeda gyventi iliuzijose apie save. Tiesiog mes jau tokie esame. Mes sau ir gražūs ir protingi, bet va pabandome kabinti kokią merginą ir suprantame kad nei gražūs nei tokie šaunūs kaip galvojome 🙂
tadasas992015-12-23 15:11
As apie veiksma, apie poelgi, tu apie saves vertnima, kaip jau minejau, daznai gaunu atsakymus kita tema nei buvo klausimas.
Bet savo atsakyma lygtai ispesiau, t.y. kaip kazkada minejau turiu posaki, niekada neteisink saves, pasirodo as su juo klystu, turiu kita posaki kuri taippat minejau, niekada nebuna kazkas kitas kaltas, visada esame patys kalti del savo nesekmiu, bet buvau teisus del religijos reikalingumo bei pasleptos esmes.
T.y. tu sakai kad savo gyvybes atemimas pateisnamas del susidariusiu aplinkybiu kurios privede prie tokio poelgio. As remiantis auksciau paminetais posakiais sakydavau kad pats asmuo kaltas, buvo silpnas neatlaike aplinkybiu kurias pats susikure, tik reik ne pirminias o antrinias ar dar giliasnias priezastis atsekti, pvz didziules skolos, skolinimosi priezastis blogas biudzeto planavimas, permazos pjamos, pjamas galima padidinti keiciant darba, didinant darbo kruvi, keliant kvalifikacija ir pan, t.y. visada atsakymas kaltina mane pati kad kazko nepadariau ar padariau ne taip kaip reikia.
Toliau religijos esme ir saves teisinimasis, kaip minejei nera nuodemes jei tinkamos poelgio priezastys, jas galima atsekineti kad iki seneliu, bet sustoti atsekinejima galima kad ir su pirmine priezastimi, pvz savizudybe del skolu, ir stop, pasiteisinome, pamirsdami kaip pvz kad darba praradome del zalingu iprociu, cia butu saves pasiteisimas, o religija leidzia save pasiguosti kad savizudybe netgi nuodemes nepadarysime.
Anomalija lt buvo straipsnis apie vidinuus blokus paaiskinantis mano "esi pats kaltas" teorija, o religija leidzia kita apkaltinti nusistumiant nuo saves savo poelgiu atsakomybe.
paragraf 782015-12-23 15:30
Nelabai suprantu iš kur tuo šiuos man priskirtus teiginius iškapstei 🙂 ir nalabai suprantu prie ko čia savęs pateisinimas?
P.S. O kad aš kalbu apie savivoką, tai aš tik apie ją kalbėjau, tu gi priskyrei man teiginius kurių nesakiau, o tada pradėjai kaltinti kad neatsauu į tavo klausimą 🙂
xsistemax2015-12-23 16:26
Sakoma,kad Kristus mirė tam,jog atpirktų žmonijos nuodėmes.Bet,anot naujojo testamento,jis prisikėlė.
Tai kur auka?Kur yra auka,jei nemirė?Čia ne auka,o kažkoks bajeris,atsiprašant.
Aš irgi norėčiau mirti pačiu žiauriausiu būdu,jei po trijų dienų būčiau vėl gyvas ir sveikas.Norėčiau tai padaryti vien iš smalsumo.Jaučiu,potyris būtų neeilinis. 🙂
paragraf 782015-12-23 16:34
Prisikėlimas krikščionims yra nuoroda į tai kad kiekvienas žmogus laikų pabaigoje bus prikeltas iš numirusiųjų. Kristaus prisikėlimas parodo kaip tai įvyks.
Ir gal galėtum patikslinti kame čia bajeris? 🙂
xsistemax2015-12-23 16:39
Bajeris tame,kad numiriau,bet nenumiriau.Pasiaukojau,bet nėra aukos.Išdūriau,taip sakant. 🙂
tadasas992015-12-23 17:52
paragraf 78 rašė:Nelabai suprantu iš kur tuo šiuos man priskirtus teiginius iškapstei 🙂 ir nalabai suprantu prie ko čia savęs pateisinimas?
