Kaip gimsta ezoteriniai ir pseudomoksliniai mitai
Ai ir dar, kiek susipainiojau – egzorcizmas irgi nėra įrodytas (bent jau atvirkščiai negirdėjau), tai kodėl publikuotis "Nacionalinės Egzorcistų asociacijos" (!) tinklapyje? Čia apie straipsnyje paminimą kitą straipsnį kalbu.
Straipsnyje neperskaiciau nieko naujo: miego paralyzius, sapnas ir t.t. Gal tiems, kurie nera anomalija.lt forumo dalyviai ir bus kazkas naujo, man tai eilines tos pacios "racionalios" blevyzgos 🙂
czech-kuolis rašė:Ai ir dar, kiek susipainiojau – egzorcizmas irgi nėra įrodytas (bent jau atvirkščiai negirdėjau), tai kodėl publikuotis "Nacionalinės Egzorcistų asociacijos" (!) tinklapyje? Čia apie straipsnyje paminimą kitą straipsnį kalbu.
Egzorcizmo bėdoms yra skirtas visas mano licenciato darbas. Tai yra egzorcistų knygų kritika. Galvoju knygą išleisti, kai galutinai viską sutvarkysiu ir rasiu kas apsiimtų leisti.
egzorcistas.lt buvo pirmasis tinklalapis kuriame publikavausi.
Kas dėl egzorcizmų, tai aš juos taip pat vienodai vertinu kaip ir kitus paranormalius reiškinius, manau, kad jie gali būti, bet nemanau, kad jų būna tiek daug kiek bandoma parodyti.
Tiesa, kad teroras nusiramintų, nes ryškiai be validolio negali skaityti mano tekstų, pasakysiu, kad planuose turiu kritinį straipsnį apie krikščioniškus apsireiškimus
Tik patarimą tokį turiu. Nepretenduoju mokyti tavęs rašyti, bet šiaip pastebėjimas, kuris man užkliuvo už žvilgsnio 🙂 Kartais tavo straipsniai labiau primena kalbas. Atrodo, jog labiau tiktų jas sakyti kokioje auditorijoje.
Kaip tekstiniems straipsniams, gal kiek per daug "buitiškų" frazių, ar sakinių konstrukcijų. Tokių grynai kalbinių. Suprantu, kad visai nesinori teksto paversti faktų rinkiniu, ar sausų sakinių kratiniu. Bet truputis dalykiškumo, manau nepamaišytų 🙂 Ypač puslapiuose, kaip technologijos.lt, kuriose lankosi kiek specifinė tikslinė auditorija.. Mano nuomone.
Turiu šiaip tokį klausimą – o kaip galvoji, kur žmoniją nuves tokia milžiniška krūva netikrų dvasingumų ir ezoterikavimų? Nes kol kas aš matau, kad šitie dalykai galiausiai atveda prie tikrai didelių nusivylimų ir jokių "kvantinių šuolių" neįvyksta, jokie ateiviai neatskrenda, jokios paslėptos žmogaus galios neišsilaisvina, jokios šiukšlinės DNR jokiomis vibracijomis nesiaktyvuoja, jokie dingę kontinentai neiškyla, jokios uždraustosios istorijos ir slaptieji mokslai nepasitvirtina ir t.t. Bet tuo pačiu tikinčiųjų abejotinais dalykais irgi nesumažėja, žmonės vis kimba ir kimba ant tų pačių kabliukų.
paragraf 78 rašė:Na, susidomėjimas tokiais dalykais auga, nors įrodymų jokių nėra. Visuomenė ugdoma kaip avių banda stokojanti kritinio mąstymo. Žodžiu nemanau, kad visuomenė eina teisingu keliu. Filmo "idiokratija" prognozės pildosi
Na, bent mano prognozės būtų kiek optimistiškesnės 🙂
Ne pirmas amžius, kai kvaili ir nepagrįsti tikėjimai randa savo milžiniškas terpes. Kad ir kur visuomenę galėjo visokie "netikri dvasingumui ir ezoterikavimai" nuvesti, tai istorija mus ten jau vedė šimtus, jei ne tūkstančius metų.
