Skip to main content

Jūsų egzistavimo tikimybė

Tai – Anomalija.lt forumo archyvas (2011–2026). Diskusijas galima skaityti, tačiau naujų žinučių rašyti nebegalima.
_Anonimas_2014-01-21 21:37
Kažkada forume buvau užsiminęs, kad Jūsų egzistavimo šiame pasaulyje tikimybė beveik nulinė. Radau štai tokį šaltinį: 

Jūsų egzistavimo tikimybė

(Čia jei nesimatytų anomalijoj –> http://i.imgur.com/Dub8k.png )

Na čia, tiesą sakant, daug faktorių aprašyta, bet mane labiausiai domina dalis, kurioje aprašoma, kokia tikimybė, kad vienas spermatozoidas "susitiks" vieną kiaušinėlį ir iš jų gims vienas, unikalus TU. O kai įtraukiame į tikimybęs savo protėvius, skaičiai atsiranda nesuvokiamai dideli. Neduodu garantijos dėl šių skaičių didumo, bet kokiu atveju patys galite įsivaizduoti, kad jie tokie dideli, jog tie keli nuliai nesuvokiamai mažose tikimybėse nieko nebereiškia.

Ko gero, nesuklysiu kiekvieną iš mūsų pavadindamas laimės kūdikiu, bet noriu paklausti, ar toks 'stebuklas' tėra atsitiktinumas ar kažkokios nežemiškos jėgos suteikia mums šią dovaną, o gal tai tiesiog likimas?

kiskis2014-01-21 21:46
Taigi tau ir sako pvz Vedos, kad tu esi amzinas ir todel jei esi amzinai, tavo tikimybe but dabar yra lygi lygiai 1, o materialistai tiki ta tavo surasta nuline tikimybe ir laiko save proto bokstais, paradoksas, ir sako , kad tikintis tiki pasakom, o materialistu tikejimas kad atsitiko ivykis su nuline tikimybe, tai akivaizdzios pasakos.
kiskis2014-01-21 22:46
Dar galiu apnulint si absoliutu nuli, nes pagal matrialistus, jie yra materijos gniuzulai (laimes kudykiai taip sakant(kam ten pas mus sekasi? :D)), jiems (materialistam) neuztenka, kad susitiktu konkretus srmatozoidas su konkrecia kiausialaste, nes nereik pamirst , kad retkarciais pasitaiko ir identiski dvyniai, taigi tikslus genu tapatumas nereiskia, kad gime materialistas dvejibe(1 dviejuose asmenyse), o reiskia , kad gyme 2 laimes kudykiai(daug kartu istirta eksperimentiskai, ir nerasta jokiu dvejybes pozymiu), is to seka, kad materialistu apskaiciuotam apsoliuciam nuliuj  truksta dar vieno sandaugos  demens irgi absoliutaus nulio(tai yra tikimybes is begalybes galimu asmenu su duota genu kombinacija, gimti butent musu konkreciam laimes kudykiuj)
Šešėlis2014-01-21 23:06
Vėl čia panaši nesąmonė (buvo kažkur man rodos tik su spermatozoidais 😀 ) Kad ir kuris ten spermatozoidas susilies su kiaušinėliu, kad ir kas ten nutiks, vistiek gimsi tas "ypatingasis" tu 😀 Tikimybė yra 1 😀

P.S. kiskis, naudokis mygtuku "keisti", nerašyk dviejų pranešimų iš eilės.

kiskis2014-01-21 23:09
cia jau pox.. izmas :D,
o ka trukdo 2 iseiles? Cia gi ne popierius vietos yra…ar cia del zinuciu kiekio kazkas?
insomnia2014-01-22 08:53

kiskis rašė:cia jau pox.. izmas :D,
o ka trukdo 2 iseiles? Cia gi ne popierius vietos yra…ar cia del zinuciu kiekio kazkas?

Persiskaityk forumo taisykles ir jų nepažeidinėk. Tolesnis dublepostinimas bus trinamas. Taisyklės visiems vienodos. Taip kad laikykis forume nustatytos tvarkos. Dėkui

kiskis2014-01-23 13:49
_Anonimas_bet, juokingiausia tai, kad vos laimes kudikis gimsta, taip dazniausiai jo visa laime ir pasibaigia :D, turbut todel paprastesni zmones ziuri i savo gyvenima ir iki tokiu nesamoniu nedasigalvoja(ramiai sau tiki i Dieva). Cia as ne tau skiriu apie nesamones, neisizeik,tu tik perpostinai, pokalbio uzvedimui taip sakant.
TinSoldier2014-01-23 14:24
Man labai patinka keletas pastraipų iš R. Dawkinso knygos "Unweaving The Rainbow". Man rodosi, kad kažkada jau esu kopijavęs jas čia. Gal net vertęs (o gal ir ne). Bet šį kartą papostinsiu angliškai. Tuo labiau, kad versdamas bijočiau sugadinti gana poetišką R. Dawkinso kalbą 🙂

We are going to die, and that makes us the lucky ones. Most people are
never going to die because they are never going to be born. The potential
people who could have been here in my place but who will in fact never
see the light of day outnumber the sand grains of Arabia. Certainly those
unborn ghosts include greater poets than Keats, scientists greater than
Newton. We know this because the set of possible people allowed by our
DNA so massively exceeds the set of actual people. In the teeth of these
stupefying odds it is you and I, in our ordinariness, that are here.