P.S. O kad aš kalbu apie savivoką, tai aš tik apie ją kalbėjau, tu gi priskyrei man teiginius kurių nesakiau, o tada pradėjai kaltinti kad neatsauu į tavo klausimą 🙂
Pats rasei kad savizudybe pateisinam nes zmogu palauze susidariusios aplinkybes, (asmeniskai nepritariu), as ankstesniame poste kalbejau apie "teroristus/savizudzius" galima daryti prielaida kad tau tas pirmas zodis esmes nekeicia, tai padariau isvada kad tavo pasisakymas liecia ir 9.11 dalyvius, mano pats kaltas butu lietes ta momenta kuomet tie asmenys turejo galimybe apsispresti, cia kad ir abejones akimirka kuomet nusprende nieko nekeisti
P.s. diskusijos metu vis lenda mintis apie kryziaus zygius, kazkaip nekeista kad karo veiksmai negali buti geris, bet pagal tavo aiskinimus kryziaus zygiu dalyviai nuodemiu savo veiksmais nedare, cia tiek bendruomenes poziuriu tiek priezastiniu aplinkybiu poziuriu, cia tai ka vadinu saves teisinimu, tuo momentu baznycia save teisinosi
paragraf 782015-12-23 19:08
tadasas99 rašė:Pats rasei kad savizudybe pateisinam nes zmogu palauze susidariusios aplinkybes,
Čia ne pateisinimas, o tiesiog nuodėmės fakto nebuvimas.
tadasas992015-12-24 08:16
paragraf 78 rašė:
tadasas99 rašė:Pats rasei kad savizudybe pateisinam nes zmogu palauze susidariusios aplinkybes,
Čia ne pateisinimas, o tiesiog nuodėmės fakto nebuvimas.
Tiesiog amnestija kurios neturetume be religijos.
Kita is potekstes islupta isvada.
Ar amnestija tikrai mazina blogu poelgiu kieki, o gal priesingai, tuomet religijos kaip gerio seklos prasme mazeja.
T.y. nepabijosiu asmeninio pavyzdzio.
Mano tevas paliko seima del alkoholizmo ligos kuomet man buvo 6metai, mes kartais bendraujame, bet negaliu sakyti kad as jam atleidau, siuo metu abejoju ar kasdien valgyt turi, bet gailescio nejauciu, ji nustelbia vaikystes nuoskauda.
Mano situacijos vertinimas, 1. Tevas pats kaltas del savo ligos, buvo momentas kuomet jis galejo rinktis ir pasirinko tai ka turi, tiek liga jos pasekoje seimos praradimas. 2. As esu kaltas kad nesugebu atleisti, kad nejauciu gailescio.
Tavo situacijos vertinimas. 1. Tevas nekaltas kad paliko seima, liga privede prie tokio zingsnio. 2. As nekaltas kad nejauciu gailescio nes 24metus gyvenu su nuoskauda.
Kitas daznas pavyzdys mamos besikisancios i suaugusiu vaiku asmenius gyvenimus, del ko blogeja santykiai su vaikais, nors bent 98% mamu buna isitikinusios kad siekia padeti vaikams.
Mano vertinimas 1. Mamos kaltos kaltos kad nepajegia suvogti kad vaikai suaugo, gyvena savo gyvenima, daro savo klaidas, jiem galima tik patart ir tik kuomet vaikai tai leidzia, be leidimo kistis i asmens asmenini gyvenima negalima, o gimdymo faktas isimties tvarkos nesuteikia. 2. Vaikai taippat kalti kad suvokdami ar nesuvokdami poelgiu priezastis leidzia sau supykti, seti priesiskuma.
Tavo paaiskinimas, mama nieko blogo nepadare nes viska dare is meiles (meile suteikia teise kistis i asmenini gyvenima neturint elementarios pchikologijos ziniu) 2. Vaikas nekaltas del pykcio nes buvo pazeista jo asmenine erdve.
Lenkiu ten kad visada galima surasti pateisinama priezasti savo poelgiams, bet pripazinti savo klaidas yra daug sunkiau, o pripazinus istaisyti cia isvis beveik misija neimanoma lyginant su pasiteisinimo lengvumu, man keista kad religija neskatina prisipazinimo ir klaidu istaisymo o skatina pasiteisinima, cia juk lengviausios iseities ieskojimas, kuris kaip pavyzdziuose matosi seja tik kita blogi, pratesiant pavyzdzius ir potekste tuomet as irgi galiu palikti savo vaikus pasiteisindamas kad pats tokiu pavyzdziu augau ir nepazystu darnios seimos.gyvenimo budo, ar tas vaikas taippat gales kistis i savo vaiku gyvenimus nes jam taip atrodys normalu, bet kur sitos grandines nuvestu?