Ir, manau, kažkur ateityje įvyks lūžis, kai visuomenė tiesiog nebepriims šitokių tikėjimų. Dėl technologinės pažangos, informacinės sklaidos, ir mažėjančio pasaulio. Seniau tekdavo tikėti ir pasikliauti pasakojimais, "autoritetais". Jei, kaip savo straipsnyje ir minėjai, per teliką mokslininku pristatytas žmogus pasakė, kad vanduo stebuklingu taps – nelabai lieka ką ir daryti, tik patikėti. Arba ne. Bet tekdavo kliautis nuojauta ir šiaip požiūriu.
Dabar kas nors pasakys: vanduo dėl aparato taps stebuklingu. Iš karto į google, ir ieškai mokslininko pavardės, aparato aprašymų, atsiliepimų ir pan.
Seniau kas nors paskleisdavo gandą, kad matė nso. Nu, ir ką darysi: tikėk arba ne. O dabar, kai visi kišenėse turi filmavimo kameras ir fotoaparatus, kol nepateiksi rimto įrodymo, – joks melas nepraeis.
Na, manau, bent jau judam link to 🙂
stebėjimas, matavimas, hipotezių kūrimas. Toliau eksperimentas hipotezei patikrinti. Ir jam pavykus turime mokslinį faktą kurį kiekvienas gali patikrinti pakartojęs eksperimentą.
Mokslinis metodas iškelia reikalavimą – tiriamasis objektas, turi būti stebimas ir matuojamas.
Viliuosi, kad kada nors atsiras galimybė sukurti tokius matavimo prietaisus kurie galėtų užfiksuoti visą Visatoje egzistuojančia spinduliuotę. Bet, na, kol kas jos neturime.
Tačiau pacistuosiu vieną savo mėgiamų mokslo atstovų (viliuosi, kad bent jo nelaikote pseudomokslininku). "Laukas yra vienintelė dalelę valdanti jėga" A. Einšteinas
Ir dar viena citata: "Naujojoje fizikoje abiem reiškiniams – ir laukui ir materijai – vietos nėra, nes laukas vienintelė realybė" A.Einšteinas pgl. Milic Capek "The Philosophical Impact of Contemporary physics", 319
Neigimas jį egzistuojant man primena dar vieną panašų "atradimą" – mokslininkai supranta 3-5proc. mūsų DNR, todėl likusią dalį vadina šlamštu, kuris nieko naudingo neveikia… Jeigu atvirai, tai skamba mažų mažiausiai juokingai.
Sąmonei tenka viso labo taip pat tik apie 5 proc. visos mūsų pažintinės veiklos. Galbūt likusią pasąmoningą dalį taip pat vertėtų tiesiog pavadinti šlamštu nesivarginant jos suprasti.
Nenoriu pasirodyti itin kritiškas, bet galbūt, gerbiamieji, atėjo metas naudoti šiek tiek kitokius pažinimo metodus, nei stebėjimas ir matavimas? Nes kaip kadaise TinSoldier minėjo – Naujausi mokslo atradimai kol kas užduoda tik aibę naujų klausimų (vietoje to, kad atsakytų į senuosius)
Lapino šešėlis rašė:Nenoriu pasirodyti itin kritiškas, bet galbūt, gerbiamieji, atėjo metas naudoti šiek tiek kitokius pažinimo metodus, nei stebėjimas ir matavimas?
O tu turi pasiūlymų ką vietoj empirinio tyrimo galima būtų naudoti?
paragraf 78 rašė:
Lapino šešėlis rašė:Nenoriu pasirodyti itin kritiškas, bet galbūt, gerbiamieji, atėjo metas naudoti šiek tiek kitokius pažinimo metodus, nei stebėjimas ir matavimas?
