Pats manau, kad didžiosios religijos vienokiu ar kitokiu pavidalu išliks, tačiau greičiausiai jos nebus itin populiarios. Turėtų atsirasti kitokios religijos, tad įdomu kaip jos atrodys?
Čia vienas video šiai temai:
▶ Žiūrėti YouTube
Čia vienas video šiai temai:
▶ Žiūrėti YouTube
Dabar religijų pasaulis yra kaip medis be lapų, kur išsiskyrę šakos, ir daug ginčijamasi, kuri šaka tikresnė, ir kuri yra tikroji medžio dalis, bet kai šakos ir šakelės pasidengia lapais, tada visas medis turi žalią lapų vainiką.
T.y., religijoms dar reikia paūgėti, išsivystyti.
a.t.sielis rašė:Šalia jos bus "areliginiai" religingumai, kaip nju eidžas, budizmas, neopagonybė, etc.
Kad kažkaip tavo išvardintų dalykų nelabai ir priskirsi areliginiams, na nebent kokį New Age su dideliais pritempinėjimais, padarytume areliginiu, bet budizmas ir neopagonybė, kaip bevartysi pačios tikriausios religijos
Dabar religijų pasaulis yra kaip medis be lapų, kur išsiskyrę šakos, ir daug ginčijamasi, kuri šaka tikresnė, ir kuri yra tikroji medžio dalis, bet kai šakos ir šakelės pasidengia lapais, tada visas medis turi žalią lapų vainiką.
Nepastebėjai, kad dažniausiai tokie aiškinimaisi vyksta tarp eilinių tikinčiųjų, bet ne tarp tų kurie vadovauja religijoms? Štai pvz. popiežius JPII Asyžiuje dažnai susitikdavo su įvairiausių religijų vadovais, kad kartu pasimelsstų. Nei vieni nei kiti dėl to jokios problemos nematė, bet va eiliniai tikintieji, labai piktinosi (ir čia nesvarbi religinė priklausomybė).
Čia man išplaukia labai pozityvistinis variantas, kad tiesiog suprasime jog nėra skirtumo ką tu išpažįsti, svarbu kad būtum tikras savo religijos išpažinėjas be jokio sinkretizmo. Nes priešingai viskas ves prie situacijos įdėtame video
T.y., religijoms dar reikia paūgėti, išsivystyti.
Nemanau, kad religijoms kaip tokioms reikia dar kažkur vystytis. Tikintiesiems reikia. Religijoms ne. Nebent tai labai jauna religija kuri dar tik formuojasi, tada taip, jai reikia vystytis. Bet tos senosios, kur čia jau beprisivystysi. Kitas reikalas išpažinėjai, kurie dažnai stokoja sąmoningumo ir daro nesąmones.
Dabar gi nežinau, kas tavo galvoje su žodžiu "religija" asocijuota.
Mekabciel rašė:Nematau nei vienos priezasties, kodel isvis turetu islikti religijos, gal kaip hobis, bet net kaip hobis taip pat anksciau ar veliau turetu isnykt.
Jau nuo apšvietos laikotarpio tai vieni tai kiti kalba apie greitą religijos pabaigą, bet ji ne tik kad nepasibaigia, bet įgauna vis naujas formas ir vis populiarėja.
klajunas rašė:Jeigu apibrėžtum religiją kaip veiksmą ir pasakytum kam tas veiksmas žmogui….Dabar gi nežinau, kas tavo galvoje su žodžiu "religija" asocijuota.
Ok, skaityk tada čia: http://viluckas.lt/wp-content/uploads/2012/11/Gintaras.Beresnevicius.-.Religijotyros.ivadas.1997.LT_.pdf
O tada lauksiu prisijungiant prie diskusijos
Kad kažkaip tavo išvardintų dalykų nelabai ir priskirsi areliginiams, na nebent kokį New Age su dideliais pritempinėjimais, padarytume areliginiu, bet budizmas ir neopagonybė, kaip bevartysi pačios tikriausios religijos
Čia daugiau terminą "religija" vartojau ta prasme, kad "religija"=(mono)teizmas.