As vistiek esu isitikines kad savo klaidas reikia suprasti, pripazinti, ir idealiu atveju jas istaisius nekartoti, bet pradzia turi buti pripazinimas o pasiteisinas tokia galimybe atmeta
puodukas2015-12-24 12:42
tadasas99 rašė:As vistiek esu isitikines kad savo klaidas reikia suprasti, pripazinti, ir idealiu atveju jas istaisius nekartoti, bet pradzia turi buti pripazinimas o pasiteisinas tokia galimybe atmeta
Labai panašiai rašo ir Bažnyčios tėvai.
paragraf 782015-12-24 12:53
xsistemax rašė:Bajeris tame,kad numiriau,bet nenumiriau.Pasiaukojau,bet nėra aukos.Išdūriau,taip sakant. 🙂
Na toks teigimas kyla, nepyk, bet tik dėl argumento iš nežinojimo 🙂 Tai labai plati tema ir todėl kad nežinau kaip trumpai viską perteikti, neapsiimu jos aiškinti išsamiai.
tadasas99 rašė:Tiesiog amnestija kurios neturetume be religijos.
Kam reikalinga amnestija, jei teismo nėra? 🙂
Begalėje religijų ir kultūrų savižudybė nėra laikoma nuodėmingu veiksmu. Suprantu, kad tau norisi kažkaip įtvirtinti savo suvokimą ir tu atmesi bet kokį priešingą jam teiginį 🙂
tadasas992015-12-24 19:01
paragraf 78 rašė:
xsistemax rašė:Bajeris tame,kad numiriau,bet nenumiriau.Pasiaukojau,bet nėra aukos.Išdūriau,taip sakant. 🙂
Na toks teigimas kyla, nepyk, bet tik dėl argumento iš nežinojimo 🙂 Tai labai plati tema ir todėl kad nežinau kaip trumpai viską perteikti, neapsiimu jos aiškinti išsamiai.
tadasas99 rašė:Tiesiog amnestija kurios neturetume be religijos.
Kam reikalinga amnestija, jei teismo nėra? 🙂
Begalėje religijų ir kultūrų savižudybė nėra laikoma nuodėmingu veiksmu. Suprantu, kad tau norisi kažkaip įtvirtinti savo suvokimą ir tu atmesi bet kokį priešingą jam teiginį 🙂
Teismas turi vykti viduje, to teismo metu turetume suprasti kad esame patys kalti, ir tik toks teismas nesikerta su fraze neteisk ir nebusi teisiamas.
Supranti kad as noriu itvirtinti savo suvokima, bet nenori suprasti kad man pakeisti savo suvokima reikia svariu priezasciu, kitaip buciau lengvatikis, ka taippat nemanau kad baznycia aukstintu, arba nenori suprasti kad as ieskau kazkokiu savo isitikinimu patvirtinimu ar paneigimu todel mane laikai paprasciausiu priekabiautoju prie zodziu.
P.s. su sventemis.
paragraf 782015-12-24 19:08
tadasas99 rašė:Teismas turi vykti viduje, to teismo metu turetume suprasti kad esame patys kalti, ir tik toks teismas
Vidinis teismas baisiai subjektyvus 🙂
Dieviškas teismas remiasi Gailestingumu ir Teisingumu (iš didžiosios raidės). Teisiama ne dėl veiksmo, o žiūrima priežastis
P.s. su sventemis.
Tave taip pat 🙂 Dievo palaimos
tadasas992015-12-24 22:27
Nu sutinku kad dievo teismas gali buti galiestingas, antraip rojuje butu labai tuscia, bet ar teisinga gyventi remiantis gailestingu teismu, manau nelabai, manau mano savikritiskas poziuris teisingesnis (ir man nesvarbu kad su kazkuria religija jis sutaps ar nea)
paragraf 782015-12-24 23:05
Iš kur gali būti savikritiškas požiūris, jei tu nežinai visų savo poelgių priežasčių? 🙂
Be to, jei jau kalbame apie krikščionybę, tai apskritai manoma, kad pragare daug tuščiau nei rojuje, nes tam kad patektum į pragarą reikalingas laisvas apsisprendimas.
Naudojame slapukus, kad svetainė veiktų, galėtume matuoti lankomumą ir rodyti reklamą. Galite sutikti su visais slapukais arba leisti tik būtinuosius. Privatumo politika