O tu turi pasiūlymų ką vietoj empirinio tyrimo galima būtų naudoti?
Va va, būtent. Gražiai pašnekėti, kad davai: pažvelgiam outside the box, atrandam naujus metodus, ištiriam nematomą visatą, atskleisim realybės paslaptis, – lengva.
Kas iš to? Ok, tie Lapino kritikuojami metodai, kurie, pasak Lapino, atskleidė tik kelis procentus DNR, ir tuos varganus 5 procentus tiriamos Visatos, tie metodai, kurie pažino sąmonę, bet nesugebėjo galutinai išgliaudyti pasąmonės…
Būtent tie metodai atskleidė 5 procentus begalinės Visatos, Išnarstė gyvų būtybių genomus, padėjo pažinti, kaip vyksta mūsų minčių procesai, kaip veikia smegenys! Mes apie realybę dabar žinom tikrai daug. Tikrai nemažai. Ir visa tai – empirinės mokslinės metodologijos dėka.
O kas kitų metodų pagalba buvo pasiekta? Nieko verti pafilosofavimai, atsleidę 0proc. žinių apie Visatą? Kas tų kitų metodų rankose? Kritika, jog mokslas sugebėjo atskleisti "tik" dalį realybės, nors patys neturi ko vertingo pasiūlyti?
Kas blogo, kad mokslas užduoda klausimus, bet nėra atsakymų? Dalis pažinimo proceso: teisingai suformuluoti klausimą, tik tuomet galima tikėtis tinkamo atsakymo. Puiku, jei mokslininkai bent jau artėja prie tinkamų klausimų – atsakymai laukia kažkada ateityje.
Geriau, nei užduoti belekokį aukščiausią klausimą, surasti belekokį aukščiausią atsakymą, ir sedėti apsipatenkinusiems toliausiai nuo aukščiausios tiesos.
Ir nesakau, kad nereikia kurti naujų metodų, nereikia jų galvoti. Na, bet, jei nauji patikimi metodai bus sukurti – tai išsivystys būtent iš to paties mokslo.
Ir tikrai, kiekvienas kas kritikuoja mokslinį metodą (kurį beje sugalvojo vienuoliai pranciškonai, gūdžiais viduramžiais), nesugeba nieko doro pasiūlyti mainais
Tik siūlau pasimokyti iš istorijos: mūsų eros pradžioje visuomenės valdymą stipriai sugniaužusi laikė bažnyčia kuri į amžinuosius klausimus mums atsakydavo taip: mus sukūrė Dievas, gyvename, kad paklustume Dievo taisyklėms užsitarnautume Dievo karalystę, gyventi turime paklusdami Šventajam Raštui, kitaip degsime pragare. Vėliau, stiprėjant mokslo įtakai, gimė nauja Darvino (kurio teorija tarp kitko labai klaidingai interpretuojama) pagimdyta visuomenė, kuri mums sakė taip: atsiradome čia iš žemeniųjų rūšių, čia esame, kad žengtume pirmyn ir daugintumėmės, gyventi turėtume pagal džiunglių įtatymą (supraskite: išlieka tik stipriausi).
Ir štai mes turime du kraštutinumus, tai kas anuomet buvo laikoma erezija, šiandien tikra, o kas tuomet buvo tikra, šiandien laikoma erezija.
Šįkart neskubėsiu kritikuot, tik pasiteirausiu ar nemanote, kad mokslinis materializmas, į Visatą žiūri, na, šiek tiek pernelyg materialiai. Aš nesakau, spjauti į mokslą, nesakau ir spjauti į religiją, sakau, tik, kad galbūt reikėtų atrasti kažkokią tai pusiausvyrą. Kiekviena iš šių pusių žino dalį tiesos, pamėginkime surasti tą viduriuką.
Kokie galėtų būti Visatos pažinimo metodai, be mokslinio? Juoksitės, bet pasakysiu kokie:
Tai sąmoningas realybės suvokimas, esant transcendentinėje būsenoje, gyvename vibruojančioje iliuzijoje, kurią suformavo mūsų protai.
