Galbūt ir jums yra tekę susidurti su žmogumi, kuris, atrodo, elgiasi keistai ir vadovaujasi tik jam pačiam suprantama logika. Tačiau po kiek laiko jums staiga prašviesėja akyse ir suvokiate, jog tas keistuolis yra tikras išminčius.
Universitete esu lankiusi tokio keistuolio dėstytojo paskaitas. Kartą prieš paskaitą jis paprašė studentų perstatyti visus suolus ir kėdes kita kryptimi – į langus. Kadangi jau buvome patyrę dėstytojo keistumų, ėmėme stumdyti stalus kreivai šypsodamiesi ir murmėdami „kas čia dabar per nesąmonė". Tik paskaitai įpusėjus supratome dėstytojo sumanymą: už lango leidosi saulė ir mes, besiklausydami paskaitos, galėjome stebėti nuostabų saulėlydį, laipsnišką pasaulio grimzdimą tamson. Dėstytojo žodžiai lengvai pasiekė paaštrėjusį mūsų suvokimą. Paskaita baigėsi visiškoje tamsoje – taip ir likome neįjungę dirbtinio apšvietimo. Visa tai įstrigo giliai atmintin.
Jei ir jums teko patirti panašių išgyvenimų, vadinasi jums pasisekė – susidūrėte su išmintingo kvailio archetipo apraiška gyvame žmoguje.
Archetipas
Išmintis ir kvailumas – tai dvi priešybės, antonimai. Tačiau, žinia, išmintis mėgsta paradoksus. Štai kodėl ji gali pasirodyti prisidengusi tariamu kvailumu. Tariamu, nes toks jis yra tik iš pirmo žvilgsnio.
Gelmių psichologija kalba apie išmintingojo kvailio archetipo egzistavimą. Ką tai reiškia? Pasirodo, kad išmintingas kvailys – universalus fenomenas. Išmintingą kvailį rasime daugelio kultūrų istorijoje, mituose, pasakose, tai dažnas romanų herojus ir filmų personažas. Jį kartais sutinkame sapnuose, o, pasitaiko, ir realiame gyvenime. Išmintingasis kvailys ne visada pasirodo žmogiškuoju pavidalu. Tarkime, indėnų mitologijoje jis pasirodo kaip kojotas arba erelis, o kinų – kaip beždžionė. Vakarų kultūroje išmintingą kvailį dažniausiai regime juokdario, burtininko ar kaimo kvailelio pavidalu. Panagrinėkime juos išsamiau.
Pavidalai
Kvailelis Ivanuška
Pasakose išmintingas kvailys dažnai pasirodo kaip eilinis žmogus, galbūt net silpniausias ir kvailiausias šeimoje. Norint gauti princesės ranką, reikia nugalėti drakoną. Tokiose situacijose, kaip visi žinome, laimi ne drąsus ir protingas karžygys, o eilinis jaunuolis, žmonių netgi laikomas kvaileliu. Jis drakoną ir sunkumus įveikia ne kietakaktiškai su jais kovodamas, o savo autentišku naivumo ir gudrumo deriniu. Jis apgauna drakoną, derisi su juo, užburia jį arba elgiasi natūraliai, intuityviai, kas drakonui būna ypač netikėta. Būtent toks žaismingas sunkumų įveikimo kelias pasakose dažnai vaizduojamas kaip teisingiausias.
Rūmų juokdarys
Ypač dažnai išmintingasis kvailys pasirodo juokdario (šiandien sakytume „komiko") pavidalu. Juokdariai lydi karalius ne tik pasakose, jie egzistavo iš tikrųjų ir per savo tariamai paviršutinišką pokštavimą kritiškai pašiepdavo neišmintingus sprendimus, neleisdavo karaliams susireikšminti.
Juokdariui galioja visai kitokios taisyklės nei likusiai visuomenei: jis gali šaipytis iš pačių rimčiausių dalykų, nesilaikyti įprastų moralės ir etikos normų. Iš juokdario juokiamasi, nes jis sugeba pasišaipyti iš savęs, tačiau būtent juokdarys dažnai būna tikrasis karaliaus patarėjas. Juokdario juokai daugiaprasmiai – atrodo lėkšti, bet žvelgiant giliau pasimato rimti dalykai. Tūlas net nepajunta, kaip lengvabūdiškas juokas virsta juoku pro ašaras. Tai todėl, kad juokdarys išsako karčią tiesą – tokią, kurios žmogus nemato ir / ar nenori matyti. Jis juokiasi iš gyvenimo komiškumo ir kartu atskleidžia jo tragizmą.
