Manau, Intelligent Design nėra gamtamokslis. Tai tam tikra nauja mokslo rūšis, kokios iki šiol nebuvo. Ši mokslo kryptis išeina už metodologinio natūralizmo principo ribų
Spoileris
Natūralizmas filosofijoje gali reikšti du kiek skirtingus dalykus:
Ontologinis natūralizmas yra filosofinė pozicija, kad visus reiškinius galima paaiškinti remiantis gamtos dėsniais.
Metodologinis natūralizmas yra nuomonė, kad mokslui yra naudinga aiškinti reiškinius tik gamtos dėsniais.
Natūralizmo rūšys
Ontologiniu arba metafiziniu natūralizmu laikoma pozicija, kad "Gamta yra viskas, kas egzistuoja ir visos pagrindinės tiesos yra gamtos tiesos. " Kitaip tariant, ontologiniai natūralistai mano, kad nieko antgamtiško neegzistuoja.
Daug šiuolaikinių mokslo filosofų naudoja terminą metodologinis natūralizmas arba mokslinis natūralizmas kalbėdami apie metodologinę prielaidą, kad reiškinių aiškinimas yra praktiškas tik tada, kai iškeliamos hipotezes apie natūralias priežastis (pvz., keisti reiškiniai aiškinami specifiniais mechanizmais, o ne neapibrėžtais stebuklais ar antgamtiniais reiškiniais). Kitais žodžiais, metodologinis natūralizmas yra nuomonė, kad mokslinis metodas (kelti hipotezes, testuoti ir kartoti) yra vienintelis efektyvus būdas tirti realybę. Bet metodologinis natūralizmas, priešingai nei ontologinis, neteigia, kad antgamtiškos galios neegzistuoja. Neteigia ir kad egzistuoja.
http://lt.wikipedia.org/wiki/Natūralizmas_(filosofija)
, todėl nėra gamtamokslis, nors ir tyrinėja gamtinius procesus. Tai alternatyvus priėjimas. Gamtamokslis (natural science) siekia paaiškinti stebimus reiškinius tik per gamtos dėsnius, energijas ir t.t. Tuo tarpu jeigu keliama hipotezė apie kuriantį protą, tai jau kalba eina ne apie nemąstančius gamtos dėsnius, bet apie aukštesnio pobūdžio egzistencijas.
Esu rašęs:
http://news.nationalgeographic.com/news/2005/04/0427_050427_intelligent_design_2.html
The intelligent-design movement, Miller said, seeks to allow a non-natural explanation into science. "By altering the definition of science, they seek a playing field where the supernatural can have scientific meaning."
Numbers, the science historian, said doing so would be disastrous for science education. "The heart of scientific enterprise is to try to solve these problems naturally, not just say, OK, this is intelligently designed, so we're giving up."
Va kas tas "natural"? "Gamtinis-antgamtinis" (natural-supernatural) – yra tokia perskyra.
Pvz. trauka tarp subatominių dalelių arba trauka tarp dangaus kūnų, kuri sąlygoja sukimąsi orbitoje, būtų laikoma gamtiniu dalyku, natural. Tai pastovus, negyvas, pamatuojamas dalykas.
Tai mokslas apsibrėžia, kad jis tiria tik tokius dalykus? Išeina taip, ką gali pamatuoti pastoviu būdu. Pvz. antgamtiško poveikio negali pamatuoti, nes jis įsikiša į pastovius dėsnius ir yra vienkartinis. Apskritai, ko negali pamatuoti, užčiuopti, to negali ir tirti, kaip pastovaus objekto.
Kiek liečia evoliucijos teoriją, gaunasi toks įdomus ratas:
1. Prielaida, kad gyvybės įvairovę sukuria "gamtinės", negyvos, matuojamos jėgos
2. hipotezės apie evoliucijos mechanizmus
3. teorija
Kaip matyt iš citatos, jie prieštarauja tokiam įvykių posūkiui:
4. Stebėjimas, tyrimas
5. Išvada, kad "gamtinės" priežastys negali paaiškinti vaizdelio.
Ratas uždaromas tuo, kad pirminė prielaida paneigiama. Kitaip sakant, gyvybės įvairovės problema atsiduria kitame lauke, negu apibrėžia toks "natural science".
