Šiaip, manau reiktų skirti du dalykus, kurie jokiais būdais netapatūs:
1.intraversiją, kaip žmogaus nukreiptumą į vidų
2. neišvystytus bendravimo įgūdžius ir bendravimo baimę
Pirmą dalyką laikyčiau vertingu. Kokia prasmė būti orientuotam į išorinius dalykus? Sure, žmogus yra savo laimės kalvis, ir ta laimė slypi ne kur kitur o viduje.Turint išvystytą vidinį dvasinį gyvenimą, galimos gražios interakcijos tuo pagrindu su išoriniu pasauliu.
Antras, na, nėra ką daug pasakyt. Kartais tai lemia situacija, kartais žmogaus apsileidimas. Pvz. bendravimo baimė yra normali, jeigu žmogus yra supamas prastai bendraujančių, blogiečių. Jeigu nėra geros draugijos, kokių būdu išsivystys bendravimo įgūdžiai? Bet baimė, neišprusimas greičiausiai nurodo į pačio žmogaus trūkumus.
O paveikslas iš nuorodos, kur aprašoma kaip bendrauti su intravertais, viena įdomi mintis, kad intravertas bendraudamas duoda energiją, todėl nenorėdamas jos prarasti, riboja bendravimą.
Šiaip asmeniškai susiduriu su šiuo dalyku, kai daug kalbuosi su kuo, prarandu labai daug energijos. Beje, ir laiko negailiu geram pašnekovui, tai gali iš tikro ilgai užtrukti. Kame problema? Šiaip aš negalvoju, kad kažką labai vertingo dovanočiau kitam bendraudamas, galbūt tą energijos praradimą sąlygoja intensyvi protinė veikla ir per didelis "investavimas" į bendravimą, kitaip sakant, per dideli lūkesčiai. Galbūt tai panašu į situaciją, kai žmogus mažai valgo, ir staiga persivalgo, skrandžiui ne kas tada.
Ir 3 dalyką reiktų pridėti: tiesiog nepripratimas bendrauti. Neįsivažiavimas. Kiekvienas dalykas, kiekvienas užsiėmimas turi tam tikrą krūvį, ir kad jį pavežti, reikia šiokios tokios jėgos, treniruotumo. Pirmą dieną atėjęs į darbą, gali smarkiai pavargti, bet jeigu dirbi metus, tada įvykusi adaptacija, ir dirbasi lengviau. Taip ir su intravertų bendravimu – gali būti, kad jų "raumenys" šitoje srityje kiek silpnoki, tais atvejais, kai veikia ir antras faktorius. Bet šiaip, skaitau, normalus intravertas turėtų būti labai efektyviai ir gerai bendraujantis, jį nuo kitų žmonių skiria ne bendravimo stoka, bet kad jis visada orientuotas į vidines vertybes.