Aš nesu mokslo priešas, man tik pikta, kad visa, kas negali būti paaiškinta mokslo turi būti paskelbta kaip netiesa. Juk turime gausybę fenomenalių nutikimų kurie negali būti paaiškinti mokslo, bet jie egzistavo (šįkart nekalbu apie dvasinius apsireiškimus). Ko gero paprasčių paprasčiausias pavyzdys būtų, kad ir placebo efektas, kuris tarp kitko pagimdė naują mokslą – psichoneuroimunologiją. Mokslas kuris tiria, apie proto įtaką žmogaus nervų sistemai, kuri savo ruožtu reguliuoja imuninę sistemą. Dar ir hipnozės poveikį prie kompanijos galima paminėti
Kaip pastebėjote, kalbame apie minčių galią. Arba taip vadinamą tikėjimą. Kuris yra teigiamas kai tai susiję su mokslu, bet jei mokslas pasakė, kad mes to nesuprantame, reiškia, tai jau tampa šarlatanizmu?
Nesakau, kad nusigręžkime nuo mokslo, sakau, tik, kad mokslas turėtų į pasaulį žvelgti šiek tiek plačiau, neabsiribodamas vien tik materialiu mąstymu.
Ir pabaigai, Paragraf 78, tai, kad šiuolaikinis mokslinis metodas susiformavo gūdžiais viduramžiais… Jis neturėtų atrodyti šiek tiek pasenęs atsižvelgiant į šiandieninius technologinius pasiekimus?
Lapino šešėlis rašė:<…>gimė nauja Darvino (kurio teorija tarp kitko labai klaidingai interpretuojama) pagimdyta visuomenė, kuri mums sakė taip: atsiradome čia iš žemeniųjų rūšių, čia esame, kad žengtume pirmyn ir daugintumėmės, gyventi turėtume pagal džiunglių įtatymą (supraskite: išlieka tik stipriausi).
Nežinau ar čia tyčia, ar netyčia suklydai.. Kadangi pats paminėjai, kad Darvino teorija būna klaidingai interpretuojama.. Tačiau Darvino teorija jokiu būdu nereiškia, jog mes turėtume gyventi pagal džiunglių įstatymą. Kaip užkietėjęs darvinistas R.Dawkins'as nuolat kartoja: natūrali atranka puikiai aiškina biologinę gyvybę, tačiau tokiomis teorijomis remiama visuomenė būtų katastrofiškai atstumtina. Socialinis gyvenimas ir rūšių biologija – visiškai skirtingi dalykai.
Lapino šešėlis rašė:Kokie galėtų būti Visatos pažinimo metodai, be mokslinio? Juoksitės, bet pasakysiu kokie:
Tai sąmoningas realybės suvokimas, esant transcendentinėje būsenoje, gyvename vibruojančioje iliuzijoje, kurią suformavo mūsų protai.
Viskas, ok. Viskas būtų priimtina, ir puiku. Tačiau, manau, su vienu dalyku turėtum sutikti. Tam, kad mokslas rimtai pradėtų tirti, pvz, levitaciją, – pirmiausiai reiktų įrodyti, kad levitacija egzistuoja. Kitaip jokios prasmės aiškintis, kaip ji veikia, jei neatsiranda žmogaus, kuris patikimai parodytų, kad ji veikia. Jei pradėsim aiškintis neegzistuojančių dalykų veikimo mechanizmus – nuo pažinimo kelio pasuksim į dirvonus.
Todėl prieš atsiduodant transcendentinių būsenų pažinimui – išsiaiškinam, ar tas pažinimas bent jau kažkur į temą veda. Tegul kas nors medituojantys, vartojantys sąmonę praplečiančias medžiagas, ar bendraujantys su astralinėm būtybėm iš savo šaltinių gauną kokią nors informaciją apie realybę, pateikia savo hipotezę. Tuomet, tegul ta hipotezė praeina kriterijus, kuriuos praeina gamtamokslio sritis: tegul hipotezė paaiškina stebimą reiškinį, patvirtina teorijos išvadas, ir patikimai nuspėja naujus reiškinius.