Nepastebėjai, kad dažniausiai tokie aiškinimaisi vyksta tarp eilinių tikinčiųjų, bet ne tarp tų kurie vadovauja religijoms? Štai pvz. popiežius JPII Asyžiuje dažnai susitikdavo su įvairiausių religijų vadovais, kad kartu pasimelsstų. Nei vieni nei kiti dėl to jokios problemos nematė, bet va eiliniai tikintieji, labai piktinosi (ir čia nesvarbi religinė priklausomybė).
Kaip elgiasi lyderiai, taip elgiasi tie, kuriais jais tiki. Jeigu lyderis o.k., o eiliniai nesielgia kaip lyderis, jie juo nelabai tiki?
Jeigu tie, kurie moko eilinius tikinčiuosius tos religijos tiesų, labiau akcentuotų, kad negalima niekinti kitatikių, tada bendra kultūra būtų geresnė.
Čia man išplaukia labai pozityvistinis variantas, kad tiesiog suprasime jog nėra skirtumo ką tu išpažįsti, svarbu kad būtum tikras savo religijos išpažinėjas be jokio sinkretizmo. Nes priešingai viskas ves prie situacijos įdėtame video
Sinkretizmas – ne vienintelis požiūrio į daugiau negu vieną religiją variantas.
Dar gali būti:
– atmetimas, prieštaravimas
– pažinimas
– pagarba
– pripažinimas
– pripažinimas kaip skirtingo apreiškimo
– pripažinimas kaip vienos kilmės apreiškimų visumos dalimi.
– ir kt.
Neįmanoma važiuoti dviem traukiniais iš karto. Todėl jeigu kažkas yra vienos religijos išpažinėjas, jis važiuoja tos religijos "traukiniu". Nežinau, kur čia sinkretizmo galimybė. Sinkretika yra už religijų ribų, kai žmonės nepriklauso konkrečiai religinei tradicijai. Jeigu nepriklauso, tai nėra ką ir kalbėti.
Žmonės sukurs naują religiją? Jeigu nebus apreiškimo, tai tebus žmonių kūrinys. Vadinasi, reikia religijas skirti į apreikštas ir žmonių sukurtas.
a.t.sielis rašė:Čia daugiau terminą "religija" vartojau ta prasme, kad "religija"=(mono)teizmas.
Ha ha, prajuokinai 😀 čia tas pats kas sakytum tik sakydamas automobiliai, kalbėjau tik apie Opelį 🙂
Kaip elgiasi lyderiai, taip elgiasi tie, kuriais jais tiki. Jeigu lyderis o.k., o eiliniai nesielgia kaip lyderis, jie juo nelabai tiki?
Idealiam variante gal ir taip, na arba fanatiškumo apraiškose. Bet šiaip nemanau kad rasi nors vieną lyderį kuris visiems įtiktų (nebent kaip sakiau fanatizme)
Jeigu tie, kurie moko eilinius tikinčiuosius tos religijos tiesų, labiau akcentuotų, kad negalima niekinti kitatikių, tada bendra kultūra būtų geresnė.
Katalikai pradėjo judėjimą už religijos išpažinimo laisvę ir sakyčiau yra institucija kuri garsiausiai ir seniausiai skelbia: visas religijas reikia gerbti. Bet tu aaiškink tiems kurie turi savo autoritetingą nuomonę 🙂
Sinkretizmas – ne vienintelis požiūrio į daugiau negu vieną religiją variantas.
Sinkretizmas nėra požiūris, tai suplakimas beleko kas tinka netinka, kas prieštarauja ar nepreištarauja, na čia tas pats kas valgytum šprotus užsigerdamas pienu. Vienam gal ir nieko nenutiks, bet dažniausiai nuo tokio mišinio paleidžia vidurius. (arba aš nesupratau tavo teiginio).
Kas dėl sąveikavimo tarp religijų tai čia labai šaunus dalykas, bet kaip sakė Dalai Lama: tu negali būti pusiau katalikas ir pusiau budistas, bet būdamas tikras katalikas, sugebėsi pasisemti daug ko iš budizmo, o būdamas tikras budistas, sugebėsi pasiemti daug ko iš krikščionybės neprarasdamas identiteto, bet tik praturtindamas savo tikėjimą.
Neįmanoma važiuoti dviem traukiniais iš karto. Todėl jeigu kažkas yra vienos religijos išpažinėjas, jis važiuoja tos religijos "traukiniu". Nežinau, kur čia sinkretizmo galimybė. Sinkretika yra už religijų ribų, kai žmonės nepriklauso konkrečiai religinei tradicijai. Jeigu nepriklauso, tai nėra ką ir kalbėti.