The lottery starts before we are conceived. Your parents had to meet, and
the conception of each was as improbable as your own. And so on back,
through your four grandparents and eight great grandparents, back to
where it doesn't bear thinking about. Desmond Morris opens his
autobiography, Animal Days (1979), in characteristically arresting vein:
Napoleon started it all. If it weren't for him, I might not be sitting here
now writing these words . . . for it was one of his cannonballs, fired in the
Peninsular War, that shot off the arm of my great-great grandfather,
James Morris, and altered the whole course of my family history.

Of course he
owes his very existence to Napoleon. So do I and so do you. Napoleon
didn't have to shoot off James Morris's arm in order to seal young
Desmond's fate, and yours and mine, too. Not just Napoleon but the
humblest medieval peasant had only to sneeze in order to affect
something which changed something else which, after a long chain
reaction, led to the consequence that one of your would-be ancestors
failed to be your ancestor and became somebody else's instead. I'm not
talking about 'chaos theory', or the equally trendy 'complexity theory',
but just about the ordinary statistics of causation. The thread of
historical events by which our existence hangs is wincingly tenuous.

In spite of these odds, you will notice that you are, as a matter of fact,
alive. People whom the spotlight has already passed over, and people
whom the spotlight has not reached, are in no position to read a book. I
am equally lucky to be in a position to write one, although I may not be
when you read these words. Indeed, I rather hope that I shall be dead
when you do. Don't misunderstand me. I love life and hope to go on for a
long time yet, but any author wants his works to reach the largest
possible readership. Since the total future population is likely to
outnumber my contemporaries by a large margin, I cannot but aspire to
be dead when you see these words. Facetiously seen, it turns out to be
no more than a hope that my book will not soon go out of print. But what
I see as I write is that I am lucky to be alive and so are you.

Of course I am playing tricks with the idea of luck, putting the cart
before the horse. It is no accident that our kind of life finds itself on a
planet whose temperature, rainfall and everything else are exactly right.
If the planet were suitable for another kind of life, it is that other kind of
life that would have evolved here. But we as individuals are still hugely
blessed. Privileged, and not just privileged to enjoy our planet. More, we
are granted the opportunity to understand why our eyes are open, and
why they see what they do, in the short time before they close for ever.

Dar ir rusišką vertimą pateiksiu, jei pavyks tinkamai atrankioti norimas pastraipas… nes pats aš rusiškai beveik nieko nesuprantu 🙂

Мы все умрем, и в этом заключается наше везение. Большинство же людей никогда не умрет, просто потому что они никогда и не родятся. Потенциальные люди, которые могли бы быть здесь, на моем месте, но которые фактически никогда не увидят дневного света, численностью превышают песчинки Аравии. Наверняка среди этих нерожденных призраков есть поэты более великие чем Китс и ученые превосходящие Ньютона. Мы это знаем потому, что число возможных комбинаций нашей ДНК намного превышает число реально существующих людей. Но вопреки этой ошеломляющей невероятности, мы с вами, тем не менее здесь во всей своей заурядности.

Эта лотерея начинается еще до нашего зачатия. Ваши родители должны были встретиться, а факт зачатия каждого из них такой же невероятный как и ваш. И так далее, через четырёх ваших прабабушек и прадедушек, восьмерых прапрабабушек и прапрадедушек, до тех времён о которых никто и не вспоминает. Десмонд Моррис начал свою автобиографию Animal Days (1979) с шокирующего заявления:

Всё началось с Наполеона. Не будь его, я бы не сидел и не писал эти строки… поскольку именно одно из его пушечных ядер, выпущенное в ходе войны на Пиренейском полуострове, оторвало руку моему прапрадеду, Джеймсу Моррису, и изменило весь ход истории моей семьи.

Моррис рассказывает, как его предок был вынужден сменить род деятельности и эффектом домино это привело к его собственной заинтересованности естественной историей. Но теперь ему не нужно волноваться об этом. Никаких «могло быть» не осталось. Ну, конечно, он в долгу за факт своего существования перед Наполеоном. Как и я, как и вы. Стоило Наполеону не отстрелить руку Джеймсу Моррису, это поставило бы крест на судьбе молодого Десмонда, и на вашей и на моей тоже. Не только Наполеон, но и обычный средневековый крестьянин мог бы чихнуть, и это привело к незначительным изменениям, которые в результате цепной реакции привели бы к тому, что один из ваших вероятных предков не стал бы таковым, а стал бы предком кого-то другого. Я не говорю о «теории хаоса», или другой модной «теории сложности», а просто об обычной статистике вероятностей. Нить исторических событий, на которую подвешено наше существование, пугающе тонка.

