Cia trumpai:
Kabala neturi jokio ryšio su religija, magija, mistika, tai tik realybės instrukcija, suvokimo ir pojūčių planas. Kabala aiškina kaip mūsų vidiniai ir išoriniai pasauliai sukonstruoti. Kitaip sakant – gyvenimo tobulinimas.
Cia trumpai:
Kabala neturi jokio ryšio su religija, magija, mistika, tai tik realybės instrukcija, suvokimo ir pojūčių planas. Kabala aiškina kaip mūsų vidiniai ir išoriniai pasauliai sukonstruoti. Kitaip sakant – gyvenimo tobulinimas.
o čia kabalos akademijos puslapis http://www.kabbalah.info/lt/
Nors čia Laitmano kabalistikos atšaka, kuri šiaip yra kritikuojama
Kiek supratau tai ši Kabala tikrai nieko bendro su magija ar okultizmu neturi, tai dvasinis mokslas. Bet manęs tai kažkaip netraukia, gal dėl to kad paskaitos rusų/žydų kalba, bet ir šiaip nelabai ydomu atrodo.
Beelzebub rašė:Mano mama labai domisi Kabala (būtent Laitmano Kabala). Klauso paskaitas internete jau gal 5 metus, verčia tekstus iš rusų kalbos. Netgi buvo nuvažiavusi į kongresą Izraelyje 2 kartus.
Kaip supratau vercia tekstus i lietuviu k.? Jeigu yra galimybe, gal galetum pasidalinti ir papostinti kur nors forume? Arba anomalijai issiusk, gal jie puslapyje patalpintu ::) Visai idomu butu paskaityti 🙂
Benamis rašė:
Beelzebub rašė:Mano mama labai domisi Kabala (būtent Laitmano Kabala). Klauso paskaitas internete jau gal 5 metus, verčia tekstus iš rusų kalbos. Netgi buvo nuvažiavusi į kongresą Izraelyje 2 kartus.
Kaip supratau vercia tekstus i lietuviu k.? Jeigu yra galimybe, gal galetum pasidalinti ir papostinti kur nors forume? Arba anomalijai issiusk, gal jie puslapyje patalpintu ::) Visai idomu butu paskaityti 🙂
Taip, į lietuvių k. Nežinau ar verta dėti į forumą, ten po kiekviena pastraipa atskirai išversta į lietuvių k., o aš sutvarkyti tuos tekstus tai tingėčiau 😀 Ir nežinau ar temos būtų ydomios. Pvz: "Visus nusikaltimus padengs meilė", "Nauji skoniai Kūrėjo virtuvėje", "Kas vyksta kapitalistinėje ekonomikoje", "Pasaulio vienybė" ir pan.
Jei visdėlto tikrai ydomu tai galėčiau kada ir papostint 🙂
Jeigu kada netingesi, tai papostink koki viena straipsni. Jeigu uzkabins mane, tai pats pasistengsiu sutvarkyt tas pastraipas, gal dar atsiras norinciu 🙂
Paruošiamasis laikotarpis vadinasi „klaidų ir nusikaltimų“ laikotarpiu. Galima piktintis: koks gi nusikaltimas, jeigu nieko nesupratau ir nežinojau?!
Taip, tu nežinojai, bet veikei. Nors ir mėginai laikytis kabalos nurodymų, t. y. mokeisi, buvai grupėje, tačiau visa tai darei savanaudiškai. Todėl veiksmus, kuriuos privalėjai atlikti, duodamas grupei ir mokslams, pats to nežinodamas, darei egoistiškai. O tai – didelis nusikaltimas.
Tu bandei išnaudoti draugus savo naudai, pasinaudoti kabala – ir tai nusidėjimai, kurie vadinami arba „tyčiniais nusikaltimais“, arba „klaidomis“.
Kai po to pakylame į dvasinę pakopą ir įgauname jėgą veikti dėl davimo, ištaisome šiuos nusidėjimus. Iš pradžių ištaisome „klaidas“ – ir tada pakylame į Binos pakopą, davimo dėl davimo, baiminimosi pakopą. Tada ištaisome „nusikaltimus“ į davimą ir pakylame į meilės, tobulo tikėjimo pakopą.
Iš kur gi imasi šie nusikaltimai ir klaidos, kuriuos ištaisome į davimą ir meilę pakopoje Bina ir Keter? Jie kažkada išsisaugojo mūsų egoistiniuose noruose, kaip pasakyta: „Praris pabaisa ir išvems“. Taip sukaupėme nusikaltimų, kuriuos galime dabar ištaisyti, atsargą.
