Matai, vienas iš pagrindinių blogio, ar pavadinkime velnio tikslų yra įtikinti žmogų, kad tokio kaip velnio išvis neegzistuoja, kad blogis yra ne dvasinės asmenybės, bet kažkoks neapčiuopiamas dalykas.
Kurių velnių 🙂 jis čia tą velnią įkišo? Būtų apsiribojęs „paprastu“ blogiu, ir viskas būtų daugiau-mažiau…
Dabar kyla problema – kaip „diskutuoti“ su žmogumi, teigiančiu, kad „velnio tikslas yra įtikinti žmogų, kad velnio nėra“…
Ta proga pastebėsiu, kad tikslas – kaip velniui – iš tikro geras. 🙂
Krikščionybės klestėjimo laikais – kad ir tada, kai itin produktyviai funkcionavo inkvizicija – tokia argumentacija gal ir buvo priimtina, bet šiandien…
Kaip galim įtikėti, kad blogio nėra, jei visi esame su juo susidūrę (blogis mums ta prasme ir „apčiuopiamas“, ir „įtikinamas“)? O ar kas yra „apčiuopęs“ velnią negaliu pasakyti, bet spėčiau, kad tai pavyksta tik „neeiliniams“ individams… Savo tikslui pasiekti – citatos autoriaus nuomone – velnias pasitelkia ir filosofiją. Pasakyčiau, išties racionalus pasirinkimas.
Simpatiškas vyrukas tas velnias… 🙂
Todėl galima tarti tik keletą nereikšmingų pastabėlių.
Blogio pasaulyje netrūko ir kai blogis turėjo, anot cituojamo autoriaus, (velnišką) „veidą“. Apskritai, blogis pasaulyje buvo ir „prieš“ velnią, ir „prie“ velnio, ir „po“ velnio.
Blogio žemėje daug, bet savaime aišku gėrio yra nepalyginamai daugiau, nes gerų žmonių buvo, yra ir bus absoliuti dauguma. Jei taip nebūtų ir pačių žmonių nebūtų.
Bet čia jau prasideda žemiški, evoliuciniai dalykėliai… 🙂
.