Panašią funkciją atlieka ir komikai. Charlie Chaplinas – puikus išmintingojo kvailio pavyzdys.
Vaikas
Išmintingas kvailys kartais pasirodo kaip žmogus, turintis vaikišką skaidrų suvokimą. Jis mato tiesas, kurių mes esame išmokę nepastebėti, nes laikome kvailystėmis. Antra vertus, mūsų stipriai sureikšmintos tiesos išmintingam kvailiui gali atrodyti kvailos ir juokingos.
Išmintingas kvailys vaikas yra spontaniškas, jis gyvena čia ir dabar. Jį lengvai patraukia ir sužavi labai paprasti, kasdieniški dalykai. Iš pažiūros jis naivus, tačiau už to naivumo slypi skaidri neracionalizuota tiesa. Mikė Pūkuotukas – puikus išmintingo kvailelio pavyzdys. Kitas pavyzdys – Tomo Hankso įkūnytas Forresto Gumpo personažas.
Vaikiškas išmintingas kvailys yra betarpiškas. Jis nevynioja į vatą savo minčių ir jausmų. Jis labai sąžiningas, jautrus ir taurus. Dėl šių savybių jam gali tekti daug kentėti kaip F. Dostojevskio kūrinio„Idiotas" pagrindiniam personažui Myškinui.
Burtininkas filosofas
Graikų mitologijoje minimas išmintingas kvailys Hermis. Jis yra tarpininkas tarp dievų ir žmonių pasaulių. Tai pusiau žemiška, pusiau dieviška būtybė. Hermis pasirodo ir kaip puikus pokštininkas, vagių globėjas, ir kaip didis filosofas, išminties sergėtojas. Hermis pilnas priešybių, jis nenuspėjamas ir nepagaunamas – kaip gyvsidabris. Žinia, romėniškas Hermio atitikmuo yra Merkurijus (šis žodis reiškia gyvsidabrį). Ne veltui alchemikai gyvsidabrį tapatina su Hermiu. Gyvsidabris alchemijoje – tai visa jungianti medžiaga. Merkurijus (Hermis, gyvsidabris) yra tarpininkas, žinių nešėjas, slaptos išminties sergėtojas.
Be abejo, Hermis – toli gražu ne vienintelis išmintingo kvailio burtininko pavyzdys. Toks buvo ir Merlinas, ir gražioji Šachrazada, ir daugelis kitų. Burtininkas pučia miglą, kuria iliuzijas tam, kad mes išmoktume tas iliuzijas perprasti, o išmokę įstengtume išsklaidyti ir savo iliuzijas. Kita vertus, burtininkas suvokia, kad visas gyvenimas yra iliuzija, ir tuo sąmoningai mėgaujasi.
Paradokso galia
Išmintingas kvailys nuo kitų žmonių skiriasi tuo, jog dažnai kalba paradoksais. Kodėl? Žmogaus protas nepajėgia paradokso „perkąsti", todėl stabdoma įprasta mąstymo eiga, mobilizuojamas dėmesys ir tarsi sakoma: „Kaipgi taip? Negali būti!" Paradoksas priverčia žmogų nebemąstyti konformistiškai, suabejoti nusistovėjusiomis tiesomis, dar kartą patikrinti įsitikinimus ir pažvelgti į tam tikrą situaciją naujai. Kaip rašytojas Donaldas Kajokas sako, „paradoksai geba sugėdyti protą, priverčia jį nesikišti sprendžiant klausimus, kuriuos išspręsti jis bejėgis".
Štai kodėl paradoksų kalbą naudoja įvairių konfesijų dvasiniai mokytojai. Jie irgi veikia kaip išmintingi kvailiai. Dzen meistras savo mokinio klausia, kaip skambąs vieno delno suplojimas. Šokantis dervišas sufijus valandų valandas sukasi ratu ir staiga prabyla eilėmis. Pagaliau, argi Kristus nesielgia kaip išmintingas kvailys, kai pas jį atveda paleistuvę, kurią įstatymas liepia užmėtyti akmenimis? Iš pradžių jis lyg vaikas kažką rašinėja smėlyje, o paskui ištaria žmogaus prigimties paradoksą iliustruojančius žodžius: „Kas be kaltės tegul pirmas meta į ją akmenį."
Išmintingas kvailys įprastą minčių eigą gali sustabdyti nebyliai – tiesiog sukurti siurrealistinę situaciją, keistumo, magijos ir nuostabos išgyvenimą, kuris liudininkams leis patirti tam tikrą pakitusią sąmonės būseną, tiksliau sakant, šviežiai mąstyti. Staiga žmogus suvokia, kad juoda – ne juoda, balta – ne balta. Jam atsiveria iki šiol nematyta realybė. Už tariamos tiesos jis išvysta besislepiantį melą, už tariamos kvailystės – akivaizdžią tiesą, o pasaulį pamato ryškesnėmis spalvomis.