Несмотря на эти вероятности, как видите, вы на самом-то деле — живы. Люди которых пятно света уже прошло, и люди до которых оно ещё не дошло, не в состоянии читать книгу. Я также счастлив быть в состоянии написать её, несмотря на то, что меня может уже не быть, когда вы прочтёте эти строки. В самом деле, я даже надеюсь, что буду мёртв, когда вы будете читать эти строки. Не поймите меня неправильно. Я люблю жизнь, и я надеюсь прожить долго, но любой автор хочет чтобы его работа достигла как можно большего круга читателей. Поскольку численность населения в будущем, вероятно, намного превысит число моих современников, я могу только надеяться, что буду мертв, когда вы увидите эти строки. Это, выходит, не более чем надежда на то, что моя книга не скоро выйдет из печати, в шутливом выражении. Но пока я пишу, я вижу что мне повезло быть живым, как и вам.

Конечно я немного плутую с идеей удачи, поставив телегу перед лошадью. Отнюдь не случайно наша форма жизни обнаружила себя на планете, температура, осадки и всё остальное на которой исключительно подходящи. Если бы планета подходила для иной формы жизни, то иная форма жизни и возникла бы здесь в результате эволюции. Но как отдельные личности мы всё же весьма благословенны. Удостоены чести, и не просто чести наслаждаться нашей планетой. Более того, нам дарована возможность понять, почему наши глаза открыты и почему они видят, то что видят, за то короткое время пока они не закроются навсегда.

kiskis2014-01-23 14:33
:(, nieko naujo tik isplesciau ir poetiskiau, as jau atsakiau i tai.
TinSoldier2014-01-23 14:40

kiskis rašė::(, nieko naujo tik isplesciau ir poetiskiau, as jau atsakiau i tai.

Na, bet tai tame ir esmė 🙂
Tu labai jau grubiai parašei, tarsi ta maža egzistavimo tikimybe nebūtų graži 🙂 Tarsi nuvertindamas tą idėją 🙂

a.t.sielis2014-01-23 14:44
Bet juk be galo maža, į nulį artėjanti egzistavimo tikimybė ir nurodo į protingą kūrimą. Nes išsemia visatos galimybių resursus – visatoje neužtenka įvykių, kad ta tikimybė galėtų išsipildyti. Stephen C. Meyer knygoje ta tema nagrinėjama, rekomenduoju paskaityti.
kiskis2014-01-23 14:50
Tai matai ideja tai  grazi, nenuvertinu jos, bet, kad tikimybe tavo atsiradimo tokia maza, kad tų nuliu po kablelio nesuskaiciuosi jei gyvensi kiek zmonija gyvena, ir tave tokia teorija tenkina?
TinSoldier2014-01-23 15:07

kiskis rašė:Tai matai ideja tai  grazi, nenuvertinu jos, bet, kad tikimybe tavo atsiradimo tokia maza, kad tų nuliu po kablelio nesuskaiciuosi jei gyvensi kiek zmonija gyvena, ir tave tokia teorija tenkina?

Taip, mane tenkina 🙂

a.t.sielis rašė:Nes išsemia visatos galimybių resursus – visatoje neužtenka įvykių, kad ta tikimybė galėtų išsipildyti.

Kaip tai yra įmanoma? 🙂 Tai galbūt galiotų, jei būtų kažkoks vienas produktas, numatytas iš anksto, kurio atsiradimo tikimybė būtų toji artima nuliui.

Tačiau žvelgiant iš tos materialistinės pozicijos, nėra iš anksto numatyta, koks įvykis privalėtų nutikti.

Tiesiog įvyksta kažkas, o kažkam bet kuriuo atveju lemta įvykti dėl Visatos sąlygų (O, kad visatos sąlygos sudarys galimybę gyvybei mūsų planetoje, gana tikėtina dėl jos dydžio. O, jei dar prijungiam daugybės pasaulių teoriją……).

Daug tų "kažko" susideliojo, kad susikūrėm mes – dar vieni "kažkas". Jei ne mes – tai būtų vietoje mūsų kitas "kažkas".

Tai yra, kažkam buvo neišvengiama (tai žinome, nes tiesiog… mes esame) atsirasti, ir taip jau yra, kad atsiradom mes.

a.t.sielis2014-01-23 15:18

TinSoldier rašė:Tačiau žvelgiant iš tos materialistinės pozicijos, nėra iš anksto numatyta, koks įvykis privalėtų nutikti.

Tuo labiau, tikimybė lieka tokia pat artima nuliui, nes joks įvykis neprivalo įvykti.

Tiesiog įvyksta kažkas, o kažkam bet kuriuo atveju lemta įvykti dėl Visatos sąlygų

Ir tam kažkam greičiausiai nelemta būti mumis, nes mūsų egzistavimo tikimybė artima nuliui.