Tai yra griežti kriterijai, ir, na – gana patikimi. Kodėl, tavo manymu, transcedentinėse erdvėse plaukiajantys žmonės nesugeba jų įgyvendinti? Aš tai numanau kodėl….
Lapino šešėlis rašė:Aš nesu mokslo priešas, man tik pikta, kad visa, kas negali būti paaiškinta mokslo turi būti paskelbta kaip netiesa. Juk turime gausybę fenomenalių nutikimų kurie negali būti paaiškinti mokslo, bet jie egzistavo (šįkart nekalbu apie dvasinius apsireiškimus). Ko gero paprasčių paprasčiausias pavyzdys būtų, kad ir placebo efektas, kuris tarp kitko pagimdė naują mokslą – psichoneuroimunologiją. Mokslas kuris tiria, apie proto įtaką žmogaus nervų sistemai, kuri savo ruožtu reguliuoja imuninę sistemą. Dar ir hipnozės poveikį prie kompanijos galima paminėti
Kaip pastebėjote, kalbame apie minčių galią. Arba taip vadinamą tikėjimą. Kuris yra teigiamas kai tai susiję su mokslu, bet jei mokslas pasakė, kad mes to nesuprantame, reiškia, tai jau tampa šarlatanizmu?
Vėlgi, yra reiškiniai, kurių priežastys yra neaiškios. Ir yra reiškiniai, kurių egzistavimas yra neaiškus. Šiuolaikinis mokslas tikrai yra pakankamai atviras aiškinant reiškinių priežastis. Vis dėl to, jei reiškinys neegzistuoja, joks sveiko proto žmogus nepradėtų gilintis į neegzistuojančio reiškinio priežastis.
Tam, kad mokslas rimtai pradėtų tirti, pvz, levitaciją, – pirmiausiai reiktų įrodyti, kad levitacija egzistuoja.
Levitacija geras pavyzdis. Geras pavyzdys dalykui kuri lengva irodyti arba paneigti. O kaip su kitais dalykais, tarkime siela? Kaip ja galima butu irodyti tam, kad mokslas galetu pradeti sielos tyrinejimus (cia darau prielaida, kad ji egzistuoja).
P.S. čia aišku tik mano pamąstymai.
Tai kad turime tokį metodą, nereiškia jog mokslas stovi vietoje. Mokslas vis bando atrasti naujus pažinimo metodus. Va pavyzdžiui bandymas jungti įvairias disciplinas idant atrasti tiesą, tai atsirado ne taip jau seniai
TinSoldier rašė:Nežinau ar čia tyčia, ar netyčia suklydai.. Kadangi pats paminėjai, kad Darvino teorija būna klaidingai interpretuojama.. Tačiau Darvino teorija jokiu būdu nereiškia, jog mes turėtume gyventi pagal džiunglių įstatymą. Kaip užkietėjęs darvinistas R.Dawkins'as nuolat kartoja: natūrali atranka puikiai aiškina biologinę gyvybę, tačiau tokiomis teorijomis remiama visuomenė būtų katastrofiškai atstumtina. Socialinis gyvenimas ir rūšių biologija – visiškai skirtingi dalykai.
Na, iš Dawkins'o pagrindinių teiginių žinau tik, kad "viskas ateina iš genų", genas mums iškelia reikalavimą būti instinktyviems ir mes esame savanaudžiai iš prigimties. Plačiau šiai temai siūlau persikelti štai čia:
https://anomalija.lt/forum/index.php?topic=2502.0
https://anomalija.lt/forum/index.php?topic=2503.0
TinSoldier rašė:Vėlgi, yra reiškiniai, kurių priežastys yra neaiškios. Ir yra reiškiniai, kurių egzistavimas yra neaiškus. Šiuolaikinis mokslas tikrai yra pakankamai atviras aiškinant reiškinių priežastis. Vis dėl to, jei reiškinys neegzistuoja, joks sveiko proto žmogus nepradėtų gilintis į neegzistuojančio reiškinio priežastis.