Man čia viskas logiška. Pats toks natural science mokslas apsibrėžia, kad tiria tik pamatuojamus ir pastovius objektiškus dalykus. Tada, daro perskyrą, kad "antgamtiniai" dalykai nėra jo tyrimo objektas. Bando paaiškinti gyvybės atsiradimą ir įvairovę savo "natural causes". Bet yra kažkur sveiko proto riba nustatyti, ar toks bandymas yra vykęs ar ne. Intelligent design išvados kaip tik ir rodo, kad laikas pasiduoti ir pripažinti, kad čia yra ne gamtinis bet antgamtinis dalykas. Taigi, tai pasidaro ne "natural science" tyrimo objektas.
Kitas platesnis pastebėjimas būtų toks: "natural science" tiriami dalykai – kas juos palaiko? Pvz. subatominių dalelių tarpusavio trauka, arba dangaus kūnų tarpusavio gravitacija? Plankas taip sako:
„Kaip fizikas, taigi žmogus, kuris visą savo gyvenimą tarnavo blaiviam mokslui ir materijos tyrimui, aš tikriausiai nebūsiu įtariamas ir palaikomas naiviu svajotoju. Po visų atomo tyrinėjimų aš noriu pasakyti štai ką: materija neegzistuoja pati iš savęs. Bet kokia materija atsiranda ir egzistuoja tik dėka tos jėgos, kuri priverčia judėti elementariąsias dalelytes ir išlaiko jas vienoje mažytėje atomo sistemoje. Tačiau kadangi visoje Visatoje nėra protingos nei amžinos jėgos, – žmonijai niekada nepavykdavo atrasti karštai trokštamo perpetuum mobile (amžinojo variklio), – todėl už tos jėgos mes turime pripažinti esant sąmoningą mąstančią dvasią. Toji dvasia yra bet kokios materijos pirminė priežastis. Reali, tikra ir tikroviška yra ne ta matomoji laikinoji materija, tikra yra nematomoji – nemirtingoji Dvasia."
Natural science ribos prasideda ten, kur jie gali matuoti jėgas, kurias palaiko nepamatuojamos jėgos, ir baigiasi ten, kur jie negali pamatuoti. Bet yra ir kitokios mokslo rūšys: pavyzdžiui, social science sistemingai nagrinėja žmonių veiklą, visuomenę, o bet kuri visuomenė yra laike nepasikartojantis reiškinys. Turės atsirasti ir kitokio pobūdžio mokslas, sistemingai nagrinėjantis aukštesnio lygmens reiškinius, su supratimu, kad negyvus, matuojamus dalykus palaiko gyva, antgamtinė jėga. Intelligent Design yra kaip tik viena iš tokio naujo pobūdžio mokslo krypčių. Tai nėra natural science, bet mišrus: natural+supernatural.
O kas nustatė tą dogmą, kad mokslas turi apsiriboti natural ir kitko nematyti ir nežinoti – nežinau.
Jeigu gamtamokslis apsibrėžia, kad matuoja ir tiria tik "gamtinius (natural) reiškinius", turėdamas galvoje fizinę sferą, turinčius tokius bruožus kaip pastovumas-tolydumas (nėra taip, kad vieną dieną gravitacija veikia, o kitą dieną ne, o intelektualus veikėjas gali veikti arba neveikti nekartojamu, nepastoviu būdu ir neprognozuojamai), tada ir "intelligent design" (jeigu sakom, kad "matosi, kažkas intelektualus dalyvavo gyvybės reiškinyje, bet nežinom, kas") nepatenka į tokią gamtamokslio apibrėžtį. Taigi, sakyčiau, kad "intelligent design" ir kitos teorijos, įtraukiančios intelekto/proto lygmens nagrinėjimą iš ne-fizinių pozicijų, yra naujo tipo mokslas (jeigu niekas nesigviešia į žodžio "mokslas" monopolį, kitu atveju, galima kitą įvardijimą sugalvoti vietoje "mokslas"), ir kitas dalykas nei gamtamokslis, taigi, nėra ko labai peštis gamtamoksliui su šitu mokslu – skirtingi tipai, skirtingos kategorijos.
Intelligent design pagrindimas yra sudėtingų sistemų, nesiorganizuojančių spontaniškai, reikalaujančių intelektualaus veikėjo dalyvavimo, egzistavimas. Jeigu kada bus išsamiai ištirta gyvų organizmų struktūra iki ląstelės ir genetinio mechanizmo tikslumo, tada pagrindimo bus dar daugiau, bet vien pats tas faktas, kad jas ištirti yra labai sunku dėl sudėtingumo, patvirtina intelligent design. Kiti fiziniai reiškiniai tiriami paprasčiau, bent jau tie, kurie reiškiasi Žemėje kaip pagrindiniai.