(O, kad visatos sąlygos sudarys galimybę gyvybei mūsų planetoje, gana tikėtina dėl jos dydžio.

Visata, su visu savo dydžiu, ir visais per laiką įvykstančiais smulkiausiais įvykiais nepriartėja prie tikimybės išpildymo, per didelis skirtumas tarp nulių po kablelio. O be to, ta "tikimybė" yra tiesiog sutartinis dalykas. Realiai, mūsų egzistavimo atsitiktinai tikimybė lygi nuliui. Not possible reiškia. Ką "kiškis" gerai ir pakomentavo 🙂

TinSoldier2014-01-23 15:25

a.t.sielis rašė:

TinSoldier rašė:Tačiau žvelgiant iš tos materialistinės pozicijos, nėra iš anksto numatyta, koks įvykis privalėtų nutikti.

Tuo labiau, tikimybė lieka tokia pat artima nuliui, nes joks įvykis neprivalo įvykti.

Kiek privalo, kiek neprivalo, bet tai, kad mes čia dabar rašinėjamės – įrodo, kad įvyko 😀
Tai, kas galėjo, ar negalėjo būti, kokia tikimybė turėjo būti, – visa tai yra išvedžiojimai. Net, jei pati pati pati mažiausia įmanoma tikimybė būtų buvusi – matomai, kad jos užteko. Nes mes esame čia 🙂

a.t.sielis rašė:

TinSoldier rašė:Tiesiog įvyksta kažkas, o kažkam bet kuriuo atveju lemta įvykti dėl Visatos sąlygų

Ir tam kažkam greičiausiai nelemta būti mumis, nes mūsų egzistavimo tikimybė artima nuliui.

Tai tu dabar taip mąstai iš savo pozicijos, kai jau esi 🙂 Bet tai begalybei žmonių buvo nelemta būti tavimi. Na, ir visiems jiems šita tikimybė neišsipildė. Kad ir kokia artima nuliui tikimybė galėjo būti, ji nebuvo nulis. To visiškai užtenka, kad čia sedėtum (ar kad būtų sedėjęs bet kas kitas, iš tos nesuskaičiuojamos galybės teorinių žmonių).

a.t.sielis rašė:

TinSoldier rašė:(O, kad visatos sąlygos sudarys galimybę gyvybei mūsų planetoje, gana tikėtina dėl jos dydžio.

Visata, su visu savo dydžiu, ir visais per laiką įvykstančiais smulkiausiais įvykiais nepriartėja prie tikimybės išpildymo, per didelis skirtumas tarp nulių po kablelio. O be to, ta "tikimybė" yra tiesiog sutartinis dalykas. Realiai, mūsų egzistavimo atsitiktinai tikimybė lygi nuliui. Not possible reiškia. Ką "kiškis" gerai ir pakomentavo 🙂

Na, dėl šito tiesiog turėsiu nesutikti, ir tiek 🙂

a.t.sielis2014-01-23 16:34

TinSoldier rašė:Net, jei pati pati pati mažiausia įmanoma tikimybė būtų buvusi – matomai, kad jos užteko.

;D ;D Man atrodo, tu pralinksmėjai, ir man lygiai taip pat linksma.  Mes abu suprantame, kad ši mintis viską pasako. Apie tai, kokia situacija, ir kuri versija realistiškesnė.

TinSoldier2014-01-23 16:55
Kur tu gali kūrėją įkišti ten? Aš niekaip nesuprantu..

Jeigu žmogus laimi loterijoje milijardą dolerių – ko tikimybė labai maža – jis juk nepradeda aiškinti: bilietą man dievas įkišo į rankas, ir mano tikimybė laimėti buvo absoliučiai užtikrinta.

Ir tikrai nepradeda aiškinti: tikimybė laimėti buvo tokia maža, kad beveik neįmanoma. Reiškia, kad aš nelaimėjau pinigų.

Nes ir tas atvejis, kad laimėjimą gaus būtent vienas konkretus žmogus iš 7 milijardų, yra neįtikėtinai maža. Pridedam dar visus įmanomus kintamuosius – kas, kada bilietus spausdino, kas norėjo nusipirkti, bet namuose piniginę paliko, koks bilietas gamybos ar transportavimo metu nusimetė kur nors, koks potencialus bilieto pirkėjas dėl kokio nors įvykio pažvelgė kitur, ir bilieto nebenusipirko ir t.t.

(tik nesakyk, kad bilietus spausdino žmonės = turėjo egzistuoti protingas kūrėjas, kuris spausdino "bilietus". Čia visai kita tema, apie viso ko pradžia, dėl kurios irgi turim skirtingus paaiškinimus)

Tikimybė, kad tas žmogus nusipirks būtent tą bilietą, ir laimės, yra maža. Bet juk beprasmiška galvoti, kad laimėti turėjo ne tas, o kitas žmogus – nes tikimybė laimėti buvo maža 😀 Bet juk kažkas laimėti tai juk turėjo, ir laimėjo.

