Tai pasidarė mano toks būtinas vakaro atributas, kad be to negalėdavau užmigti. Bet deja, mano maldos formuluotė, buvo ne tokia kokia priimta ir per amžius nušlifuota bažnyčios (tikiu nesvarbu ar Dievas yra ar ne, bet tokia formuluotė, dėl daugybės žmonių tikėjimo ir susitelkimo galėtų būt įgavusi minimum nuraminimo galią, ar bent jau nepritraukt kažko neigiamo.
PVz tokios formuluotės kaip: Tėve mūsų, Sveika Marija ir t.t) Mano maldos formuluotė susidėjo iš padėkos, atgailos ir prašymo. Čia prasideda keisčiausia dalis. Aš būdama maža, prašydavau tokių dalykų kaip telefonas, kompiuteris, dviratis, kad pasisektų kontrolinis. Tikėjau Dievu stipriai nes man atrodė, kad jis pildo mano norus visus. Toks noras vaikiškas ir kvailas įsivaizduokit domėjausi kungfu ir žavėjausi Džekiu Čianu.
Ir prašiau Dievo kad nuvykčiau į Kiniją su juo pasimatyti. Ir ką bats ateina, mano senelis, -taip ir taip, pas mane darbe buvo kinų delegacija, pasikvietė mane atvykti, papasakojau kokia tu fanė Kinijos ir t.t Jie sako kad kaip tik sutapo kad iš JAV į Kiniją atvyksta Džekis tai jie mielai kviečia ir tave vykti į Kiniją ir suorganizuos susitikimą;…Taigi turiu nuotrauką su juo… Visiem tai pasakojau kaip Dievo buvimo įrodymą…
Tačiau mano suvokimą pakeitė dabartinis mano vaikinas, jis daug daugiau už mane išmano apie ezoterinį pasaulį ir jis taip pat užsiima religijotyra. Tai ką aš praktikavau labai toli nuo krikščionybės. O ir jo nuomone, kad meldžiau materialių gerybių, pasiekė ne tą adresatą kurio norėjau.
Aš iki pat dabar nebuvau susiejusi, kad dažnai jausdavausi pavargusi, be jėgų, be pasitikėjimo savimi, jausdavau, kažkokią esybę šalia- su savo kasdienėmis maldomis. Dėl pasitikėjimo savimi: tai čia dėl to nes vos kas ne taip, melsdavau pagalbos ir iš ten tikėdavau, kad ją gaudavau, bet netikėdavau savo jėgomis. Išsekimas: manyčiau reikia pagalvoti apie tai, kad viskas turi savo kainą, naivu galvoti, kad nieko nepaaukojęs kažką gausi. Šiuo atveju galbūt, tas kas mano norus pildė, paimdavo mano sveikatą.
Sakyčiau netgi maitinosi ir mano baime. Pabandykit įsivaizduoti, atmerkiat akis, o į jus spokso monstras su didelėm baisiom akim ir baisiais nasrais. Man tada buvo 20 metų bet bėgau į mamos kambarį, kaip maža mergaitė… Ir taip buvo ne vieną kartą. Kai labai užkniso nusprendžiau, geriau įsižiūrėti į padarą ir jis pasirodė vieną naktį kaip vyras šilko drabužiais. Aš jo klausiau, ko nori…Ir jis pranyko tam kartui…
Namas beje kur gyvena mano mama, labais senas medinis, jame ir taip turbūt daug neigiamos informacijos. Manau daug įdomių būtybių ten gyvena, kai aš išsikrausčiau, mano mama negalėjo, miegoti mano lovoje, nes jautė kažką negero.
O mano draugas, apsilankęs mano namuose, patvirtino kad tikrai prisirinkę daug astralinių nešvarumų…Aš būčiau galvojusi, kad tai seno apsėsto namo problema, tačiau mano nakties siaubas nusekė mane, persikrausčius pas vaikiną. Beveik kiekvieną naktį, kas nors skraidė virš manęs, pradėjau eiti iš proto, nes negalėjau užmigti. Maldos žinoma nepadėjo 🙂 Draugas paaiškino, kad Dievas, neužsiimtų materialinių norų pildymu, tai gali daryti, nebent būtybės panašios į džinus, demonai pildantys žemesniuosius savanaudiškus troškimus.
Nustojau melstis, aišku vargai nesibaigė, nes jau buvau nusilpusi ir prie manęs turbūt ne tik demonas bet ir astraliniai parazitai buvo prilipę. Labai ilgai vargom, daug apsaugos ritualų darėm, jie labai priešinosi. Draugas kitam kambary darė ritualą, o man virtuvėje rankose dužo stiklai, degant žvakes, smilkalus jie užgesdavo, nespėjus apeiti visų kambarių. Naktimis pradėjo pulti, ne tik mane, bet ir mano draugą.
Nepaminėjau, kad kartais ne tik matydavau bet ir jausdavau prisilietimus. Tai pradėjo jausti ir draugas. Taip įsitikinau, kad neišprotėjau…Ilgai kovojom, pačio baisiausio manau atsikratėm. Žinoma, kai susilpnėju, einu miegoti su kažkokiu negatyvumu savyje, mane puola astraliniai parazitai pasireikšdami keistais vaizdiniais, skraidančiom galvom, juodais dūmais, šiąnakt buvo didelis žiogas 🙂
Tačiau tai jau nebe taip baisu, pamačiusi suprantu, kad jaučia mano silpnumą, sukuriu aplink save apsauginį lauką ir palieka jie mane ramybėje (anksčiau kankindavo visą naktį).
Mano asmeninė išvada, kad malda turėtų būti apdirbtos aiškios formuluotės, jeigu nori dvasinės ramybės, o ne ką nors prisikviesti. Buvau padariusi dar vieną klaidą, visiškai neišmanydama ritualų, bandžiau išsikviesti angelą, kad padėtų, yra tokia maldų knygutė, ten formuluotės kaip kreiptis į tam tikros srities angelus.
Užsidegiau žvakę ir įsijautusi, kad meldžiau, kad meldžiau. Šiaip dabar manau vargu ar aukštesnės būtybės nei demonai, ateitų taip paprastai ir ypač visiškai nieko neišmanančiai apie iškvietimus. Ir vėl namus aplankė siaubai. Žodžiu, nebandykit, nieko prašyt ypač savanaudiškai ir nieko kviest, jei nežinot kaip saugiai tai daryti, šimtu procentų…
Įdomu būtu paskaityti jūsų interpretaciją mano įvykių. Tikiuosi pagarbos, čia mano tikri išgyvenimai, tikrai ne išgalvota istorija. Žinoma daktarai išrašytų man diagnozę, tačiau yra tokia teorija, kad daugybė psichiatrinėje gulinčių žmonių yra tiesiog per ne lyg jautrūs anapusiniam pasauliui ir nesugeba su tuo susidoroti. O tie kas sugeba praktikuoja magiją, okultizmą. Tikiu, kad čia renkasi atviro proto žmonės ir sugebės aptarti įvairias teorijas.