Oi patikėk, sinkretizmo pilna visose relgijose, Pvz. labai dažnas reiškinys krikščionis tikintis reinkarnacija. Arba krikščioniškas dzenas, arba tai kaip jėzuitai indijoje per mišias skaitydavo vedų ištraukas, o bažnyčią apstatė indiškais dievukais.
Žmonės sukurs naują religiją? Jeigu nebus apreiškimo, tai tebus žmonių kūrinys. Vadinasi, reikia religijas skirti į apreikštas ir žmonių sukurtas.
Didelė dalis religijų save laiko apreikštomis, tai norėčiau žinoti kriterijų pagal kurį tu nustatysi kuri religija apreikšta kuri ne.
Štai islamas apreikštas ar ne? O mormonų religija apreikšta ar ne? O krikščionybė? O judaizmas? O budimzmas? O kopimizmas? O skraidančio spačečių monstro eligija?
paragraf 78 rašė:Jau nuo apšvietos laikotarpio tai vieni tai kiti kalba apie greitą religijos pabaigą, bet ji ne tik kad nepasibaigia, bet įgauna vis naujas formas ir vis populiarėja.
Na tai tegu kalba, ateitis siuo atveju nera apibreztas laikotarpis.
Beto, nepriklausomai nuo to, musu nuomones sutampa jog vystytys nelabai kur yra. Religijos pasiekejai pasivys religija, peraugs ja ir ji kaip rudimentas atkris.
paragraf 78 rašė:Ha ha, prajuokinai 😀 čia tas pats kas sakytum tik sakydamas automobiliai, kalbėjau tik apie Opelį 🙂
Na, nėra jau taip juokinga 🙂 Žodžiai, terminai labai įvairiai vartojami. Akademikai labiau mėgs vienas reikšmes, laisvieji mąstytojai – kitas, tikintieji – dar kitas. Kas jau kas, bet žodžių vartojimo sritis tikrai pliuralistiška. No problem.
a.t.sielis rašė:Na, nėra jau taip juokinga 🙂 Žodžiai, terminai labai įvairiai vartojami. Akademikai labiau mėgs vienas reikšmes, laisvieji mąstytojai – kitas, tikintieji – dar kitas. Kas jau kas, bet žodžių vartojimo sritis tikrai pliuralistiška. No problem.
Čia nuoširdžiai rašiau, nes iš tiesų prajuokinai 🙂
Va tame ir bėda, kad terminams, kurie turi vienokias ar kitokias apibėžtis, žmonės susigalvoja savas ir tada jomis operuoja ir tada jų niekas nesupranta.
Tikiuosi pats supranti, kad religiją sulyginti tik su monoteizmu yra labai grubus termino iškraipymas? 🙂
Anomaljos forume diskutuojama tik apie vaiduoklius. Vadovaujantis tavo pateikto apibrėžimo logika, maniškis teiginys yra be galo tikslus
Ok, pasižodžiavom, o dabar grįžkime prie temos
(sorry, jei neaiškiai rašysiu, man vis dar laikosi 39 temperatūra)
Pagrindinė religijos užduotis nebuvo iki galo užtvirtinta, pati idėja yra netvirta, pažeidžiama. Nors pačios religijos idėja – tikintiesiems atrodo labai tvirta, ištikro taip nėra. Visada atsiranda kliūčių, žmonės gali netaip suprasti religiją, kokia ji skelbąsi ištikrųju, jie pradeda interpretuoti savaip ir paskleidžia milijonus konteksto variantų, kurie yra klaidingi. Išmokyti teisingai suprasti religiją galima tik tą žmogų, kuris motyvuotai tikės ir pripažins. Svarbiausia turi būti noras.
Religijai nerasime po kolkas užtvirtinimo, nes joje yra spragų. Po kolkas mažiausiai spragų ižvelgiu turi menas, filosofija, mokslas. Pagal dėsnį, mažiausiai spragų turės ta kryptis, kuri bus mažiau įrodinėjanti tiesų ir įtilps į 'just' sąvoką. Būtent tada, kai nereikės aiškintis tiesos ir viskas bus duota, jau religijos nebebus. Klausti niekam nebereikės, nes viskas bus žinoma.