Bet kokio įvykio tikimybė gali būti neįtikėtinai maža. Bet, ne iš oro ji nutinka. Kiekvienas veiksmas turi atoveiksmį, ir tų daugybės atoveiksmių rezultatas būna toks, koks būna.. Ir galvoti, kas galėjo būti, ar kas negalėjo būti – visiškai beprasmiška, kadangi juk įvyko tas dalykas, kuris įvyko!

Kur ir kam čia kūrėjas reikalingas – visiškai nesuprantu.

kiskis2014-01-23 17:47
Esme tame,  kad nera taip kad, atsitiko belekas ir mes stebimes "aijajai, kaip taip galejo atsitikti jug to tikimybe tokia maza…!!!" Mes suprantam, kad kazkas vyksta ir visada kazkas atsitinka. Tu darai klaida lygindamas save su betkuo, kazkaip man tokia mintis nesauna i galva( as turbut susireiksminu 🙂 , ar cia tu kaip  kudikis(laimes) dar neisskiri saves is aplinkos?).
a.t.sielis2014-01-23 18:03
Išlošti loterijoje – tikimybė maža, bet realistiška. Jai išsipildyti užtenka viso proceso įvykių aibės: bilietų spausdinimo, įsigijimų ir tikrinimų, bei prizų dalybų.

Tu rašai: Bet juk kažkas laimėti tai juk turėjo, ir laimėjo.

Reiškia, apskritai tikimybė, kad kažkas laimės, buvo artima vienetui.

Tuo tarpu su visatos reiškiniais kas kita. Tikimybė kad atsitiktinai susidarys kažkokie prasmingi reiškiniai – be galo artėjanti į nulį, nerealistiška (jeigu įvertinsim ribotą žinojimą ir grubius skaičiavimus; vis naujus ir naujus šiandien mokslui dar nežinomus horizontus, kurie didina kliūčių tam dalykui įvykti skaičių). Jeigu matematikos kurse nagrinėjote sekas, tai artėjimas į ribą berods nurodydavo, kad tokia reikšmė ir yra. Kad kažkas turi įvykti – atsitiktinėje visatoje – na taip, kažkas turi įvykti. Bet loterijos atveju, pats loterijos bilietų egzistavimas ir laimėjimas apspręstas visos loterijos organizavimo, atitinkamai ir tikimybė pakankamai didelė bei realistiška, o atsitiktinės visatos atveju – nėra jokio iš anksto apspręsto įvykio; nėra jokių sąlygų, nurodančių, kad tas įvykis turi ar gali įvykti.

Pagal mane čia blefas:

kai neužtenka įvykių aibės, o tikimybė yra maža iki nulio, tada postuluojama begalinė visata, o jeigu jos neužtenka, tai begalinė visatų aibė. Tokiu metodu ar mentaliniu triuku šiaip ne taip bandoma "užtikrinti" neįmanomo įvykio įvykimą. Bet tai tiesiog desperatiškos ir frustruojančios neigiančio proto pastangos. Tiesiog bėgimas nuo "taip" atsakymo, nenoras pripažinti, kad "taip" – protingiems reiškiniams sukurti reikalingas protas; tada bet kuria kaina plėtojamos teorijos apie "ne" atsakymą. Užsispyrimas, intelektualinis avantiūrizmas. Šiaip, absurdo pomėgis galbūt. Netaikau čia TinSoldieriui, jam gal tiesiog patiko ateistinis pankrokas, bet mokslininkai, tokio tipo kaip Dawkins tai gal ir turi tokių tendencijų. Nors Dawkinsas gal šiaip žmogus, kurį jaudina religijų daromos neteisybės.

Verčiau paskaityk Stephen C. Meyer, tipo, dėl to kad sukritikuotum. O gal ir įtikins.

gidas2014-01-23 19:38

Tiesiog bėgimas nuo "taip" atsakymo, nenoras pripažinti, kad "taip" – protingiems reiškiniams sukurti reikalingas protas;

Tik kelios citatos, nes pats neturiu sveikatos diskutuoti su Sieliu. 🙂
Kaip įprasta – L.Wittgenstein'as

„Pasaulyje viskas yra taip, kaip yra, ir vyksta taip, kaip vyksta;.. < > Nes visa tai kas vyksta ir vienaip ar kitaip yra, yra atsitiktinai. Tai, kas visam tam suteikia ne-atsitiktinumo pobūdį, negali būti pasaulyje, nes tai vėl būtų atsitiktinis dalykas. Tai turi būti anapus pasaulio.
Koks yra pasaulis, stovinčiam virš pasaulio visai nerūpi“

…jei kas mėgins pasakyti ką nors metafiziška,… parodyti, kad savo sakiniuose kai kuriems ženklams jis nesuteikia prasmės