Kol kas savo paties pagrindimo Intelligent design turi daugiau iš tų pačių duomenų, kuriais remiasi ir evoliucijos teorija (nes tyrimo objektas – gyvybė, yra tas pats). Kadangi jos yra alternatyvios ir viena kita paneigiančios, tai rėmimasis tais pačiais faktais, radiniais ir t.t. kaip ir evoliucijos teorija yra validus, nes tai nėra evoliucijos teorijos nuosavybė. Jeigu tas rėmimasis atrodo kaip neigimas, tai būtent dėl to, kad tai yra alternatyvios versijos (alternatyvios ne gamtamokslio viduje, bet kaip alternatyvūs mokslo tipai). Taigi, ką tu vadinai neigimu, tame yra daug rėmimosi esančiais duomenimis paties Intelligent design įrodymui, nepriklausančiam nuo evoliucijos teorijos buvimo ar nebuvimo. Bet kadangi situacija tokia, kad evoliucijos teorija egzistuoja, tai vyksta diskusija ir kontroversija. Jau minėjau, kad evoliucijos teorija į gamtamokslį atėjo Darvino laikais, iki tol ir tam pačiam gamtamokslyje mokslininkai priėmė sukūrimą, ir po Darvino buvo mokslininkų, kurie priėmė sukūrimą, taigi pirmesnė buvo intelligent design versija. Evoliucijos teorija į mokslo mainstreem'ą įėjo 1930-1960 m., taigi, ne tiek ilgai ji čia ir yra, ir manau, jos laikai jau baigėsi, prasilaikys jau neilgai. Arba bus išlaikyta ilgiau pasenusio ir atsiliekančio gamtamokslio bastione, kai tuo tarpu įsitvirtins kitokie mokslo tipai. Natūralus procesas – kol nebuvo evoliucijos teorijos, jos niekas ir neneigė, tyrinėjo be tų prielaidų, kurias kelia evoliucionistai, o kol ji yra, tai vyksta normalus procesas – diskusija, kritika, o kai jos nebus, tai vėl bus kaip tada, kai jos ir nebuvo.
Taigi "objektyvūs įrodymai" – nuo žodžio "objektas", t.y. matuojamas ir pastovus reiškinys, gamtamokslio sfera, Intelligent design atveju nėra vienintelis validus įrodinėjimo būdas. Intelligent įžvelgia veikiantį intelektą, kuris nėra "objektas", bet "subjektas", o intelekto konvenciniais gamtamokslio metodais taip pat neįmanoma matuoti – pvz. neįmanoma gamtamokslio metodais matuoti kokio nors teksto popieriuje prasmės. Galima matuoti popieriaus storį, plotį, raidžių dydį, raidžių skaičių, šriftą, bet teksto prasmę intelektualūs veikėjai – žmonės, suvoks (pamatuos) įvairiai savo pačių intelektu ir skirtingas prasmes gali įžvelgti. Analogiškai, sugebėjimas įžvelgti Intelligent design Žemės gyvybėje priklausys nuo individualaus suvokimo, ir tame yra subjektyvus matmuo.
Intelligent design versiją pagrindžia (apibendrintai):
* intelekto/proto kaip atskiros ir savistovios substancijos egzistavimo įrodymai (pvz. near death experiences tyrimai). T.y., intelektualus veikėjas nėra fizinis veikėjas, taip pat ir gyvybė/sąmonė nėra fizinis fenomenas., taigi, nekyla iš abiogenezės, nepriklauso nuo gyvų organizmų kūno susidarymo ir suirimo.
* intelektualaus veikėjo (pvz. žmogaus) sugebėjimas valdyti fizikinius ir biologinius procesus.
* gyvų organizmų informacinis ir techninis sudėtingumas ir geras pastovus funkcionavimas, atsiradimo vienkartiškumas ir unikalumas (t.y. Žemėj nestebim kitokio dizaino gyvų organizmų, nebaltyminių ir pan.)
* globalios ekosistemos balansas (t.y. nėra žymių funkcionalumo svyravimų, dėl jos elementų veiklos, vidinių priežasčių, vadinasi viskas suderinta)
* yra ir daugiau tikriausiai,
O kalbant apie dizainerį, yra atskiras (dvasinis) mokslas, kaip pažinti dizainerį. Objektiškiems metodams šis pažinimas neprieinamas.