Manau, kad stovime toje pačioje barikadų pusėje, gal tik keliaujame skirtingais keliais.
Mokslas yra didis dalykas ir be jo, mes nepajėgtume labai toli nukeliauti. Ir kaip paragraf minėjo mokslas ieško naujų pažinimo metodų. Kas yra nepaprastai džiugu. Ir gal mes kada nors juos atrasime, bet jei taip nenutiks? Kas jei yra tam tikri reiškiniai kurių neįmanoma perfiltruoti per šią mokslinę prizmę. Kas jeigu egzistuoja reiškiniai, kurių matematiniais simboliais nesugebėsime išreikšti? Tobulėti galima įvairiomis kryptimis ir aš tik siūlau neapsistoti ties viena jų. Kodėl gi šiandieninis mokslas kasdien vis labiau pasimeta tirdamas, kad ir tuos pačius kvantinės fizikos reiškinius? Ogi todėl, kad apskritai kalbant, šiandieninis mokslas nepajėgia jo apdoroti remdamasis praėjusio amžiaus tiesomis.
Su pseudomokslu mes susiduriame tuomet, kai aklai imame pasitikėti bet kuo, kas būtų "mistifikuota" kaip pasakytų paragraf. Bet ugdydami savo sąmoningumą, tai yra bendrą suvokimą apie aplinką, tokie pseudomoksliniai reiškiniai tiesiog praplaukia pro akis ir lieka tik vienintelė ir neginčijama tiesa. Ir ta tiesa apjungia tiek mokslo tiek ir ezoterines žinias.
Okultizmo pasaulis kupinas apgavysčių pramanų ir išgalvotų mitų, bet ar to paties nėra ir moksle? Ar kasdien įsijungę televiziją mes galime ranką prie širdies pridėję tvirtinti, kad visa ką regime yra tiesa?
Manoji pagrindinė mintis yra kokia: nė vienas mūsų negimsta mokslininku, kuris galėtų vos gimęs keliauti į laboratoriją. Mūsų žinios yra suformuojamos per ilgus mokymosi ir darbo metus. Lygiai tą patį galimą pasakyti ir apie kiekvieną transcendentinę patirtį. To yra išmokstama. Bet mes to niekada neišmoksime, jei nesimokysime.
Ir dar vienas pastebėjimas, galbūt šiems reiškiniams tiesiog neegzistuoja joks empirinio tyrimo metodas? Nes tai atkeliauja per kievieno asmeninę patirtį, per kiekvieno asmeninį pasaulį:
Ar mes galime išmatuoti žmogaus džiaugsmą? Laimę? Liūdesį? Širdgėlą? Ar galime išmatuoti kiekvieno žmogaus individualią išmintį? Jo pyktį? Meilę?
Negalime ir galbūt niekuomet to negalėsime. Lygiai taip ir žmogaus dvasingumo mes nepamatuosime, nes tai viduje patiriami įspūdžiai.
Lapino šešėlis rašė:Okultizmo pasaulis kupinas apgavysčių pramanų ir išgalvotų mitų, bet ar to paties nėra ir moksle? Ar kasdien įsijungę televiziją mes galime ranką prie širdies pridėję tvirtinti, kad visa ką regime yra tiesa?
Pati mintis gera- moksle ne toks retas reiškinys tyčinės klastotės ideologijos tikslais, o ir pačių nepatikrintų teorijų nemažai, kurias visi priimam kaip dogmas nebe pastebėdami žodžio *teorija*.
Bet jei imti proporcijas kiek moksle tikrų tyrimų ir "nusigrybavimų", ir lyginti su okultizmu….- tai visai nesulyginami dalykai.