Pats nerodysiu, nes jau bandžiau ir supratau, kad šis darbas ne man… 😉
Pabaigsiu "optimistiška“ citata. 🙂

Tikriausiai yra neišsakomybės. Ji pasirodo, ir tai yra mistiška

a.t.sielis2014-01-23 19:44
Prisidiskutavome jau iki sočiai. Laikas užrišinėti 🙂
insomnia2014-01-23 19:45
A.t.sieli, siūlau pasidomėti antropiniais sutapimais (antropinio principo teorija), manyčiau labai į temą tai būtų.
Čia va viename Naujojo židinio numeryje buvo gana įdomus straipsnelis ta tema žr. nuo 373 puslapio:
http://www.nzidinys.lt/files/various/2001%20NZ-A%20nr%207-8%20%20scan%20401_406.pdf
eternal.bliss2014-01-23 19:59
Vėl nusišnekėjimo tema?  🙂
Egzistavimo tikimybė…. Egzistuoji tai tikimybė 100%
O visas mokslas paremtas tikimybėmis yra išvis bereikšmis, nes viskas kas egzistuoja- sudaro ryšius, ir tokio dalyko kaip tikimybė nėra. Nėra atsitiktinumų. Todėl visi įvikiai turi 100% tikimybę.
kiskis2014-01-23 20:06
Nemoku, + deliot ar dar nenusipelniau? Tai gi cia ateistus bandom atvest i sviesos kelia :D, tenka daug nusisneket :D, ant tu zodziu jau ir galiu :D, jauciu Dievo ranka…
TinSoldier2014-01-23 21:14

a.t.sielis rašė:Tuo tarpu su visatos reiškiniais kas kita. Tikimybė kad atsitiktinai susidarys kažkokie prasmingi reiškiniai – be galo artėjanti į nulį, nerealistiška (jeigu įvertinsim ribotą žinojimą ir grubius skaičiavimus;

Bet tu vėl darai prielaidą, kad iš anksto buvo planas, kad turi susidaryti kažkas prasmingo. Tu velniškai antropocentriškai ir egocentriškai žiūri į pasaulį, kuriame iš karto darai prielaidą, kad mes esame kažkoks kūrinys su prasme, o tuomet dedukuoji visokias sau patogias išvadas.

Iš materialistinės pasaulėžiūros to nėra… Ir tokia dedukcija gali būti labai apgaulinga.

Mes neturime jokios priežasties užtikrintai teigti, jog mes esame kažkieno prasmingas planas. Mes irgi atsitiktinumų virtinės, kurie privalėjo įvykti, rezultatas.

Ir privalėjo įvykti ne todėl, kad mūsų atsiradimo tikimybė buvo lygi 1, tačiau todėl, kad, apskritai, egzistuoja kažkas. Kažkas vyksta, tai kažkas ir atsiranda. Kaip ir loterijos pavyzdžio atveju, KAŽKIENO susiformavimo tikimybė buvo 1. Nebuvo tikimybės, kad nesusiformuos NIEKAS. Nes KAŽKAS jau buvo. Bet tai nereiškia, kad būtent MŪSŲ susiformavimo tikimybė buvo 1.

Gerai, mūsų planetoje atsirado tokia gyvybė, kitose planetose atsirado kitokia, dar trečiose niekas neatsirado…

Tu tik pažvelk, kokie skaičiai: vienoje vienintelėje galaktikoje yra iki 30 milijardų planetų. O pačių galaktikų – apie 100 milijardų.

Kiekviename iš 100 milijardų dar po kokius iki 30 milijardų planetų!

Tai, net, jei gyvybės atsiradimo šansas būtų 1 iš milijardo, vis tiek yra visiškai tikėtina, kad gyvybė galėjo atsirasti begalybėje planetų..

Tai nėra tokia neįtikėtina tikimybė, kad kad nori pateikti.

Jeigu pradedam skaičiuoti absoliučiai kiekvieną mažiausią įvykį nuo Visatos pradžios, jo, atrodo, kad viskas žiauriai neįtikėtina: kaip kiekviena dulkelė susiejo su kita dulkele, kol susiformavo planeta ir t.t. ir pan. Taip galima bet ką išvedžioti.

Bet esmė tokia, kad tos dulkelės tiesiog ėjo savo eiga, kaip norėjo, kaip joms sąlygos susidarė. Jos neplanavo jokio prasmingo kūrinio. Tiesiog formavosi (kai kurios ir nesusiformavo), kol galiausiai kažkas išėjo.

O dabar, kai norim labai susireikšminti, įsivaizduojam, kad tas dulkeles kažkas vedė, kad atsirastume būtent mes, sėdintys prie kompiuterio. Bet dulkelėms pofig nuo tų mūsų dabartinių išvedžiojimų – jos darė, kaip joms išėjo. O kažkas turėjo išeiti, nes jos, apskritai, egzistavo. O mes esame neplanuoti netyčiukai.

kiskis2014-01-23 21:27

TinSoldier rašė:O mes esame neplanuoti netyčiukai.

