zalia.arbata rašė:Aš ir nesakiau, kad siela lygu Dievui. Sakau, kad siela yra Dievo dalis.
Tai mūsų požiūriai sutampa tada šičia. Tiesiog aptarinėjau tą (Gintaro ar kokio kito monistinės filosofijos besilaikančio) pasakymą "aš esu Dievas". Adekvatesnis atrodytų pasakymas "aš esu dieviškas", arba "aš esu Dievo dalis, vienos kokybės su Dievu". Bet kai žmogus sako "aš esu Dievas" tai norisi paklausti, "o tu visagalis kaip Dievas?". Ir jeigu sakys, kad visagalis, tai maloniai paprašytume tas galias kažkaip apreikšti 🙂
Tarkim, kai kas galvoja, kad šis kosmosas ir yra apibūdintinas sąvoka "Dievas" (ir kad už to daugiau nieko nėra). Bet ar kažkas gali teigti, "aš esu visas kosmosas, visata"? Visatoje yra daug dangaus kūnų, daug gyvų esybių, kaip čia yra, kad visata tampa tapati vienai gyvai esybei? Greičiau, suprantama būtų girdėti: "aš esu mikrovisata, makrovisatos dalis" arba "aš esu maža visatos dalis".
Taigi, kai Gintaras sako, "aš esu Dievas", arba "aš esu Visata", jo idėja yra ta, kad visa visata yra iš esmės susidedanti tik iš didelės savimonės "AŠ ESU", o visi reiškiniai yra tik tos savimonės pokyčiai, gana efemeriški. Ir kad toks mažas reiškinukas, kaip dabartinis "aš" (arba maža siela) turi ištirpdyti save tame dideliame "AŠ ESU", kad ta maža siela taip pat yra nerealus didžiosios būties pokytis. Na, tai monizmas, tai yra, nelabai pagrįstas mąstymas, kad "visa yra viena" (totalia, o ne vien tik kokybine, egzistencijos bendrumo prasme), "viskas yra TAI", galiausiai, "viskas yra niekas". Apie tokios idėjos nepagrįstumą galima bus panagrinėti kituose post'uose.