Bet aišku, galima pasvarstyti apie religijos ateitį. Ji bus tiek ilgai, kiek ji bus teisingai interpretuota ir pasiremta jų pačių pradininkų idėjomis. Manau, religijos tam tikru laikotarpiu susisgribs ir suvoks, kad leisti švaistytis jų atributika visiškai neišmanantiems yra spraga. Spraga ir tai, kad buvo leista religiją interpretuoti mene, netgi virtualizacija yra didelė spraga. Virtualizuodami pamokslus, ritualus ir t.t. religija nepasieks tikslo, nes pagrindinis religijos uždavinys yra suvesti visus į vieną vietą, tik taip apsireiškia tikrasis tikėjimas. Dabar vyksta labai didelis chosas, jau pradėta disocijuoti tikrasias vertybes, pradėta nebetaip suprasti – tai to laukia ateities religija.
klajunas rašė:Kaip atrodys ateities religija klausimas gali pasirodyti keistas. Vien todėl, kad religijų daug ir reikėtų klausti konkrečiai kaip atrodys ateities budizmas, krikščionybė ir t.t.
Kad tu esi visų galų genijus ir žinai kaip reikia klausti mes jau išsiaiškinome, nereikia to kas kart demonstruoti 🙂 be to jai būtum nors kiek paskaitęs ką siunčiau, tada suprastum, kad klausiama apie patį religijos fenomeną, o ne apie kokias nors konkrečias religijas. Toks klausimo formulavimas leidžia žvelgti plačiai, nesusiejant su konkrečia religija. 🙂
Aš skirstau religijas į gyvas ir mirusias. Gyvos religijos dažniausiai individualistinės, nes gyvas ryšys su mistine anapusybe gali būti tik asmeninis. Jeigu jis suorganizuotas, tai jame nedaug nuoširdumo ir tai panašu į kažkokį išorinį mechanizmą, į kurį įstatomas žmogus.
Būk geras, perskaityk tą knygą kurios nuorodą siunčiau, nes… ai tiek to… gali neskaityti… aš irgi neskaitysiu…

paragraf 78 rašė:gali neskaityti… aš irgi neskaitysiu…
Todėl, kad jogo gyvenančio miško trobelėje ir pasaulinės organizacijos, turinčios daugybę nereliginių interesų, ateitis skirtinga. Ir religijos fenomeno likimas tokiais įvairiais atvejais – nevienodas. Nes ateitis gali būti tokia, kad organizacija vegetuos dar šimtus metų, bet joje nebus jokios autentiškos religijos. Tokia organizacija yra mirusi religija, tik religijos iškamša.
Žinau, kad visi mokslininkai yra tik citatoriai, bet necitatoriai irgi turi teises. Ir jie dažnai būna teisesni už citatorius. Be to, aš jau seniai ne studentas, todėl man vadovėlių nesiūlyk, geriau pasiūlyk vadovėlį parašyti. 😀
Kuri religija šiuo metu yra paplitusi labiausiai? Net ir nereligingas žmogus atsakys, kad tai yra krikščionybė. Tačiau „Pew Research Center“ atliktas tyrimas rodo, kad šio amžiaus pabaigoje pirmą kartą žmonijos istorijoje musulmonų skaičius gali pralenkti krikščionių skaičių. „Pew Research Center“ religinių tyrimų direktorius Alanas Coopermanas sako, kad krikščionybė atsirado septyniais amžiais anksčiau, todėl islamas tik dabar sugebėjo prisivyti. Krikščionybė šiuo metu yra didžiausia religija, o ją išpažįsta net trečdalis pasaulio – 2,2 milijardai žmonių. Tačiau „Pew“ atlikti tyrimai rodo, kad islamas sparčiai vejasi. Manoma, kad islamą 2050 metais išpažins net 30% pasaulio gyventojų, kai tuo tarpu 2010-aisiais šis skaičius siekė 23%. Tai reiškia, kad 2050 metais krikščionių ir musulmonų skaičius pasaulyje susilygins. Manoma, kad tokiu greičiu augant islamui, šios religijos pasekėjų skaičius pralenks krikščionis 2070-aisiais. Tiesa, tai nereiškia, kad