😀 netyciukai :D, jei netyciukai, su tikimybe atsirasti, tai is idejos, mes netycia, galim atsirasti ir 2 kart mazdaug ten pat( pvz pas tevus ir pas kaimynus) , kodel ne, kas tam trukdo? tikimybe mazesne bet imanoma :D, ir koks tada bus tavo dvejybes pasaulio pajautimas, pabandyk isivaizduot ar pavyks? Pvz vienas dar penkiametis o kitas jau senolis (nes vienu akimirksniu gimt, turbut jau butu persunku ir laimes kudikiam)

TinSoldier2014-01-23 21:42

kiskis rašė:

TinSoldier rašė:O mes esame neplanuoti netyčiukai.

😀 netyciukai :D, jei netyciukai, su tikimybe atsirasti, tai is idejos, mes netycia, galim atsirasti ir 2 kart mazdaug ten pat( pvz pas tevus ir pas kaimynus) , kodel ne, kas tam trukdo? tikimybe mazesne bet imanoma :D, ir koks tada bus tavo dvejybes pasaulio pajautimas, pabandyk isivaizduot ar pavyks? Pvz vienas dar penkiametis o kitas jau senolis (nes vienu akimirksniu gimt, turbut jau butu persunku ir laimes kudikiam)

Na, kad 2 kartus atsirastų tas pats dalykas, reikia, kad 2 kartus susiformuotų lygiai tos pačios sąlygos. Kosmologijoje tai yra įmanoma, nes Visata yra homogeniška. Joje dažnai tie patys reiškiniai pasikartoja.

Vis dėl to, socialinis gyvenimas beveik neįmanomas, kad būtų toks pat skirtingose situacijose. Taigi, tokia pati asmenybė 2 kartus vienodai susiformuoti nemanau, kad gali. Nes kiekvienas išgirstas žodis jau keis asmenybę.

O, kalbant apie biologinį "vienodumą", čia jau daugiau galimybių. Na, ir vyksta tokie reiškiniai. Gal ne pas kaimynus ir tėvus, gal didesniu atstumu, bet vis tiek:

http://imgur.com/gallery/5fCmN

a.t.sielis2014-01-23 21:42
Na, sakydamas "prasmingi reiškiniai", turėjau galvoje, su kažkokia tvarka, harmonija, pastovumu, protingumu. Pvz. važiuojantis gatve automobilis yra prasmingas reiškinys – išdėliota funkcionali komplektacija, gamyba vyko ne chaotiškai, bet tikslingai, vairuotojas užpylė kuro, ir važiuoja kažkokia nuoseklia kryptimi, gatvės irgi ne atsitiktinai atsiradusios.

Taip galima pažiūrėti ir į visą Žemės biosistemą, bei ją maitinančią Saulę. Peizažas, kaip viskas Žemėje susidėlioję, įskaitant žmonių gyvenamus namus – prasmingas reiškinys.

Čia net nereikia logikos, yra aukštesnis suvokimas, "šeštasis jausmas"; pažiūrim ir suvokiam:

Jūsų egzistavimo tikimybė – paveikslėlis 2

kiskis2014-01-23 22:28

TinSoldier rašė:Vis dėl to, socialinis gyvenimas beveik neįmanomas, kad būtų toks pat skirtingose situacijose. Taigi, tokia pati asmenybė 2 kartus vienodai susiformuoti nemanau, kad gali. Nes kiekvienas išgirstas žodis jau keis asmenybę.

O, kalbant apie biologinį "vienodumą", čia jau daugiau galimybių. Na, ir vyksta tokie reiškiniai. Gal ne pas kaimynus ir tėvus, gal didesniu atstumu, bet vis tiek:

http://imgur.com/gallery/5fCmN

Nepamirsk , kad tu nejokia ne asmenybe, nes tu buvai ir vaikystej ir dabar vis tas pats tu, nors ir zodziai isgirsti ir kunelis visai kiti. Taigi neissisukinek yra tikimybe atsirast 2 kart , jei yra tikimybe atsirast 1 kart.

a.t.sielis2014-01-23 22:37
Okamo skustuvo principas: per daug sudėtingus išvedžiojimus ir visatos masto samokslo teorijas atmetame 😀
a.t.sielis2014-01-24 13:38
Begalinėje visatų aibėje, su begaliniais įvykių ištekliais, yra labai maža tikimybė, kad aš ne gimiau, bet atsitiktinai iš susitelkusių atomų susiformavau. Va, atomai susitelkė, by chance, ir sudarė visą mano organizmą, su visais kaulais, raumenimis, organais, oda, DNR ir t.t.

