Negali absurdiškų sprendimų teisinti gerais tikslais. Net ir Makiavelis to nerekomenduotų, pas Makiavelį blogos priemonės yra pateisintos geru tikslu, bet ne absurdiškos priemonės. Valdžia turi būti griežta, bet teisinga. O absurdiškos valdžios anksčiau ar vėliau sugriūna su trenksmu.
O čia buvo kritikuojamas absurdiškumas.
Niekas nesako, kad reikia taikytis su kieno nors, pvz. musulmonų, nesąmonėmis. Prieš nesąmones reikia kovoti. Bet kai jie kažkokiu atveju nedaro nesąmonės, o mes dėl absurdiškų idėjų darom nesąmonę, ir norim juos priversti irgi daryti nesąmonę, tai prie gero neveda.
Pvz. totoriai gyvena Lietuvoje 600 metų. Gerai integravosi, viskas o.k. Bet jeigu lietuviai jų atžvilgiu būtų darę absurdus, to nebūtų.
Seniai kalbu, kad jeigu Europa priima pas save musulmonus, tik jėga atvykėlius galima kontroliuoti, todėl kariuomenės turi daugiau prisidėti užtikrinant tvarką visuomenėse. Bet jeigu kareiviai sėdės kareivinėse, policija bijos užsukti į getus, tada chaosui yra visos sąlygos. Europiečiai iš savo silpnumo ir abuojumo patys lipa ant minos.
Esmė, kad kartu su islamo ir musulmonų plitimu, plinta ir jų "savitas" požiūris į moteris, kuris visiškai totaliai neatitinka Europos vizijos, vertybių ir vystymosi krypties. Požiūris, kuris transformuojasi į konkrečius moterų teisių pažeidimus.
O čia jau iliuzinių miglų pūtimas sau patiems. Žiūrėkit moksliškai, nagrinėkit statistiką. Europoje jau yra milijonai musulmonų, todėl galim realiai lyginti, tarp tų Europoje gyvenančių musulmonų kokia yra jų moterų padėtis, kokie teisių pažeidimai, ir tarp visų kitų europiečių, kokia jų moterų padėtis ir kokie teisių pažeidimai. Nes tai ką rašei savo išgalvotame pavyzdyje apie moterų teises, pvz., kažkuo primena liūdną vaikų ir moterų padėtį dabartinėje Lietuvoje. Smurtas šeimoje ir t.t.
Prisvaigti baubų galima, bet reikia skaitytis su realiais faktais.
O apibendrinant, pamąstymas būtų toks: pakvaišę ideologai visada svajoja apie kažkokią mechanišką visuomenės sistemą, kuri per formą pagerins turinį. Ir stengiasi savo išgalvotą formą įdiegti. Bet vis nesigauna (nacionalizmas, komunizmas, socializmas, multikultūralizmas, genderizmas, ir t.t. ir pan.). Ką nors pagerinti efektyviau yra patiems daryti pažangą tiesiogiai savo turinyje, savo esmėse, ir adekvačiai sąveikauti su kitų žmonių turiniais, esmėmis. O ši situacija yra visiško neadekvatumo pavyzdys.
P.S.: argumento struktūra:
1. Musulmonai pažeidinėja žmogaus teises.
2. Apsisaugant reikia naudoti tam tikrą politiką, ideologiją, ir versti juos arba tai priimti, arba nešdintis lauk.
3. Jeigu kažkas kritikuoja tos ideologijos nesąmoningumą, absurdiškumą, tai tokia kritika yra atšokusi nuo realybės, nes nekreipia dėmesio į 1 punktą, kad realiai žmogaus teisės pažeidinėjamos.
Problema čia tame, kad 2 punkto kritika bandoma paneigti ne parodant savo ideologijos teisingumą, logiškumą, bet nurodant į jos naudojimo tikslus.
Filosofinė kritika visai neneigia 1 punkto, kaip vienos iš žmonijoje egzistuojančių problema. Filosofinė kritika turi reikalą su ideologijos kvailumu. Ta ideologija kvaila pati savaime, be to, su kvaila ideologija bus kvailai išnagrinėta ir klaidingai įvertinta 1 punkto problema.
Situacija maždaug tokia: žmonės kam nors sako: "akivaizdu, kvailai mąstai, kvailai elgiesi". O atsakymas: "o aš planetą gelbėju, o jūs nuo realybės atšokę su savo protingu mąstymu, planetos realybę neigiat".
Whatever you do, turi daryti protingai. Kitaip tik priskaldysi malkų. Tam ir yra skirtas mąstymas, filosofija – iš kvailumo eiti į protą.
O ideologinės miglos, ideologinis apsvaigimas skirtas apkvailinti save ir apkvailinti kitus.
P.P.S.:
efektyvi politika būtų – nori kovoti su žmonių teisių pažeidimais, tai ir kovok. Kokia pagrindinė priežastis? Kaip ir bet kur kitur pasaulyje tuo klausimu, bloga moralė. Blogas žmogus muša kitą žmogų, geras žmogus apkabina. Tokia filosofiškai įžvelgiama tiesa.
Pvz. Lietuvoje su smurto šeimoje problemomis nieko neįmanoma padaryti. Policija nesubėgios į tiek iškvietimų. Taigi, moralinė problema visų pirma. Po to teisėsauginė, po to socialinė-ekonominė, ir t.t.
O kaip daroma: savo kieme nesišluojama, išgalvojamas ideologinis priešas – muslimai, kurie esą moteris skriaudžia, o mes, krikščionys ir ateistai neskriaudžiame. Taigi, problema pasidaro ne moralinė, o religinė, tarpreliginė, antireliginė. Išgyvendink religiją, išgyvendinsi problemą. Duok atkirtį religijai ir tam tikroms konkrečiai religijai būdingoms dorovinėms santūrumo nuostatoms, ir pasieksi "šviesų rytojų", gerą žmogaus teisių padėtį. Bet taip nebus, smurtas ir žmogaus teisių pažeidimai pačių europiečių tarpe liks, toks pats 20 proc. ar kiek ten, tarp muslimų irgi liks, 20 proc. ar kiek ten, ir tas visas ideologinis šaršalas tik sukels daugiau rietenų.