Vidinis juokdarys
„Kaip viršuje, taip ir apačioje; ir kaip apačioje, taip ir viršuje", – teigia viena iš hermetinės filosofijos tiesų. Išmintingas kvailys nepasirodytų pasakose, mituose ir sapnuose, jei jis negyventų kiekvieno iš mūsų viduje.
Vidinis juokdarys dažniausiai prabyla tada, kai gyvenimas teka ramia vaga, viskas sudėliota į lentynėles, tačiau tikroji savasties tėkmė sustojusi, vanduo užsistovėjęs. Tuomet vidinis juokdarys tuos vandenis ima ir sumaišo: tai, žiūrėk, pakiša mintį mesti gerai apmokamą darbą, pasiūlo atsisakyti suplanuotos karjeros ir imtis veiklos, kuri aplinkiniams atrodo esanti ne itin vertinga, priverčia suabejoti taip ilgai siekto tikslo verte. Tai jis parodo mums savo pačių karikatūrą, kai per daug susireikšminame, tai jis prabyla sąžinės balsu, įkvepiančios mūzos lūpomis. Sunkesniais atvejais jam tenka mums kaip reikiant įspirti, nes tik taip pajėgia mus pažadinti iš vidinio sąstingio.
Vidinis juokdarys visa jėga reiškiasi atėjus permainų laikui. Kai pernelyg pasitikime savimi, vidinis juokdarys kyšteli mums koją, tačiau kai manome negalintys net vaikščioti, jis pasišauna išmokyti mus šokti.
Išmintingi kvailiai tarp mūsų
Sakoma, kad Hermis iki šiol kartkartėmis pasirodo tarp žmonių. Jis atvyksta į kaimą ar miestą kaip prašalaitis ir trumpam apsistoja. Niekas nesupranta, kas jis toks. Jis įsitraukia į bendruomenės gyvenimą, tačiau elgiasi neįprastai, todėl dažnai sulaukia gyventojų smerkimo, pajuokos. Jis duoda žmonėms pamokas, bet šie jų nesupranta ir neįvertina. Ir tik tada, kai jis pasitraukia iš kaimo, dažniausiai labai netikėtai, žmonės staiga suvokia, kokio nepaprasto žmogus būta, tikro išminčiaus.
O gal iš tikrųjų išmintingas kvailys ne toks jau retas svečias mūsų kasdienybėje? Gal mes jį ne visada atpažįstame arba nenorime atpažinti? Sutikite, nejauku sau pripažinti, kad taip kruopščiai puoselėtas išmoktų „tiesų" bagažas tėra vienas iš spalvotų stikliukų milžiniškame gyvenimo kaleidoskope. Užtenka kaleidoskopui vos vos krustelėti, kad pamatytume kitokį ornamentą, visai nepanašų į prieš tai matytąjį.
Jei laikysimės įsikibę to vieno stikliuko, taip ir nepamatysime viso ornamento sudėtingumo,, taip ir nesuvoksime, kaip meistriškai gyvenimo kaleidoskopą suka nematoma ranka.
Kvailių gildija
„Kvailių gildija – tai Kalifornijoje įsikūrusi dezorganizacija, kurią sudaro žmonės, simpatizuojantys kvailio filosofiniam, dvasiniam ir meniniam požiūriui" – tokį apibrėžimą pateikia pati Kvailių gildija.
Pagrindinė Kvailių gildijos veikla – tai puotų organizavimas, kurios vyksta tris kartus per metus Los Andžele. Kvailių gildijos nariu gali tapti visi, kas laiko save kvailiu – tai reiškia, jog yra ne konformistas, pripažįsta tiesą per juoką, išmintį per žaidimą ir burtus per meną. Daugumą Kvailių gildijos narių sudaro šokėjai, aktoriai, akrobatai, klounai, dailininkai, visokio kitokio plauko atlikėjai arba tiesiog ekscentrikai.
Kvailių gildija neturi jokios konstitucijos ar taisyklių, jokios tapimo jos nariu procedūros. Jei manai, kad esi kvailys, tai esi jos narys. Kvailių gildija turi tradicijas, kurios nuolatos keičiasi.
Gildijos moto – In Risu Veritas, o tai reiškia „tiesa yra juokas".
www.asirpsichologija.lt