krikščionių pasaulyje mažėja – tiesiog krikščionių skaičius auga ne taip sparčiai. Manoma, kad krikščionių skaičius 2050 metais išaugs nuo 2,2 iki 2,9 milijardo, o musulmonų – nuo 1,6 iki 2,8 milijardo. Šis augimas susijęs su jaunu musulmonų amžiumi bei didesniu gimstamumu. O kitos religinės grupės sparčiai sensta. Budistų tarpe net pusė religijos pasekėjų yra vyresni nei 30 metų amžiaus, o vidutinis gimstamumas yra 1,6 vaiko. Palyginimui, trečdalis musulmonų amžiaus nesiekia 15 metų. Dar daugiau, kiekviena musulmonė turi vidutiniškai po 3,1 vaiko, o viena kriškčionė – 2,7 vaiko. REKLAMA „Pew“ tyrimas atskleidė dar keletą įdomių aspektų. Pirma, ateistai, agnostikai bei kiti žmonės, kurie savęs nesieja su religijomis, 2050 metais sudarys mažesnę pasaulio gyventojų dalį, nors šios grupės ir auga JAV bei Europoje. Mažėjimas susijęs su tuo, kad netikinčiųjų tarpe yra mažesnis gimstamumo rodiklis – vienas moteris turi vos 1,7 vaiko. Be to, 2050 metais krikščionybės centras turėtų pasikeisti – iš Europos jis persikels į šiaurės Afriką. 2010 metais 25,5% krikščionių gyveno Europoje, tačiau 2050 metais net 40% krikščionių gyvens šiaurės Afrikoje. Tai susiję su gimstamumu: šiaurės Afrikoje gyvenantys krikščionys turi vieną didžiausių gimstamumo rodiklių, ir vienai moteriai tenka po 4,4 vaiko. Tiesa, A.Coopermanas sako, jog tai tik prognozės, o kaip bus iš tikrųjų, niekas nežino. Parengta pagal NPR.org
a.t.sielis rašė:Anksčiau būdavo "šviesus mokslinis komunistinis rytojus", o dabar tik: "šviesus mokslinis rytojus" 🙂 Tos pačios supaprastintos (reevoliucija?) naivios viltys..
– pasakysiu labai mokslinę mintį, turbūt nieks nesupras (pagal logiką tapatu "nenieks supras"): "bet kokia begalybės dalelytė irgi yra begalybė"!
🙁
a.t.sielis rašė:Anksčiau būdavo "šviesus komunistinis rytojus", o dabar: "šviesus mokslinis rytojus" 🙂 Tos pačios naivios viltys ir pažadai, savęs apgaudinėjimas.
Labas rytas, nebemiegok, jau dabar yra šviesi mokslinė šiandiena. Gyveni tokiais gerais, patogiais ir gerovę, sveikatą bei supančio pasaulio pažinimą užtikrinančiais laikais, kokių dar niekada istorijoje nebuvo.
Kokie buvo pagrindiniai gyvenimo prieš 100 metų sunkumai?
– sunku prisigaminti drabužių (audėjėlės)
– sunku penėti mėsinius gyvulius (absurdiškas užsiėmimas, neefektyvus ekonomiškai, geriau pereiti prie vegetarizmo)
– dėl karų, marų ir badų labai menka bazė, nuo kurios ekonomiškai atsispiriama. Po truputį ta bazė susikaupė.
– visokie žmonių absurdai (jų nepamažėjo ir dabar, terorizmas, karai, perprodukcija ir nežabota ekonominė konkurencija)
– prastos medicinos žinios ir gydytojų trūkumas (švietimo reikalas, beje, medicina ir dabar yra viduramžiška, daug absurdų)
– nežabota bepročių tironų valdžia (baudžiava, ir t.t. ir pan.)
Taigi, mokslas čia mažai kuo dėtas. Kapitalizmas, demokratija – galbūt. Religija taip pat padarė pažangą, be krikščionybės Vakarai būtų pavirtę į kokį nors bjaurų Sovietų Sąjungos antipodą.
Kita medalio pusė: tariama mūsų gerovė pastatyta ant praeities kartų kaulų, kraujo ir prakaito, bei ant dabarties gyvūnų kančių. Milijardai gyvūnų eksplatuojami fermose ir skerdyklose. Pusė pasaulio gyventojų žmonių kenčia nuo Vakarų pasipūtusios gerovės: šyla ir darosi chaotiškas klimatas, prigaminta ginklų ir bombų ir t.t. ir pan.