Kukas2 rašė:Jei esi agnostikas, tai reiskia, kad tavo smegenys funcionuoja pagal paskirti 😀
Agnosticizmo sąvoka, kaip ir daugelis kitų filosofinių sąvokų, „interpretuojama“ įvairiai, ir vienaip ar kitai yra „įsipaišiusi“ į nemažai filosofinių sistemų, pvz., agnosticizmas turi sąlyčio taškų ir su idealizmu, ir su pozityvizmu, t.y., su iš principo neturinčiomis nieko bendro filosofinėmis teorijomis. Toks „neapibrėžtumas“ yra viena iš filosofijos bėdų, sukelianti daug nesusipratimų, kas, savo ruožtu, labai pakerta filosofijos kaip mokslo autoritetą. 😉
Mūsuose iš esmės kalba sukasi tik apie vieną agnosticizmo aspektą – Dievą, o tai toli gražu ne viskas, kas telpa anosticizmo sąvokoje.
Iš Wikipedijos (lietuviškos)
Agnosticizmas – pažinimo teorijos kryptis, neigianti galimybę pažinti objektyvią tikrovę
Štai sąlyčio taškas su idealizmu – „radikalus“ idealizmas apskritai neigia „objektyvią tikrovę“, ir „atsakymų“ ieško ne tikrovėje, o sąmonėje.
„Paliečiamas“ ir pozityvizmas – savo jutimais žmogus gali atrasti tik priežastinius ir/ar loginius ryšius tarp tikrovės objektų, bet pačių „objektų savaime“ mus pažinti nelemta – jie „suvokiami“ tik subjektyviai ("idealiai"), t.y., tikrovės objektai yra „tik tokie“, kokius pojūčių pagrindu "sukuria" sąmonė.
O jutimų – be gyvybės – gamtoje neegzistuoja.
Atrodo nuvairavau į kantizmą, bet bala nematė… 😉
Kol kas apie Dievą nė žodžio.
Agnosticizmo formos yra įvairios. Kai kuriais atvejais agnostikas neneigia dievo, net tvirtina, jog turi egzistuoti transcendentinė būtis, kuri tačiau nei pati negali apsireikšti, nei kas kitas negali ką nors apie ją pasakyti. Kitais atvejais agnostikas visai nekalba apie dievo buvimą, nes esą neįmanoma to įrodyti, vadinasi, nei teigti, nei neigti.
Agnosticizmas kartais gali imtis tam tikrų dievo paieškų, bet lygiai taip pat būti jam abejingas, vengti klausimo apie galutinę tikrovę ir pasižymėti sąžinės nejautrumu. Agnosticizmas iš dalies sutampa su praktiniu ateizmu.
Parodomas paradoksalus „šuolis“ nuo nepažinios „objektyvios tikrovės“ prie „dėl įrodymų stokos“ neegzistuojančio Dievo, kas savaime yra prastas sofizmo pavyzdys – wikipedinis „apibrėžimas“ automatiškai praranda loginį pagrindą.
Kas seka iš tokio, atsiprašant, „apibrėžimo“? Viena, objektyvios tikrovės pažinti neįmanoma (jos gal net nėra), o antra – agnosticizmas yra "bent iš dalies praktinis ateizmas".
Išvada absurdiška – kaip neigiantis tikrovės pažinimo galimybę subjektas (manau sutiksit, kad ne materialistas-ateistas), turi įžūlumo reikalauti Dievo egzistavimo „įrodymo“. Asmeniškai tokį tipą aš pasiųsčiau, kaip sako J.E., į NATO… 🙂
Va taip ir gaunasi painiava.
„Sąžinės nejautrumo“ ryšį su agnosticizmu apeisiu, nes… tai verta atskiros temos. 😉
Iš „Idėjų žodyno“
Agnosticizmas – tikėjimas, kad negalima įrodyti, jog dievas yra, ir žmogus negali pažinti daiktų esmės, esančios už natūralių reiškinių ribų.
Čia jau kita kalba – negali pažinti (įrodyti/paneigti) to, kas yra „už natūralių reiškinių ribos“, t.y., nepatirtinių dalykų.
Iš esmės tai pozityvizmas, kuris apskritai yra mokslo „filosofijos“ stuburas, ir pagrindinis šios filosofinės sistemos principas yra empirizmas.
Be abejo pozityvizmas kaip ir daugelis filosofinių teorijų turi tam tikrų, bet manau išsprendžiamų prieštaravimų, todėl apskritai yra nuosekli ir logiška sistema.
Vienas iš esminių pozityvizmo teiginių yra elegantiškas L. Wittgenstein‘o „Dievas neatsiveria pasaulyje“, kas atspindi antimetafizinę šios sistemos nuostatą. Ji ir išprovokuoja „minkštojo ateizmo“, „ateizmo be kiaušų“ ir panašius epitetus, bet jie toli gražu nesumenkina nei pozityvizmo nuoseklumo, nei logiškumo.
Galima nekreipti dėmesio – tai tik daugiau ar mažiau vykę „popsiniai" išsireiškimai. 😉
a.t.sielis rašė:why to be so strong about anything?
Diskusijose nalaikyčiau savęs itin „strong“ – kadangi dažniausiai tenka diskutuoti metafiziniais klausimais (pozityvistas metafizikos klausimais geriau patyli), stengiuosi tik atkreipti oponento dėmesį į loginius prieštaravimus, argumentuojant vieną ar kitą vos ne „beapeliacinį“ teiginį.
Aišku, „išlaikyti toną“ pavyksta toli gražu ne visada, o nusišneku dar dažniau. 🙂
Iš kitos pusės, tenka pripažinti, kad forumo įtakotas kiek "patikslinau" L.W teiginį, perkfalifikavęs jį į „indukcinį“, kas, mano galva, yra logiškai korektiškiau. 😉
„Antrašte“ pasirinkau Kuko2 pasisakymą apie anosticizmą.
Pasisakymas trumpas, bet intriguojantis. Mįslingas ir daugiaprasmis pasisakymas. Daugiaprasmis kaip agnosticizmas… 😉