Kas yra kabala?
Kabala yra mokslinis dvasinio pasaulio tyrinėjimo būdas. Įprastiniai mokslai, tokie kaip fizika, chemija, biologija, tiria tik fizinį pasaulį, kurį jaučiame savo penkiais jutimo organais. Tačiau, kad visiškai pažintume mus supantį pasaulį, reikalingas įrankis, leidžiantis tirti ir kitą, paslėptą, penkiais jutimo organais neapčiuopiamą pasaulio dalį. Kabalos mokslas ir yra tas įrankis.
Anot kabalos, visą realybę sudaro dvi jėgos arba savybės: noras gauti ir noras duoti. Kad galėtų duoti, noras duoti sukuria norą gauti. Todėl noras duoti (davimo savybė) vadinamas „Kūrėju“. O visa kūrinija (taigi ir mes), kurią ši jėga sukūrė, yra noras gauti.
Taikydami kabalos metodiką, galime savo naudai panaudoti fundamentalias realybės jėgas – gavimo ir davimo. Kabala ne tik atskleidžia kūrinijos sandarą, bet ir moko, kaip mums patiems tapti Kūrėjais, tokiais pat visagaliais ir visažiniais kaip pirmapradis realybės Kūrėjas.
Kabalos apibrėžimas
Nors kabalos ištakos siejamos su žila senove, senovės Babilono laikais, ši išmintis daugiau nei keturis tūkstančius metų iš esmės likdavo nuo žmonijos paslėpta. Šiandien tik vienetai žino, kas iš tikrųjų yra kabala.
Per tūkstantmečius žmonijai buvo siūloma daugybė dalykų „kabalos“ pavadinimu: burtai, prakeikimai, netgi stebuklai – viskas, išskyrus pačią kabalą. Bendras supratimas apie kabalą per keturis su viršum tūkstančių metų apipintas klaidingų interpretacijų ir išvadų.
XX a. kabalistas Baal Sulamas straipsnyje „Kabalos mokslo esmė” aiškina, kad visą realybę valdo aukštesnioji, visa apimanti jėga, arba „Kūrėjas“. Visos pasaulio jėgos kyla iš šios bendros jėgos. Kai kurios iš jų, pavyzdžiui, visuotinė trauka ar elektra, mums žinomos, bet yra jėgų, kurių veikimas – mums paslaptis. Kabala nagrinėja tų paslėptų jėgų struktūrą bei dėsnius, pagal kuriuos jos mus veikia. Ji moko, kaip išvystyti jų pojūtį ir galiausiai išsiaiškinti vienintelį jų tikslą – padėti mums, gyvenant šiame pasaulyje, atskleisti Kūrėją.
Kodėl kabala?
Tie, kuriems kilo dvasingumo noras, skiriasi nuo tų, kurie siekia pripildyti kūniškuosius ir žmogiškuosius norus. Kaip patenkinti kūniškuosius ir žmogiškuosius poreikius, mums yra žinoma, bet kilusį dvasingumo norą nerandame kuo numalšinti.
Žmonės dažniausiai nesuvokia, kad nori dvasingumo. Kai kurie jų netgi gali niekinti patį žodį „dvasingumas“, manydami, jog tai kažkokios neįgyvendinamos fantazijos. Tokie žmonės jaučia gyvenimo tuštumą, beprasmiškumą, nežinodami, jog šį pojūtį sukelia juose prabudęs naujas, labiau išsivystęs dvasingumo noras.
Vaikystėje daugelis savęs paklausia: „Kam aš gyvenu?“. Bet vėliau mus užplūsta norai ir siekiai, kurie atitraukia dėmesį nuo šio klausimo, ir poreikis surasti tikrąjį atsakymą išnyksta.
Tačiau kažkuriuo metu dvasingumo noras, o su juo ir klausimai apie gyvenimo prasmę, prabunda. Kas atkakliai reikalauja atsakymų, ateina į kabalą, kuri ir yra skirta šiems klausimams išaiškinti.
Ko moko kabalos knygos?
Kabalos knygos moko dvasinių pasaulių struktūros ir kaip mums kiekvienam juos pasiekti. Kabalos knyga yra tarsi kelionės gidas. Jei keliaujate į miestą, kuriame dar niekada nebuvote, greičiausiai pasinaudosite kelionių gidu, kad patartų, kurias vietas svarbu aplankyti, kur yra geriausi restoranai ir klubai, o kurių vietų derėtų vengti.
Panašiai ir kabalos knygose aiškinama, kaip sudaryti dvasiniai pasauliai, kuriose tų pasaulių „vietose“ yra smagu, kuriose nelabai. Be abejo, tai ne fizinės vietos, o kiekvieno kabalisto patiriamos dvasinės būsenos.
Tose knygose taip pat pateikiama metodika, kaip pajusti dvasinę realybę. Jei norite aplankyti kurią nors šio pasaulio vietą, jums reikalingas žemėlapis, kad ją surastumėte, bei kelionės gidas, kad ją ištirtumėte. Dvasiniuose pasauliuose tai atliks kabalos knygos: nurodys, kur yra dvasinis pasaulis, nuves jus ten ir viską aprodys.
Kas gali studijuoti kabalą?
Jau 20-ojo amžiaus pradžioje kabalistai pasisakydavo, kad kabalą gali studijuoti kiekvienas, kuris to nori. Paskutiniajame šimtmetyje visi be išimties kabalistai laikėsi nuomonės, jog mūsų laikais kabala atverta visiems. Netgi dar daugiau: kabalistai teigė, kad kabalos mokslo žinios yra būtinos globaliai krizei, kurią jie nuspėjo ir su kuria mes susiduriame šiandien, įveikti.
Anksčiau kabala buvo slepiama, nes kabalistai bijojo, jog ji gali būti klaidingai suprasta ir panaudota piktam. Ta skurdi informacija, kuri prasiskverbdavo pro paslapties šydą, pasitarnavo įvairių profanacijų ir spekuliacijų apie kabalą kūrimui. Tačiau kabalistai teigia, kad mūsų karta jau pasirengusi suprasti tikrąją kabalos prasmę ir atsikratyti senųjų klaidingų interpretacijų. Todėl dabar šis mokslas yra atviras visiems, kurie nori jį studijuoti.
Nuoroda į kursų registraciją: http://www.eu.kabbalah.info/lt/