Bet žmogus, kuris neprisijungia prie grupės ir nepradeda mokytis, kad ir kokie būtų jo ketinimai, norėdamas pasiekti tikslą – netgi nedaro „nusikaltimų“ ir „klaidų“. Jam apskritai nėra ką taisyti, jis neturi „blogio prado“!
„Egoistinis pradas“, apie kurį kalba kabala – tai ypatinga savybė. Mes jį formuojame tuo metu, kai esame grupėje, moksluose, siekiame davimo (lišma) ir esame tikri, kol esame egoizme (lo lišma), darome baisius nusikaltimus tuo, kad norime pasiekti dvasinį pasaulį savanaudiškais tikslais, kad mums būtų geriau, užsidirbus atpildą visuose pasauliuose.
Taip kaupiame savyje „nusikaltimus“ ir „klaidas“. Kol jų neprisikaups pilnas saikas per „400 metų vergijos Egipte“, negalėsime nuo jų pabėgti ir pradėti taisyti.
Iš 2011 m. liepos 19 d. pamokos pagal straipsnį iš knygos „Šamati“
Šviesa – tai labai paprasta!
Toronto. 1-oji pamoka
Klausimas: Kūrėjas mums duoda šviesą, o mes jaučiame, kad negalime jos perduoti pasauliui. Tai mumyse sukelia mirtinos gėdos jausmą. Ką gi mums daryti?
Atsakymas: Mūsų problema yra ta, kad mes esame šviesos okeane. Ir nors esame joje, ji nuo mūsų paslėpta. Aš egzistuoju joje tarsi juodas taškas ir negaliu pajausti tos šviesos. Ji yra aplink mane Supančios šviesos pavidalu (O“M). O aš net nejaučiu jos kaip supančios.
Ši supanti šviesa – atidavimas. Kad ją iškęsti, privalau turėti tą pačią savybę, kaip ir ji. Tuomet aš praplečiu savo indą/norą – tiek, kad galiu atiduoti taip pat, kaip ji ir tuomet savo viduje jaučiu tą patį reiškinį. Ne šviesa įeina į mane, bet aš sukūriau savyje tapačią šviesai savybę ir todėl jaučiu tą patį, kadangi išorė lygi vidui. Kas ir vadinama būti panašiu į šviesą, į Kūrėją.
O“M = atidavimas
atiduoti
šviesa = prisipildymas = ekranas + O“CH
Aš nežinau, kas yra šviesa, egzistuojanti mano išorėje. Šviesa, esanti manyje, vadinama prisipildymu – ekranas ir atspindėta šviesa (O“CH). Ekranas – tai mano pasipriešinimas, atspindėta šviesa – tai mano atidavimas ir visa tai – mano savybės, lygios šviesai.
T.y. aš niekada nejaučiu Kūrėjo. Aš visada jaučiu savo savybes, jos mane pripildo. Todėl, tiek kiek aš save išvystysiu, tiek pajausiu šviesą, atidavimą, Kūrėją.
Iš esmės, tai vadinama pasiruošimu kentėti – iškęsti tą grandiozinį, neribotą prisipildymą. Ir iš tiesų, jis priklauso tik nuo mano atidavimo savybių, kurias aš privalau įgyti.
Kartais mes išgyvename būsenas, jog mums atrodo neįmanoma: „Kaip gi aš pajėgsiu suvokti šią milžinišką šviesą, ją pajausti?!“.Tačiau ji visiškai ne milžiniška. Juk žinoma, kad mažyliai taip pat patiria kančias ir malonumus – bet mažus, o suaugusiems suteikiami kur kas didesni malonumai ir kančios.
Mes tiesiog privalome augti – ir viskas. Prisipildymas ateina iš vidaus, o ne iš išorės. Mes tik vaizduojame piešinyje, kad jis tarsi ateina iš išorės, bet tai tik schematiškai. Mes visada prisipildome tik savomis savybėmis – arba egoistinėmis, kaip dabar, arba atidavimo savybėmis – ir tai vadinasi „šviesa“.
Taip ir Kūrėjas – tai atidavimo savybė. Kai atidavimo savybė mane pripildo, kadangi aš pasiekiau būseną, kurioje atiduodu – ir tai man suteikia malonumą, vadinasi, aš prisipildau Kūrėju, šviesa.
Svarbiausia – teisingai elgtis su žodžiais, prisilaikant aiškių apibrėžimų. Ir tada staiga viskas tampa paprasta ir aišku.
Iš 1-osios kongreso Toronte pamokos, 2011m. rugsėjo 16 d.
P.S Jei kam įdomu, galėsiu dar porą pamokų/ištraukų įdėti. Bet čia yra būtent Laitmano kabalos šaka.