puodukass rašė:ar galima taikyti žodį "žinau" ten, kur neina pritaikyti "auksinio pažinimo standarto".
Kaip minėta, asmeniškai netaikau – renkuosi tikimybę ir ramiai laukiu "standartinės" verifikacijos ar falsifikacijos. Suprantama, tai asmeninė nuostata – kaip yra pas tikinčiuosius nežinau, nes pats vidujai nesu patyręs nieko dieviško, o racionalios tikėjimo prielaidos man yra nepatenkinamos. Bet – savaime aišku – tai kiekvieno asmeninis reikalas.
puodukass rašė:Religijoje tokioje situacijoje būtų taikomas žodis "tikiu-netikiu". Nematau jame nieko blogo, ir nesuprantu kodėl didžiuma forumiečių jo taip baidosi.
Situacija gal ir panaši, bet ne daugiau – okapijos atveju aš turiu galimybę pritaikyti "standartą", o religijoje ne, tėra ŠR ir vidiniai potyriai. Gal kas ir baidosi to tikiu, bet, jei bučiau tikintis, religiniame kontekste be jokios abejonės vartočiau tikiu/netikiu. O jei būčiau tikintis mokslininkas, moksliniame kontekste šio žodžio jau nebūtų. Viskas savo vietoje, ir bendrauti lengviau. 🙂
puodukass rašė:Dievo egzistavimas įrodytas 100% , vis vien tai būtų tikėjimas, tik šiuo atveju ne Dievu, o autoritetais.
Nemanyčiau, kad tokia pozicija būtų teisinga – ant autoritetų nusispjaut, o "standartas" anksčiau ar vėliau įrodymą verifikuos ar falsifikuos.
a.t.sielis rašė:Yra tokie dalykai kaip solipsizmas, arba iliuzijos teorija, kur žinoma apie pasaulio egzistavimą, bet tuo egzistavimu netikima (pasaulis=iliuzija).
Iš Vikipedijos
"Solipsizmas yra ontologinė ir epistemologinė pozicija, teigianti, kad neįmanoma žinoti nieko tikro apie už savo proto ribų esančią visatą, todėl gali būti, kad išorinis pasaulis ir neegzistuoja. Solipsizmą galima trumpai nusakyti filosofine fraze „mano protas yra vienintelis dalykas, kuris, tikrai žinau, kad egzistuoja“."
Paties pavyzdys nelabai atitinka V. pateiktą apibrėžimą, bet tiek to. O ką žino ar kuo tiki solipsistas manęs absoliut nedomina, nes jojo galvelėje panašu visiškas jovalas. B Raselui kažkada kažkokia moteriškaitė parašė laišką – ji tvirtino esanti solipsistė ir buvo be galo nustebusi, jog kitų neegzistavo. 🙂
Trumpai tariant – kas (moksliškai) pažinta, ten nėra kuo tikėti.
a.t.sielis rašė:Be tikėjimo, negali būti žinojimo, esant žinojimui, vis vien reikia tikėjimo.
Nemanyčiau, kad tikėjimas būtinas pažinimui. Apskritai, tai nedomina – jei kam būtinas, tegu tiki, jei ne – netiki. Savoka daugiaprasmė, ir dabar nesu tikras, ar vartoju ta prasme, kokia supranti pats. Todėl ją stengiuosi vartoti tik ten, kur jai vieta – religiniame kontekste, nes kitur nėra aišku kuo tikima. Tolesnė pastraipa kaip ir parodo, kad turima omeny religinis tikėjimas, taigi kaip ir nematau prasmės tęsti, nes Visažinis kalba apie hipotetinį grynai mokslinį įrodymą. Pasikartosiu, kad tokio subtilaus klausimo moksliniam įrodymui mano galva (religinis) tikėjimas tebūtų kliūtis. 🙁