Na ir va toks argumentas, įrodantis kad taip ir yra: kadangi aš egzistuoju, ta maža tikimybė matomai išsipildė.

kiskis2014-01-24 13:53

a.t.sielis rašė:Begalinėje visatų aibėje, su begaliniais įvykių ištekliais, yra labai maža tikimybė, kad aš ne gimiau, bet atsitiktinai iš susitelkusių atomų susiformavau. Va, atomai susitelkė, by chance, ir sudarė visą mano organizmą, su visais kaulais, raumenimis, organais, oda, DNR ir t.t.

Na ir va toks argumentas, įrodantis kad taip ir yra: kadangi aš egzistuoju, ta maža tikimybė matomai išsipildė.

Pats laikas uzgiedot aleliuja!!! Nes kas trukdo ta begaline aibe padvigubint, patrigubint ir pagaliau uzeme kvapa…. pabegalibibin (atsiprasau), taigi mes irgi kartu pasibegalibibinom!!!! Valio draugai!!! mes apzini ir begalibibingi 😀

TinSoldier2014-01-24 14:15

a.t.sielis rašė:Begalinėje visatų aibėje, su begaliniais įvykių ištekliais, yra labai maža tikimybė, kad aš ne gimiau, bet atsitiktinai iš susitelkusių atomų susiformavau. Va, atomai susitelkė, by chance, ir sudarė visą mano organizmą, su visais kaulais, raumenimis, organais, oda, DNR ir t.t.

Na ir va toks argumentas, įrodantis kad taip ir yra: kadangi aš egzistuoju, ta maža tikimybė matomai išsipildė.

Kažką čia sumalei.

Natūrali atranka ir evoliucija sudarė tavo organizmą su kaulais, raumenimis, organais, oda ir DNR.
Ta jėga akla ir nevedama, bet sakyti, kad vien atsitiktinumas – visiškai klaidinga.

Daugybė tokio tipo argumentų kyla iš to, kad pasigriebama kokios nors mokslinės teorijos nuotrupa, ir tuomet bandoma ją pritaikyti ABSOLIUČIAI VISKAM. Taip neveikia. Ir tai rodo visišką nepasidomėjimą tomis teorijomis 🙂

a.t.sielis2014-01-24 14:19
Nieko nesumaliau, tiesiog su humoru aptariu tą argumentacijos sistemą: "maža tikimybė" + įvykęs faktas = tas faktas įvyko per tą konkretų tikimybinį procesą.
kiskis2014-01-24 14:22

TinSoldier rašė:Kažką čia sumalei.

Daugybė tokio tipo argumentų kyla iš to, kad pasigriebama kokios nors mokslinės teorijos nuotrupa, ir tuomet bandoma ją pritaikyti ABSOLIUČIAI VISKAM. Taip neveikia. Ir tai rodo visišką nepasidomėjimą tomis teorijomis 🙂

Paskutinis ir kieciausias, neatriamemas  argumentas, pasiust pasnekovus svelniai nax..j , tiksliau mokytis 😀

a.t.sielis2014-01-24 14:29
Kai tos teorijos turės tikrai realią paaiškinamąją galią, ir faktinius įrodymus, tada į jas labiau dėmesį atkreipsiu. O kol kas – kaip nestudijuoju Dekarto, Kanto, ir gausybės kitų logiškai išvestų minties sistemų (visgi, laikas ne begalinis, atsirenki pagal aktualumą), taip nematau prasmės daug pasitikėjimo kredito ir daug laiko bei dėmesio skirti teorijoms apie tai, "kaip galėtų išsivystyti gyvybė natūraliu gamtamoskliniu "racionaliu" būdu". Kai jos patobulės, tikiu, bus įdomesnės, ir manau, tas laikas galbūt visai ir netoli.

Darvinas žinojo nedaug, šiuolaikiniai evoliucionistai žino nedaug, tikiuosi, jų žinių kraitis padidės, ir tada jau pažiūrėsim.

TinSoldier2014-01-24 14:37
Dabar jau neturiu laiko atsakinėti, gal tik vasarį grįšiu prie forumo.
Tai, labai tikiuosi, kad kas nors kitas pakeis mane šitoje diskusijoje 🙂
kiskis2014-01-24 14:43
Tikimes, kad grisi ir ka idomesnio sugalvosi.
TinSoldier2014-01-24 14:45

kiskis rašė:Tikimes, kad grisi ir ka idomesnio sugalvosi.

Na, iš jūsų pusės argumentas, kad maža tikimybė nebėra tikimybė, ir neturi šansų įvykti… nes ji yra maža… irgi nėra pats stipriausias ir įdomiausias… 😀

P.S. Asmenybės labai keičiasi metams bėgant. Dar šitą norėjau paprieštarauti trumpai, ką prieš tai rašei. Tu tikrai nesi toks pat, koks būdamas vaikas.

kiskis2014-01-24 14:49

TinSoldier rašė:P.S. Asmenybės labai keičiasi metams bėgant. Dar šitą norėjau paprieštarauti trumpai, ką prieš tai rašei. Tu tikrai nesi toks pat, koks būdamas vaikas.

As rasiau ne toks pat o tas pats.